Paieška Tetervinų ir kurtinių ateitis - žmonių rankose

Tetervinų ir kurtinių ateitis - žmonių rankose

Saulius BARTMINAS

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyresn. gamtotvarkininkas

 

2007 10 10 Tauragės raj. Eičių kaime vyko seminaras „Tetervino ir kurtinio apsauga bei reintrodukcija“. Renginį organizavo JTVP Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa, VšĮ Gamtos paveldo fondas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Dzūkijos nacionalinio parko bei Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos. Seminaras - vykdyto projekto „Tetervinių paukščių išsaugojimas Dzūkijos nacionaliniame parke“ sudedamoji dalis. Šį projektą finansavo JTVP Pasaulio aplinkos fondo projektas ,,Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse“ bei Mažųjų projektų programa. Seminaro rengimo vieta pasirinkta neatsitiktinai. Eičių kaime yra Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija, prie kurios pastato įrengtas kurtinių veislynas. Gausiai susirinkusiems seminaro dalyviams, tarp kurių buvo Aplinkos ministerijos, miškininkų, medžiotojų, aplinkosaugos, vietos bendruomenės bei projekto finansuotojų atstovų, pristatytas kurtinių veislynas. Rezervato direktorius Algis Butleris dalyvius supažindino su kurtinių veislyno ir prie jo įrengtų trijų voljerų paskirtimi.

Vėliau seminaras persikėlė į Eičių pradinės mokyklos patalpas. Pranešimus skaitė Aplinkos ministerijos Gamtos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, Ekologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui ir mokslo tyrimų plėtrai Mindaugas Dagys, Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis, JTVP Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos koordinatorės asistentė Inga Ringailaitė. S. Paltanavičius savo pranešime apžvelgė tetervinų ir kurtinių ekologiją bei dabartinę šių paukščių populiacijų būklę Lietuvoje. M. Dagys aptarė uždavinius, susijusius su gamtotvarkinėmis priemonėmis, siekiant reintrodukuoti kurtinius Karšuvos girioje. Eugenijus Drobelis seminaro dalyviams pristatė projekto metu įgyvendintus darbus, siekiant atgaivinti tetervinų tuoktavietes buvusiame kariniame poligone, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Čia atlikti titaniški darbai. Iškirsta keliasdešimt hektarų sumedėjusios augalijos.

Šiandieną jau stebimi džiuginantys rezultatai - buvusiame kariniame poligone vėl ankstyvais rytmečiais burbuliuoja kelios dešimtys tetervinų patinų, atklysta ir kurtiniai. Savo vietą vėl atrado šilumamėgiai retieji augalai - vėjalandė šilagėlė, penkialapis dobilas. Buvusiame poligone sutinkama ir Dzūkijos gamtos pažiba - lygiažvynis žaltys. Nepamiršti ir gamtos bičiuliai. Atokiau nuo tuoktavietės jiems įrengtas stebėjimo bokštelis. Stebėti paukščius bus galima tik gavus Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos leidimą ir lydint direkcijos atstovui. Tokių priemonių imamasi dėl galimo paukščių trikdymo, kurį gali sukelti per daug aktyvūs „gamtos mylėtojai“. Projekto metu išleista nuostabiomis nuotraukomis iliustruota Eugenijaus Drobelio ir Vytauto Knyvos knyga „Kai teksi kurtiniai“.

Besibaigiančio „Tetervinių paukščių išsaugojimas Dzūkijos nacionaliniame parke“ projekto estafetę perima Eičių kaimo bendruomenės projektas „Kurtinio reintrodukcijos Karšuvos girioje projekto gamtotvarkinių priemonių įgyvendinimas ir natūralių pievų palaikymas“. Šį projektą taip pat finansuoja JTVP Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa, ir JTVP Pasaulio aplinkos fondo projektas ,,Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse“. Kurtinio reintrodukcija yra gana sudėtinga. Šio gražaus ir didingo paukščio sugražinimas į Karšuvos girią bus vykdomas pagal M. Dagio paruoštą reintrodukcijos programą. Sėkmingo rezultato galima tikėtis tik vykdant visą kompleksą gamtotvarkinių priemonių ir visuomenės švietimo veiklų. Šiame projekte kaip tik ir numatyta iškirsti eglučių pomiškį kurtinių paleidimo į laisvę ir potencialių tuoktaviečių vietose. Iškirtus pomiškį, atsikuriant mėlynių puskrūmiams pagerės kurtinių mitybinė bazė. Be to, pomiškio iškirtimas pagerins matomumo sąlygas kurtiniams apsisaugant nuo natūralių priešų. Ruošiant buveines kurtiniams numatoma mažinti plėšrūnų (mangutų, miškinių kiaunių, lapių) ir šernų skaičių. Čia tikimasi medžiotojų pagalbos. Projekte numatyta nutiesti 250 metrų ilgio pažintinį–mokomąjį taką. Takas labai padės visuomenės švietimui. Natūralių pievų palaikymui bus nupirkta šienapjovė ir šieno grėbimo agregatas. Šių pievų palaikymo darbai vyks ne tik rezervato teritorijoje, bet ir apsaugos zonoje esančiose natūraliose pievose. Reintrodukuojant kurtinius įgyta patirtis ir veislyne užauginti kurtiniai turėtų papildyti kitas Lietuvos kurtinių populiacijas, kurios išgyvena ne pačius geriausius laikus.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"