Paieška Pirmojo lietuvių moterų suvažiavimo 100 metų sukaktį minint – ir žodžiai apie ekologiją

Tarsi didžioji „Moterų klėtelė“...

Pirmojo lietuvių moterų suvažiavimo 100 metų sukaktį minint – ir žodžiai apie ekologiją

Prof. Dalia Marija BRAZAUSKIENĖ

Diskusijos „Moteris ir ekologija“ moderatorė

 

2007 10 07 Kaune vyko konferencija, skirta pirmojo lietuvių moterų suvažiavimo 100 metų sukakčiai paminėti. Su didele pagarba reikia prisiminti tuos, kurie prieš šimtmetį gebėjo sukviesti ir baltomis skarelėmis ryšinčias, ir skrybėliuotas moteris aptarti savas to meto problemas. Daug kas pasikeitė per prabėgusį laikotarpį, pagausėjo ir išsiplėtė aktualių problemų ratas. Vienos iš jų, kurios dabartiniu metu vis labiau jaudina visą žmoniją - ekologinės, aplinkosauginės problemos. Jos rūpėjo ir į konferencija susirinkusioms moterims.

Renginio pabaigoje viena iš trijų pasiūlytų diskusijų buvo skirta temai „Moteris ir ekologija“. Susirinko nemažas būrys dalyvių, diskusijai skirtosios valandos nepakako...

Ekologinė krizė – moralinės krizės pasekmė. Šią krizę pirmiausia reikia įveikti svarbiausioje visuomenės ląstelėje – šeimoje. Tai - vienas iš moters uždavinių. Diskusijoje buvo pabrėžta, kad labai svarbu ugdyti šeimoje dvasinę kultūrą, ugdyti ne tik žiniomis pagrįstą, bet ir emocinį intelektą. Moteris turi daugiausiai galimybių šeimoje diegti ekologinį mąstymą, aplinkai palankų gyvenimo būdą, ugdyti atsakomybės jausmą, formuoti naujojo humanizmo nuostatas, teisingą vertybių suvokimą, tausojimo įgūdžius, stabdyti nepasotinamą troškimą vartoti.

Buvo pabrėžta, kad gamtosauginis ugdymas turi tamprų ryšį su patriotiniu ugdymu: saugoti savąją gamtą – tai saugoti savo Tėvynę. Vienas iš moters uždavinių šeimoje ir visuomeniniame gyvenime - atsigręžus į mūsų turtingą etnokultūrinį paveldą, į senolių papročius, jų tamprų ryšį su gamta, atgaivinti gamtos sakralumo suvokimą.

Oratorės minėjo: savivaldos institucijos neitin draugiškos moterų nevyriausybinių organizacijų aplinkosauginėms iniciatyvoms. Būtina skatinti moteris aktyviai dalyvauti priimant aplinkosauginių problemų sprendimus: moteris labiausiai atsakinga už savo šeimos ir ateinančių kartų gerovę, už jų fizinę ir psichinę sveikatą. Dar nepakankamai suvokiama, kad ir šeimoje būtina vadovautis darniojo vystymosi principais, kuriuose suderinti ekologinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės raidos interesai.

Negalima nepasidžiaugti tomis moterų nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios aktyviai rūpinasi aplinkosauga, su kuriomis glaudų ryšį palaiko Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA), nuo 2003 metų vykdžiusi tris aplinkosauginio švietimo programas. Paminėtos Daugų „Moterų klėtelės“ narės, vadovaujamos Danguolės Kliminskienės, Ignalinos moterų draugija, globojama Dalios Savickaitės, aktyviai veikiantis Saulės Jakštienės vadovaujamas Elektrėnų moters informacijos centras, Adolfinos Blauzdžiūnienės vadovaujamas Marijampolės moters veiklos centras. Aplinkosaugos problemoms nemažai dėmesio skiria Lietuvos moterų lyga, vadovaujama prof. Onos Voverienės, kur Vilniuje šią veiklą koordinuoja Lidija Veličkaitė, o Klaipėdoje – Genė Bazienė. Žemės ūkio ekologines problemas labai sėkmingai sprendžia Alantoje „Gojelio“ vadovė Elena Grajauskienė, Telšiuose – Aldona Čiuteikienė. Vaisingai ir išradingai veikia Biržų rajone Šukionyse Lietuvos ūkininkių draugijos skyrius, vadovaujamas Nijolės Šatienės.

Diskusijoje LR Seimo narė prof. Vida Marija Čigrėjienė aptarė ekologiško, saugaus maisto problemą, kalbėta, kad dar nepakanka saugių, ekologiškų maisto produktų, o parduotuvėse jie neefektingai pristatomi. Moterys kritikavo moksleivių maitinimą mokyklose: nepateikiama daržovių, pasitenkinama bandelėmis, traškučiais, sveikatingumo neteikiančiais gėrimais (coka-cola ir pan.). Būtina keisti moksleivių maitinimo mokyklose tradicijas, čia reikia aktyvios moterų pozicijos.

Buvo aptartos ir buityje naudojamų cheminių medžiagų problemos. Akcentuota, jog darželiuose draudžia naudoti neregistruotas, bet ekologiškas valymo, dezinfekavimo priemones. Biurokratinių barjerų pakanka daugelyje sričių.

Moterys minėjo geriamo vandens kokybės problemą. Kaimo vietovėse, mažose gyvenvietėse yra nemažai šulinių, kurių vanduo užterštas nitratais ir nitritais. Būtina didesnį dėmesį skirti vandens kokybei ir apsaugai nuo taršos. Tačiau ir šiuo atvejų būtina pačių gyventojų iniciatyva, aišku, ir atitinkamos žinios apie tai.

Seimo narė dr. Birutė Vėsaitė kalbėjo apie būtinybę mažinti energetines sąnaudas - apšiltinti gyvenamuosius būstus. Tai ne tik sumažintų apšildymo kaštus, bet, mažėjant šiluminės energijos sunaudojimui, o tuo pačiu ir gavimui, mažėja ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dvideginio išmetimas į aplinką. Tai šiuo metu yra viena iš svarbiausių ekologinių problemų visame pasaulyje. Būsto apšiltinimo tema išsivystė gyvos diskusijos.

Moterys kalbėjo apie tausojimo svarbą: būtina tausoti gamtą ir jos turtus, tačiau daug neišnaudotų tausojimo galimybių - mūsų buityje: reikia tausoti energiją, vandenį, mažinti vartojimą. Kalbėta ir apie tai, kad reikia mokyti jaunimą būdų, kaip tausoti savo aprangą.

Diskusijoje buvo aptarta ir ekologinio/aplinkosauginio švietimo problema. Moterys stokoja žinių apie bendras globalias ir lokalias ekologines problemas ir jų sprendimo būdus, todėl labai svarbu plėsti visuomenės ir ypač moterų švietimą. Didesnę reikšmę turi įgauti neformalusis švietimas, kurį labai sėkmingai gali vykdyti moterų NVO. Labai daug nuveikia mokyklų mokytojos. Lietuvoje jau yra 47 vadinamosios žaliosios mokyklos, kurių skleidžiama informacija pasiekia ir mokinių šeimas.

Reikėtų sudaryti moterų NVO ekologinio/aplinkosauginio švietimo programas atsižvelgiant į auditorijos amžių, išsimokslinimą, socialinę padėtį. Programos galėtų būti skirtos buities ekologijai, mitybos ekologijai, žemės ūkio ekologijai ir t.t. Reikia ieškoti naujų, išradingų ekologinės/ aplinkosauginės informacijos skleidimo būdų, dalintis patirtimi, kurią jau turi sukaupę kai kurios moterų organizacijos.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"