Paieška Ar Nobelis apsivers karste?

Ar Nobelis apsivers karste?

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Kodėl mes iki šiol nedžiūgavome, jog šių metų Nobelio taikos premiją gavo buvęs JAV viceprezidentas Alas Goras? Juk tas jo filmas „Nemaloni tiesa“ apie klimato atšilimą gana gražus ir net įspėjantis - fui, žmonės žmoneliai, taip nebedarykite, gyvenkite taupiau, neeikvokite tiek daug energijos, tada gal nebetirps ledynai...

O juk lyg ir reikėtų džiūgauti. Šiaip ar taip - Nobelio premija, skirta už mūsų temą - aplinkos apsaugą. O štai džiaugsmas neima, nors tu ką... Gal dėl to, kad į daugelį dalykų jau senokai ėmiau žiūrėti su nepasitikėjimu. Mat patyrimas rodo, jog gyvename laikais, kai viskas perkama ir parduodama, net patys švenčiausi dalykai.

Bet vėl - Alas Goras filmą kūrė, pasaulinius žvaigždžių koncertus rengė ne dėl pinigų. Jam jų netrūksta.

Pinigų - ne. O štai valdžios - gal ir norėtųsi. Kai prieš porą metų išgirdau, jog jis imasi tos iniciatyvos, pagalvojau: protingas žmogus, pasigavo eiklų arkliuką ir ant jo nušuoliuos į populiarumo aukštumas. Juk taip jau ne kartą padaryta - prisiminkime, kiek politinių ir ekonominių karjerų padarė žmonės, po Černobylio katastrofos garsiausiai rėkę prieš branduolinę elektros energiją. Nors kiekvienam sveiko proto nepraradusiam buvo aišku, jog kitos išeities neturėsime. Bent jau kol kas. Alui Gorui pravertė klimato atšilimas. Tą porą metų ir jis pats, ir jo iniciatyva nedingo iš televizijos ekranų, spaudos, radijo. Propagandos šou buvo įspūdingas, mat šiais laikais visi vėl stengiasi būti žali, žalesni, žaliausi, rodyti, jog baisiai, tiesiog baisingai rūpinasi vabaliukų, sliekučių, net žmonių gerove. Viskas būtų lyg ir gerai, tik tas mano įtarumas vis pakiša koją...

Teisybė, Alas Goras, gavęs premiją, pasakė, jog prezidento posto nebesieks. Tačiau vėl kažkoks blogas kirminas man šnibžda: kai vos kelių balsų persvara per anuos rinkimus pralaimėjo Bušui, ir A. Goras, ir jo gvardija buvo labai įsiutusi, net teismams skundėsi. Taigi valdžios tam žmogeliui, matyt, norisi. O ar gali būti geresnė rinkimų kampanija, kaip ta, kuri apsivainikuoja Nobelio premija?

O gal žmogus iš tikrųjų pergyvena dėl mūsų visų? Gal iš tikrųjų jo valdomos JAV pagaliau pasirašys Kioto protokolą dėl atmosferos taršos sumažinimo?

Viena, tik viena vienintelė Alo Goro rezidencija turi dvidešimt kambarių, puikų baseiną ir daugybę kitų gerklių gerklyčių, kasdien ryjančių energiją. Ta rezidencija suėda 20 kartų daugiau energijos nei vidutinio amerikiečio būstas. A. Goras skraido nuosavu reaktyviniu lėktuvu. Madona savo reikalams turi devynis namus ir visą flotiliją įvairiausių automobilių. Kai žurnalistai jai pasakė, jog trupučiuką dviveidiška šitaip švaistyti energiją ir sykiu dalyvauti A. Goro renginiuose, ji prasikaltusios mergytės veideliu atsiprašė ir pažadėjo pasitaisyti...

Nė moteriškos nuojautos nereikia, kad suprastum, jog pasaulio numylėtinė trupučiuką pamelavo...

Pasakysiu dar atviriau - visi jie meluoja. Neatsisakys nei savo vilų, nei jachtų, privačių lėktuvų. Neatsisakys Di Kaprio, Madona, Bradas Pitas ar Angelina Joly, nors ir kaip Alo Goro renginiuose ragintų kitus gyventi taupiau, valgyti mažiau, važinėti dviratukais. Tie renginiai transliuojami visam pasauliui. Man atrodo, jog iš visų žvaigždžių bene padoriausiai pasielgė aktorius Briusas Vilis. Jis buvo pakviestas pokalbiui Letermano televizijos programoje. Tai - labai įtakinga Amerikoje laida, patekti į ją svajoja kiekvienas politikas ar publikos dievaitis.

Laida buvo skirta klimato atšilimui. Briusas Vilis, siekdamas dar didesnio populiarumo, galėjo prisidėti prie A. Goro šou. Bet taip nepadarė. Jis šiaipjau šaiposi iš tvirtinimų, jog klimato atšilimas - vien žmonijos kaltė. Į studiją jis įžengė ant plikos galvos prisitvirtinęs gana didelį vėjo elektros jėgainės maketą. Jo sparneliai sukosi. Paklaustas, ką visa tai reiškia, atsakė: nuo šiol naudosiu tik tą energiją, kurią pats sukuriu. Štai taip ir išgelbėsim pasaulį... Jis nepasigėdijo paminėti ir asmeninių dujų bei kitų iki tol be jokios naudos iš organizmo šalinamų dalykų.

Atrodytų - fui, koks begėdis, taip juoktis iš šventų dalykų... O ką - gal ir neblogos mintys? Tačiau ką darysime su Alu Goru? Ko verta jo Nobelio premija? Ar turėtume džiūgauti? Paaiškės netrukus. Jei Alo Goro vardo nerasime tarp kandidatų į prezidentus - šaunuolis. Šaunuolis jau bent už tai, kad paėmė problemą ir ją labai pagarsino. O jei eis į Baltuosius rūmus - dar sykį patvirtins, jog visa tai buvo tik reklaminis triukas, jog viskas perkama ir parduodama.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"