Paieška Aplinkos ministerijoje: 2007 m. lapkričio 19-24 d.

Aplinkos ministerijoje: 2007 m. lapkričio 19-24 d.

 

Lapkričio 19-21 d. Upsaloje (Švedija) proceso Baltija 21 vyresniųjų pareigūnų pasitarime dalyvavo AM Aplinkos strategijos departamento ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Lina Kasmauskienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3540.

 

Lapkričio 19-21 d. Aplinkos ministerijos valstybės sekretorius Arvydas Dragūnas dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadoje Berlyne vykusiame išvažiuojamame valstybės sekretorių pasitarime. Išsamesnė informacija tel. 266 3483.

 

Lapkričio 20-21 d. Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis dalyvavo Europos aplinkos agentūros Valdymo tarybos seminare ir valdymo tarybos posėdyje Kopenhagoje. Išsamesnė informacija tel. 266 3485.

 

Lapkričio 19-22 d. Sevilijoje (Ispanija) EK konferencijoje „Koegzistencija tarp genetiškai modifikuotų ir genetiškai nemodifikuotų augalų pasėlių“ dalyvauja AM Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vyr. specialistė Neringa Šarkauskienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3522.

 

Lapkričio 20-24 d. Ženevoje (Šveicarija) vykstančiame JTO Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espoo) darbo grupės pasitarime dalyvauja AM Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyr. specialistė Miglė Masaitytė. Išsamesnė informacija tel. 266 3654.

 

Lapkričio 21-22 d. Helsinkyje (Suomija) vykstančiame EK ekspertų darbo grupės susitikime dėl REACH-IT duomenų bazės dalyvauja AM Informacijos valdymo skyriaus vyr. specialistas Vidas Jakubonis. Išsamesnė informacija tel. 266 3656.

 

Lapkričio 22-24 d. Azoruose (Portugalija) vykstančiame ES ministrų neformaliame susitikime, skirtame ES teritorijų sanglaudai, dalyvauja Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė ir Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Erdvinio planavimo ir regioninės plėtros skyriaus vedėjas Aleksandras Gordevičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3609.

 

Lapkričio 22-23 d. Briuselyje - ES Tarybos tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės posėdis, kuriame bus svarstomi laivų demontavimo klausimai. Dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Gerda Survilienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3492.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

 

 

Neryje – teršalų dėmė

 

Lapkričio 19 d., prieš vidudienį, Neryje, ties Seimo rūmais, buvo pastebėta didelė naftos produktų dėmė. Aplinkos apsaugos pareigūnai kartu su gelbėjimo tarnybų specialistais, išžvalgę upės pakrantes sostinės teritorijoje, nustatė, kad šie teršalai į Nerį patenka iš lietaus vandens surinkimo sistemos išleistuvo, esančio priešais Vilniaus pedagoginį universitetą.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento laboratorijos specialistai paėmė teršalų mėginius jiems identifikuoti.

Kad iš išleistuvo teršalai nebepatektų į Nerį, prie jo buvo pastatytos sorbentinės užtvaros, o ties „Litexpo“ parodų rūmais – boninės užtvaros jiems surinkti.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

207 11 19

 

Patvirtinta planuojamos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo programa

 

Aplinkos ministerija patvirtino planuojamos atominės elektrinės galimo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą. Ją rengė Suomijos kompanijos „Poyry Energy Oy“ ir Lietuvos energetikos instituto sudaryto konsorciumo specialistai ir mokslininkai.

Kaip sakė AM Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalius Auglys, naujos atominės elektrinės PAV programa nustato būsimos PAV ataskaitos (studijos) turinį, joje nagrinėjamus klausimus. Bus vertinamas planuojamos naujos (iki 3 400 MW) atominės elektrinės Lietuvoje statybos ir eksploatacijos sąlygojamas poveikis aplinkai: gyventojams, vandens sistemoms, oro kokybei, dirvožemiui, gyvūnijai, saugomoms teritorijoms, kraštovaizdžiui, kultūros paveldui ir t. t.

Numatyta vertinti dvi teritorines galimybes dabartinės Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje ir tris galimas technologines reaktorių alternatyvas: verdančio, suslėgto arba suslėgto sunkiojo vandens. Taip pat bus išanalizuotas poveikis aplinkai tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas nestatyti naujos atominės elektrinės Lietuvoje.

Pasak Vitalijaus Auglio, bus apibendrintas ir poveikis Drūkšių ežero ekosistemai, taip pat pateiktas alternatyvių statybos aikštelių inžinerinių geologinių sąlygų palyginimas. Radiologinis poveikis gyventojų sveikatai ir jų socialinei-ekonominei aplinkai bus vertinamas kompleksiškai. Vertintojai atsižvelgs į visų greta planuojamos atominės jėgainės esančių ir planuojamų branduolinės energetikos objektų ir tų objektų, kurių eksploatavimas nutraukiamas, poveikį gyventojams įvairių atominės elektrinės būsenų atvejais, t.y. normalios eksploatacijos, galimų avarijų ir neprognozuojamų avarijų atvejais.

Vadovaudamasi Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo) konvencija, apie pradėtą naujos atominės elektrinės PAV procesą ir galimą reikšmingą poveikį, Aplinkos ministerija informavo Lenkiją, Rusiją, Baltarusiją, Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją. Visos šios šalys, išskyrus Rusiją, pareiškė norą dalyvauti atliekant tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą.

Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi pateiktą planuojamos atominės elektrinės PAV programą, šiame vertinime dalyvaujančių subjektų išvadas ir tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvaujančių šalių komentarus, patvirtino PAV programą.

Galutinis sprendimas, ar bus statoma nauja atominė elektrinė (pagal veiklos pobūdį ir poveikį aplinkai), bus priimtas atsižvelgus į atsakingų šalies institucijų išvadas, visuomenės nuomonę, tarpvalstybinių konsultacijų su minėtomis valstybėmis rezultatus.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2007-11-19

 

 

Maksimali subsidijos aplinkosaugos projektui suma padidinta iki 600 tūkst. litų


Beveik dvigubai padidinta maksimali subsidijos, kurią investiciniam aplinkosaugos projektui gali skirti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF), suma. Anksčiau ji siekė 350 tūkst. litų, o dabar – 600 tūkst. litų. Taigi vienam paramos gavėjui skiriamos subsidijos suma pagal aplinkos ministro neseniai pakeistą LAAIF investicinių projektų finansavimo ir priežiūros tvarką negali viršyti 600 tūkst. litų per trejus metus ir 70 proc. visos aplinkos apsaugos investicinio projekto sumos.
Pasikeitė ir subsidijų išmokėjimo tvarka. Anksčiau visa suma buvo išmokama vienu metu, paramos gavėjui įsigijus ir pradėjus eksploatuoti projekte numatytą įrangą. Nuo šiol, kaip sakė LAAIF direktorė Lina Mačėnienė, 60 proc. subsidijos sumos bus išmokėta įsigijus, sumontavus ir pradėjus eksploatuoti projekte numatytą įrangą, o likusi dalis – kai įmonė pasieks projekte numatytus aplinkosaugos rodiklius.
LAAIF, skirdamas subsidijas, pirmenybę teikia su vandens ir atmosferos apsauga bei atliekų tvarkymu susijusiems investiciniams projektams. Remiami projektai, kurie numato mažinti nuotekų kiekį, valyti gamybines, buitines bei paviršines nuotekas, tvarkyti nuotekų dumblą, mažinti teršalų ir šiltnamio dujų išmetimą į atmosferą, efektyviau naudoti energiją, ją gaminti iš atsinaujinančių išteklių.
Fondas per 10 savo veiklos metų finansavo beveik 200 investicinių projektų. Pagrindinis lėšų šaltinis – į specialiąją LAAIF programą nukreipiami 30 proc. mokesčių už aplinkos taršą. Tai sudaro apie 13 mln. litų per metus.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 11 16

 

Jūrai apsaugoti – Baltijos šalių veiksmų planas

 

Lapkričio 15 d. Krokuvoje susirinkę Baltijos šalių aplinkos ministrai aptarė Baltijos jūros apsaugos būklę. Jie turėjo patvirtinti Helsinkio komisijos („HELCOM“) – tarptautinės Baltijos jūros aplinkos apsaugos organizacijos – parengtą veiksmų planą, kuriuo šiai organizacijai priklausančios šalys, tarp jų ir Lietuva, įsipareigos imtis numatytų priemonių jūros taršai iš esmės sumažinti ir gerai jos aplinkos būklei pasiekti iki 2021 metų. Tos priemonės skirtos svarbiausioms Baltijos taršos problemoms spręsti. Šiuo metu daugiausia rūpesčių kelia jūros eutrofikacija (ekosistemos kitimas dėl cheminių maisto medžiagų, dažniausiai azoto ir fosforo junginių, pertekliaus), tarša pavojingomis cheminėmis medžiagomis, biologinės įvairovės nykimas ir neigiamas laivybos bei kitos veiklos poveikis.

Eutrofikacijai silpninti kiekviena Helsinkio komisijai priklausanti valstybė turės sumažinti konkretų į Baltijos jūrą su upių vandeniu patenkančio azoto ir fosforo kiekį. Pavyzdžiui, Lietuvai, kaip nustato minėtasis planas, iki 2016 m. šį kiekį teks sumažinti 880 t fosforo ir 11 750 t azoto. Kad įgyvendintų šią užduotį, šalys bus įpareigotos iki 2010 m. parengti nacionalines programas ir numatyti tinkamiausias priemones – mažinti taršą iš žemės ūkio šaltinių, taikyti griežtesnius reikalavimus komunalinių nuotekų tvarkymui ir pan.

Mažinti Baltijos taršą pavojingomis cheminėmis medžiagomis turėtų padėti išsamus jų tyrimas. Jį numatoma pradėti kitais metais. Tyrimo metu gauta informacija apie į jūrą patenkančius teršalus ir jų poveikį gyviems organizmams bus panaudota plėtojant ir tobulinant Baltijos aplinkos apsaugos priemones. Šalys taip pat turės vykdyti pavojingų medžiagų, esančių tiek miestų, tiek specifinių pramonės įmonių nuotekų valymo įrenginių išleidžiamose nuotekose, stebėseną. Ji padės nustatyti pagrindinius taršos šiomis medžiagomis šaltinius. Kaip sakė aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, Lietuvoje išleidžiamos nuotekos ir buvo, ir yra tiriamos, tačiau reikės išplėsti tyrimų apimtį. Planas taip pat numato, kad šalys turi sukurti cheminių medžiagų registrus. Šie suteiks patikimesnės informacijos apie pavojingų medžiagų naudojimą ir jų kiekius. Mūsų šalyje toks registras jau pradėtas kurti ir turėtų būti baigtas iki 2010 metų.

Patvirtindamos Planą, šalys susitartų, kaip mažinti laivybos ir kitos veiklos keliamą pavojų Baltijos jūros aplinkai. Jos įsipareigos geriau vykdyti tarptautinius reikalavimus šioje srityje, didinti laivybos saugumą regione efektyviau naudojant automatines laivų identifikavimo sistemas, bendradarbiauti geriau pasirengiant kovoti su avarine jūros tarša, mažinti taršą laivuose susidarančiomis atliekomis, naftos platformose diegti ,,nulinio“ išmetimo principą.

Į Helsinkio komisijos parengto Baltijos jūros veiksmų plano nuostatas bus atsižvelgta ruošiant nacionalinę Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją. Ją Aplinkos ministerija numato parengti 2008 metais. Planas taip pat padės įgyvendinti šiuo metu Europos Sąjungos institucijų svarstomą Jūrų strategijos direktyvą. Šią direktyvą planuojama patvirtinti šių metų pabaigoje arba 2008 m. pirmą pusmetį.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

2007 11 15

 

Laukiami visuomenės pasiūlymai dėl pakoreguotos planuojamo dujotiekio Baltijos jūroje trasos


Nord Stream AG kompanija pateikė Aplinkos ministerijai įvertinti papildomą informaciją apie planuojamo Šiaurės Europos dujotiekio po Baltijos jūra įrengimo trasos koregavimą.

Pagal JTO Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo) konvencijos nuostatas didelio skersmens naftotiekių ir dujotiekių įrengimas gali turėti reikšmingą neigiamą tarpvalstybinį poveikį, todėl atliekamas tarpvalstybinis Šiaurės Europos dujotiekio projekto poveikio aplinkai vertinimas pagal minėtos konvencijos nuostatas. Vokietija, Danija, Švedija ir Suomija pagal Espoo konvenciją yra poveikį sukeliančios šalys. Rusija, kuri neratifikavo Espoo konvencijos, jos nuostatų laikysis tiek, kiek leidžia nacionaliniai teisės aktai. Visos 9 Baltijos jūros šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija ir Rusija yra poveikį patiriančios šalys.

Pagal LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Espoo konvencijos nuostatas Lietuva apie planuojamą dujotiekio tiesimą turi informuoti savo šalies visuomenę. Papildomą informaciją apie numatomą keisti dujotiekio trasą atskirose atkarpose galima rasti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (http://www.am.lt/VI/index.php#a/6954). 

Visuomenė motyvuotus pasiūlymus dėl Nord Stream AG kompanijos planuojamo Šiaurės Europos dujotiekio trasos koregavimo gali teikti raštu Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriui iki 2007-12-30. Išsamesnė informacija: Vitalijus Auglys, 266 3651.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2007 11 14

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"