Paieška Aplinkos ministerijoje: 2007 m. lapkričio 26 d.- gruodžio 2 d.

Aplinkos ministerijoje: 2007 m. lapkričio 26 d.- gruodžio 2 d.

 

Lapkričio 25-27 d. Briuselyje vyks ES tarybos darbo grupės posėdis Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos klausimais, taip pat Oro ir kuro komiteto posėdis direktyvos dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų klausimais. Dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė Renata Gagienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3507.

 

Lapkričio 26-27 d. Briuselyje vyks ES tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės dėl Biologinės įvairovės susitikimas. Dalyvaus AM Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė Kristina Klovaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3552.

 

Lapkričio 26-28 d. Kijeve (Ukraina) vyks Tarpvyriausybinis Lietuvos ir Ukrainos prekybinio ir ekonominio bei mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijos dešimtasis posėdis. Dalyvaus Lietuvos standartizacijos departamento direktorius Brunonas Šičkus. Išsamesnė informacija tel. 270 9358.

 

Lapkričio 26–28 d. Vilniuje vyks Lietuvos geologijos tarnybos ir Belgijos branduolinių tyrimų centro (SCK-CEN) susitikimas dėl projekto, skirto radioaktyviųjų atliekų laidojimo molingose formacijose galimybių vertinimui. Dalyvaus Belgijos branduolinių tyrimų centro (SCK-CEN) projektų vadovas Geert Volkaert bei Valstybinės įmonės „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra“ atstovai. Išsamesnė informacija: Roma Kanopienė, tel. 233 2286.

 

Lapkričio 27-28 d. Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis išvyksta į Briuselį dalyvauti Europos komisijos Aplinkos direktorato organizuojamame Europos aplinkosaugos pareigūnų tinklo (ENEA) susitikime. Išsamesnė informacija tel. 266 3553.

 

Lapkričio 27-28 d. Briuselyje vyks Europos Tarybos darbo grupės posėdis. Bus svarstoma JT konvencija dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančias Afrikoje. Dalyvaus AM Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyr. specialistė Dalia Gudaitienė – Holiman. Išsamesnė informacija tel. 266 3559.

 

Lapkričio 27-28 d. Kopenhagoje (Danija) vyks EIONET seminaras apie klimato kaitą. Dalyvaus Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė Aurelija Cicėnaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3672.

 

Lapkričio 27–28 d. Papilėje (Lietuva) įvyks seminaras tema „Geopaveldo vertingumo samprata, tvarkymas ir naudojimas“. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, Ventos regioninio parko direktorius Apolinaras Nicius, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė. Išsamesnė informacija: Jonas Satkūnas, tel. 233 2482.

 

Lapkričio 27-30 d. Nicoje (Prancūzija) vyks Europos telekomunikacijų standartizacijos instituto (ETSI) 50-oji Generalinė Asamblėja ir seminaras tema „Standartizacija mokslui ir komercinei veiklai“. Dalyvaus Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Krupovnickas. Išsamesnė informacija: Rimgaudas Kazlauskas, tel. 270 9342.

 

Lapkričio 28-30 d.Berlyne (Vokietija) vyks tarptautinis aplinkosauginis forumas „EUROPA 2007“. Dalyvaus AM Europos Sąjungos paramos administravimo departamento Europos Sąjungos fondų valdymo skyriaus vyr. specialistė Raimonda Faidušienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3525.

 

Lapkričio 28-30 d. Briuselyje vyks ET darbo grupės susitikimas dėl Stokholmo, Roterdamo ir Bazelio konvencijų sinergijos bei ekspertų darbo grupės susitikimas dėl naujų medžiagų įtraukimo į Stokholmo konvencijos sąrašus. Dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Marija Teriošina. Išsamesnė informacija tel. 266 3501.

 

Lapkričio 28 d.- gruodžio 1 d. Lisabonoje (Portugalija) vyks ES šalių narių Gamtos apsaugos departamentų direktorių kasmetinis susitikimas. Dalyvaus AM Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3565.

 

Lapkričio 28 d. - gruodžio 1 d. Saragosoje (Ispanija) vyks darbinis pasaulinės parodos „EXPO 2008“ dalyvių techninių darbuotojų susitikimas. Dalyvaus Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Neringa Vegytė. Išsamesnė informacija tel. 261 1260.

 

Lapkričio 29-30 d. Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis išvyksta į Berlyną (Vokietija) dalyvauti tarptautiniame simpoziume „Europa 2007- naujos Europos Sąjungos perspektyvos“. Išsamesnė informacija tel. 266 3484.

 

Lapkričio 30 d. - gruodžio12 d. Nusa Dua Bali (Indonezija) vyks JT Klimato kaitos konvencijos šalių narių 13-asis susitikimas. Dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistas Romualdas Brazauskas. Išsamesnė informacija tel. 266 3498.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

 

Iki gruodžio pirmosios savivaldybės dar galėjo nemokamai atiduoti tvarkyti padangų atliekas

 

 Iki gruodžio pirmosios šalies savivaldybės dar galėjo pasinaudoti galimybe jų teritorijoje sukauptas bešeimininkes padangų atliekas nemokamai atiduoti tvarkyti akcinei bendrovei „Akmenės cementas“, kur šios atliekos panaudojamos energijai gauti. Tokia galimybė savivaldybėms buvo sudaryta, Aplinkos ministerijai 2005 m. pasirašius sutartį su minėtąja bendrove.

„Akmenės cementas“ pagal šią sutartį 2006 metais sutvarkė apie 4,5 tūkst. tonų iš savivaldybių priimtų padangų atliekų. Šiemet, kaip sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, ministerija ne kartą ragino savivaldybes pasinaudoti galimybe nemokamai sutvarkyti bešeimininkes padangas, tačiau taip pasielgė tik nedaugelis savivaldybių.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 11 27

 

Ministras pavedė skubiai įvertinti Aplinkos projektų valdymo agentūros darbą

 
Lapkričio 27 d. aplinkos ministras Arūnas Kundrotas pavedė ministerijos Vidaus audito tarnybai įvertinti, kaip Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atlieka savo funkcijas administruodama ES Sanglaudos fondo lėšas. Toks pavedimas buvo suformuluotas po ministro susitikimo su APVA direktoriumi Kastyčiu Tuminu.

Per šį susitikimą buvo dar kartą aptarta susiklosčiusi situacija įgyvendinant ES Sanglaudos fondo remiamus projektus. Ministras aptarė projektų įgyvendinimo kainų išaugimo priežastis ir aiškinosi, kiek pagrįsti nuogąstavimai dėl APVA nesugebėjimo vykdyti jai Vyriausybės nutarimu deleguotas funkcijas.

„Per pastaruosius keletą metų buvo padaryta ženkli pažanga įgyvendinant aplinkosaugos projektus. Tai didelis viso APVA kolektyvo nuopelnas ir įtempto darbo rezultatas. Daugelis procesų nepasiduoda tik vienos institucijos kontrolei, nėra nuo jos priklausomi. Tačiau vis labiau kelia nerimą situacija, kai kitų institucijų suvokimas ir kritiška reakcija prasideda vien išgirdus APVA pavadinimą. Labai svarbu identifikuoti problemą. Ją išgryninti padės APVA darbo kokybės įvertinimas, kurį atliks ministerijos Vidaus audito tarnyba”, - sako aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.

Pasak ministro, daryti sprendimus vien tik dėl kitų institucijų reiškiamo nepasitenkinimo, neturint audito išvadų, būtų skubota. Labai svarbu, kad APVA galėtų sklandžiai įgyvendinti visus šių metų įsipareigojimus.

Vertinimo rezultatus Vidaus audito tarnyba ministrui turi pateikti per dvi savaites.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855
2007 11 27

 

 Baigėsi akcija „Lašiša - 2007“

 

 Lapkričio 20 d. baigėsi jau šeštus metus vykdoma akcija ,,Lašiša – 2007”. Akcija buvo vykdoma nuo rugsėjo 10 iki lapkričio 20 d., kai daugiausia lašišų bei šlakių migruoja į nerštavietes ir vyksta jų nerštas. Akciją koordinavo bei kontroliavo Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija (VAAI).

Šiais metais per visą akcijos laikotarpį pareigūnai patikrino daugiau kaip 500 autotransporto priemonių, 400 žvejų mėgėjų. Buvo surengti 295 reidai. Vykdant akciją, prioritetas buvo teikiamas pažeidimų prevencijai. Buvo siekiama maksimaliai užkirsti kelią galimam neteisėtam lašišų ir šlakių išteklių naudojimui.

Nustatyti 172 mėgėjiškos žūklės, 12 verslinės žvejybos ir 8 medžioklės taisyklių pažeidimai. Taip pat nustatyta 30 kitų pažeidimų. Akciją vykdantiems aplinkosaugos pareigūnams talkino neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos kariuomenės padaliniai bei saugomų teritorijų tarnybų pareigūnai.

Kaip informavo Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, akcijos metu buvo nustatyta 18 šiurkščių pažeidimų. Išskirtinis neteisėtos žvejybos atvejis buvo nustatytas rugsėjo 20 d. reido Kuršių mariose metu, ties Šturmų uostu. Pareigūnai pastebėjo keturis asmenis, traukiančius tinklus. Sulaikius juos, buvo nustatyta, kad pažeidėjai žvejojo su trimis statomais 70 mm akytumo tinklais. Neteisėtos žvejybos metu brakonieriai pagavo tris šlakius ir vieną lydeką. Už neteisėtą veiklą šiems asmenims buvo paskirtos administracinės baudos nuo 300 iki 450 litų, taip pat jie privalės atlyginti 910,20 Lt žalą, padarytą žuvų ištekliams.

Spalio 27 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Švenčionių rajone, Meros upėje ties Gužių kaimu sulaikė Vilniaus miesto gyventoją P. K., kuris žvejojo naudodamas elektros energiją. Elektros srovė nuo ūkinio pastato iki žvejybos vietos buvo atvesta apie 80 m ilgio laidu.  Šios neteisėtos žvejybos metu pažeidėjas sugavo 8 strepečius. Laiku sulaikius pažeidimu įtariamą asmenį, pastarajam lašišų ar šlakių sugauti nepavyko. Preliminariais skaičiavimais neteisėtos žvejybos metu gamtai padaryta žala įvertinta daugiau nei 5000 Lt. Už tokį pažeidimą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Medžiaga perduota Švenčionių rajono policijos komisariatui, kuris šiuo metu vykdo ikiteisminį tyrimą.

„Lašišų išteklių būklė didele dalimi priklauso nuo jų natūralios reprodukcijos sąlygų, - sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Sakalauskas, - todėl ypač svarbu išsaugoti natūralią lašišų populiaciją mūsų upėse – Neryje, Žeimenoje, Meroje, Vilnelėje, Siesartyje ir kt. Ankstesnių metų patirtis rodo, kad vykdomos akcijos duoda teigiamų rezultatų. Mokslininkai, tiriantys lašišinių žuvų išteklius teigia, kad praėjusiais metais kai kuriose Lietuvos upėse, ypač Žeimenoje, nustatytas labai aukštas lašišų neršto efektyvumas, kuris buvo pats didžiausias per visą tyrimo laikotarpį.“

Dabar mokslininkai jau analizuoja šiais metais vykdytos akcijos „Lašiša – 2007“ efektyvumą. Jie savo išvadas turėtų pateikti gruodžio mėnesį.

Pasak Raimundo Sakalausko, nors akcija „Lašiša – 2007“ baigėsi, šios vertingos žuvys ir toliau bus atidžiai saugomos, jas naikinantys asmenys neliks nenubausti. Aplinkos apsaugos pareigūnai ir toliau aktyviai kontroliuos mėgėjišką bei verslinę žvejybą minėtose upėse, Kuršių mariose. 

 
Visuomenės informavimo skyrius, 219 18 55

 

2007 11 26

 

Privačių miškų ūkio politikos klausimais diskutuos 14 šalių atstovai

 

Lapkričio 27 d. Kernavėje (Širvintų r.), konferencijų ir laisvalaikio centre „Kernavės bajorynė“, prasidėjo tarptautinis seminaras apie privačių miškų ūkio politikos alternatyvas Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Jį rengia Aplinkos ministerija, Europos miško savininkų konfederacija, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija ir Pasaulio gamtosaugos sąjunga. Šiame dviejų dienų seminare dalyvavo 14 valstybių miško savininkų ir miškų politiką formuojančių valstybės institucijų atstovai.

Jie pasidalijo savo šalių patirtimi tvarkant privačius miškus, diskutuos, kaip spręsti šių miškų ūkio problemas, rasti tinkamiausius būdus darniai šio ūkio plėtrai užtikrinti. Pristatyta ir Lietuvos patirtis. Su praktiniais mūsų šalies privačių miškų tvarkymo pavyzdžiais seminaro dalyviai supažindinti lapkričio 29 d.  išvykos metu.

Seminarai privačių miškų ūkio politikos Rytų ir Vidurio Europoje klausimais nuo 2001-ųjų rengiami kasmet vis kitoje valstybėje. Jie jau vyko Italijoje, Slovėnijoje, Čekijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 11 26

 


Naujasis sąvartynas atitinka visus europinius standartus

 

 Lapkričio 23 d. Elektrėnų savivaldybėje, Kazokiškėse, oficialiai atidarytas Vilniaus apskrities regioninis komunalinių atliekų sąvartynas. Jis, kaip sakė simbolinę atidarymo juostą perkirpęs Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis, yra svarbus Lietuvoje kuriamos šiuolaikinės atliekų tvarkymo sistemos komponentas. Šią sistemą sudarys 11 regioninių atliekų tvarkymo kompleksų su atliekų priėmimo bei konteinerių aikštelėmis ir moderniais sąvartynais.

Visai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemai sukurti numatyta skirti 72 mln. litų. Pusę šios sumos sudaro Europos Sąjungos parama, 14 proc. (10 mln. Lt) – valstybės subsidija, 36 proc. (26 mln. Lt) – paskola. Iš šių lėšų 27,7 mln. Lt investuota Kazokiškių sąvartynui įrengti. Likusi suma skirta seniems apskrities sąvartynams – Kariotiškių sąvartynui, 13 rajoninių sąvartynų ir 110 mažų sąvartynų kaimo vietovėse – uždaryti, trylikai atliekų priėmimo aikštelių ir šimtui konteinerių aikštelių įrengti. Šiuo metu, pasak Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriaus Gintaro Čukausko, yra sutvarkyti ir uždaryti jau 25 sąvartynai bei įrengta 30 konteinerių aikštelių.

Neseniai pradėtas eksploatuoti naujasis Kazokiškių sąvartynas atitinka šiuolaikinius standartus ir yra vienas moderniausių Rytų Europoje. Jis įrengtas buvusiame smėlio bei žvyro karjere ir užima 30 ha plotą. Sąvartynas yra uždaras pašaliniams asmenims – teritoriją juosia 2,5 m aukščio tvora, čia budi saugo saugos tarnyba, o visu tvoros perimetru yra išdėstyti vaizdo jutikliai ir vaizdo kameros.

Visos į sąvartyną įvežamos atliekos yra tikrinamos, sveriamos, registruojamos kompiuterizuotoje duomenų bazėje ir po to gabenamos į iškrovimo vietą. Iš čia automobiliai išvažiuoja švariais ratais – jie nuplaunami. Aplinkai apsaugoti sąvartyno dugne įrengtas nepralaidus sluoksnis. Jį sudaro specialia plėvele uždengtas pusės metro sutankinto molio sluoksnis. Sąvartyne nuolat atliekama gruntinio vandens, filtrato, susidarančių dujų stebėsena. Jame įrengtos vandens valymo ir dujų surinkimo sistemos, specialios priemonės paukščiams baidyti.

Tačiau rūpesčių kelia, kaip per atidarymą sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis, tai, kad kol kas Kazokiškėse nėra išspręsti visi konfliktiniai klausimai su vietos bendruomene. Jis palinkėjo naująjį sąvartyną administruojančiai UAB „VAATC“ rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus. Šią bendrovę yra įsteigusios 8 Vilniaus apskrities savivaldybės: Elektrėnų, Vilniaus miesto ir rajono, taip pat Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų ir Ukmergės rajonų. Daugumą akcijų (75 proc.) valdo Vilniaus savivaldybė.

VAATC Kazokiškių ir Alesninkų bendruomenėms pasiūlė pasirašyti susitarimą, kuris numato vietos žmonių gyvenimo sąlygoms pagerinti iki 2026 m. nuolat teikti įvairių nemokamų paslaugų už 400 tūkst. litų per metus. Taip pat pažadėta, kad iki 2008 m. liepos 1 d. bus nutiestas Alesninkus aplenkiantis kelias, kuriuo į sąvartyną automobiliai gabens atliekas. Jeigu šis kelias bus atiduotas naudoti vėliau, Alesninkų bendruomenei VAATC įsipareigoja mokėti po 300 Lt už kiekvieną pradelstą dieną.

Kazokiškių sąvartynas, kaip planuojama, veiks 20 metų. Jį uždarius aplinkos stebėsenos darbai bus atliekami dar mažiausiai 30 metų.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

 

 

Pasirašyta ateities urbanistinės plėtros siekius įtvirtinanti rezoliucija

 
 

Lapkričio 22 d. Aplinkos ministerijoje pasirašyta urbanistinio forumo „Lietuvos darnios erdvinės plėtros sistemos kūrimas“, organizuoto spalio 25 d., rezoliucija, kuria sutarta formuoti ateities Lietuvos darnios urbanistinės plėtros kryptis ir būsto statybos gaires.

Dokumente konstatuojama, kad Lietuva yra pasirengusi pradėti naują urbanistinės plėtros etapą, dėl ko toliau būtina formuoti naują valstybės urbanistikos politiką, orientuotą į darnų vystymąsi ir gyvenimo kokybę, nustatant Lietuvos urbanistinės plėtros tikslus, kryptis ir gaires.

Taip pat būtina skirti išteklius šios srities mokslo tyrimo darbams, esamos situacijos stebėjimui ir prognozavimui, kurti urbanistinės kultūros edukacinę sistemą visuomenei šviesti ir teritorijų planavimo profesionalams rengti.

Rezoliucijoje konstatuojama, kad reikalinga apibrėžti viešąjį interesą urbanistinės plėtros atžvilgiu, siekti gamtos, kultūros paveldo ir šiandieninių urbanistinės plėtros poreikių suderinamumo ir balanso.

Dokumentu atkreipiamas dėmesys, kad būsto plėtra, esamo būsto modernizavimas ir energetinių išteklių racionalus vartojimas turi tapti prioritetine darnios urbanistinės plėtros politikos kryptimi.

Pasak aplinkos ministro Arūno Kundroto, rezoliucija yra Lietuvos siekių integruotis į Europos urbanistinį tinklą įvertinimo pasekmė. Dokumentas kartu yra pradžia naujų darbų, kuriuos reikia padaryti atsižvelgiant į pasaulines klimato atšilimo, energijos taupymo ir augančios urbanizacijos tendencijas.

„Darni urbanistinė plėtra ir būsto politika yra valstybės prioritetas, užtikrinantis gyvenimo kokybę bei tautos identitetą. Nuo miestų aplinkos kokybės priklauso ne tik šiuolaikinio žmogaus gyvenimo gerovė, bet ir šalies ekonominė, socialinė ir net kultūrinė raida“, - sako A. Kundrotas.

Anot jo, darni miestų plėtra – valstybinės svarbos uždavinys, kurį galima išspręsti nuolat tobulinant projektavimo ir statybų organizavimo sistemą, bendradarbiaujant visoms šios sistemos grandims – architektams, investuotojams, statytojams, bendruomenėms, taip pat už architektūros, urbanistikos ir teritorijų planavimą bei už planų įgyvendinimą atsakingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Nuo kiekvienos šios grandies pastangų priklauso, ar bus išlaikyta urbanistinės ir gamtinės aplinkos darna. Tai paskatino sukviesti urbanistinį forumą, kuriame ir buvo nuspręsta priimti rezoliuciją.

Urbanistiniame forume dalyvavo suinteresuotos valstybės institucijos, apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių vadovai, taip pat juos, architektus ir statybininkus vienijančių organizacijų, verslo įmonių vadovai, mokslininkai, nepriklausomi ekspertai. Savo urbanistinę patirtį pristatė ekspertai iš Jungtinės Karalystės, Austrijos, Latvijos, Olandijos, Vokietijos, Norvegijos, Estijos ir Danijos.

Urbanistinio forumo „ Lietuvos darnios erdvinės plėtros sistemos kūrimas“ rezoliuciją pasirašė Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, Architektų sąjungos pirmininkas Kęstutis Pempė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius, Inžinierių sąjungos pirmininkas doc. Algirdas Vapšys, Laisvosios rinkos instituto prezidentas dr. Remigijus Šimašius, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis, Statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

 2007-11-22

 

Saugomos teritorijos gali būti labiau apsaugotos


Lapkričio 21 d. Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimų ir papildymų projektui.

Nauja Saugomų teritorijų įstatymo redakcija buvo priimta 2001-siais metais ir šiuo metu tai buvo bene mažiausiai keistas įstatymas Lietuvoje. Per penkerius įstatymo taikymo metus paaiškėjo, kad kai kurios nuostatos interpretuojamos skirtingai, sulaukta reikalavimų panaikinti galimybę statyti pastatus buvusių sodybų vietose, be to, keičiantis kitiems teisės aktams, reikia tobulinti ir šį. Dalis įstatymo pakeitimų susiję su reikalavimu į jį perkelti visas ES direktyvų nuostatas, o ne jų taikymu kitais teisės aktais, sąvokų patikslinimu. Esminiai pakeitimai susiję su ketinimais sudaryti sąlygas saugomų teritorijų būklės gerinimui, paveldo išsaugojimui.

Valstybiniuose draustiniuose siūloma atsisakyti galimybės statyti pastatus buvusių sodybų vietose, patikslinamos formuluotės dėl pirčių statybos už pakrantės apsaugos juostos ribų. Numatomi įstatymo 20 straipsnio, reglamentuojančio veiklą paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, pakeitimai turėtų padėti įgyvendinti ES teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius vandenų apsaugą bei užtikrinti, kad iki 2015 m. būtų pasiekta gera visų vandens telkinių būklė.

Siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, pasiūlyta draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir kitose saugomose teritorijose reglamentuoti genetiškai modifikuotų organizmų išleidimą į aplinką. Numatomi atvejai, kuriais valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose žemės sklypai galėtų būti padalijami.

Įstatymo pataisomis siūloma aiškiau reglamentuoti, detalizuoti kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus taikymą.

LR Seimo pavedimu Saugomų teritorijų įstatymą pasiūlyta papildyti atskiru straipsniu, skirtu Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2007 11 21 

 

Neryje buvo pastebėta teršalų dėmė

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento laboratorinių tyrimų rezultatai patvirtino prielaidą, kad lapkričio 19 d. į Neries upę sostinės teritorijoje patekę teršalai – tai naftos produktais užterštos nuotekos. Nustatyta, pasak Aplinkos ministerijos Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjo Gedimino Markausko, kad teršalai į Nerį pateko per paviršinių nuotekų išleistuvą ties A. Tumėno g. 3. Į šį išleistuvą paviršinės nuotekos surenkamos iš A. Goštauto, A. Tumėno, Geležinio vilko, Gynėjų, Lukiškių gatvių, Lukiškių skersgatvio ir UAB „Lietuva Statoil“ degalinės teritorijų. Jas, paaiškėjus Neries taršos faktui, apžiūrėjo aplinkos apsaugos pareigūnai kartu su šiuos paviršinių nuotekų surinkimo tinklus prižiūrinčios savivaldybės įmonės UAB „Grinda“ specialistais. Tačiau taršos šaltinio nustatyti nepavyko. Nepasitvirtino, kaip sakė Gediminas Markauskas, ir pirminiai spėjimai, kad teršalai į upę galėjo patekti iš UAB „Lietuva Statoil“ degalinės. Manoma, kad nereikalingomis atliekomis kažkas atsikratė tiesiog jas išpildamas į lietaus vandens surinkimo sistemą.

Šių teršalų galėjo būti išpilta apie 20 litrų. Paskaičiuota, kad per pusantros valandos nuo vidudienio, kai buvo gautas pranešimas apie pastebėtus Neryje teršalus, iki užtvarų teršalams surinkti pastatymo iš išleistuvo į upę galėjo patekti apie 9 kg naftos produktų. Sprendžiant pagal teršalų dėmės dydį, užfiksuotą gavus pranešimą, iki tol į upę jau buvo patekę apie 10 kg naftos produktų. Kadangi skubiai buvo pastatytos užtvaros, teršalai toli nepasklido.

Į Nerį patekęs minėtasis teršalų kiekis, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas ir naftos produktų savybes, Gedimino Markausko žodžiais, neturėjo didesnio poveikio Neries ekosistemai. Tačiau šis incidentas rodo, kad dar pasitaiko žmonių, kurie nereikalingų medžiagų atsikrato išpildami jas tiesiog į aplinką.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
207 11 21

 

Aplinkosaugos reikalavimų pažeidėjams – didesnes baudas

 

Lapkričio 21 d. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimo įstatymo projektui ir siūlys Seimui keisti tris šio kodekso straipsnius (562, 64 ir 244), kad būtų sugriežtinta atsakomybė už miško išteklių naudojimo bei jų atkūrimo, taip pat už plaukiojimo vandens transporto priemonėmis reikalavimų pažeidimus. Tai padėtų mažinti šių pažeidimų skaičių, veiksmingiau saugoti gamtą ir gausinti miškų išteklius.

Dabartinio ATPK nustatyto dydžio baudos nebeatitinka realios padėties ir neturi pakankamo prevencinio poveikio. Aplinkos ministerija gauna vis daugiau skundų apie atvejus, kai vandens transporto priemonėmis neteisėtai plaukiojama telkiniuose, kuriuose tai daryti draudžiama. Ypač jautrūs tokiems pažeidimams yra saugomose teritorijose esantys vandens telkiniai. Todėl už juose padarytus pažeidimus ATPK turėtų numatyti didesnę atsakomybę. Siūloma už plaukiojimą saugomose teritorijose vandens transporto priemonėmis pažeidžiant aplinkosaugos sąlygas nustatyti nuo 200 Lt iki 400 Lt baudą, savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kai tai daryti draudžiama, – nuo 300 Lt iki 600 Lt, vandens motociklais, kai tai daryti draudžiama, – nuo 400 Lt iki 800 Lt baudą. Numatoma taikyti administracinę atsakomybę ir už plaukiojimą savaeigėmis priemonėmis su galingesniu kaip 150 kW varikliu, kai tai daryti draudžiama, o už šį pažeidimą nustatyti nuo 500 Lt iki 1000 Lt baudą.

Taip pat siūloma griežtinti administracinę atsakomybę už miško išteklių naudojimo bei atkūrimo reikalavimų pažeidimus. Tai padėtų įgyvendinti neseniai pakeisto Miškų įstatymo reikalavimą laiku ir kokybiškai atkurti, prižiūrėti bei saugoti iškirstą ar žuvusį mišką, o miškams atkurti ir įveisti naudoti kokybišką dauginamąją medžiagą. Dabar atsakomybė nustatyta tik tuo atveju, jeigu miškas nėra atkurtas laiku ar jeigu ąžuolynai, klevynai, liepynai bei pušynai neatkurti tomis pačiomis medžių rūšimis. Baudų dydis taip pat neatitinka dabartinės padėties – už laiku neatkurtą mišką piliečiams numatyta 500 Lt, o pareigūnams 800 Lt bauda. Ji yra kelis kartus mažesnė, palyginti su miško atkūrimo kaštais. Todėl miškų savininkai linkę nevykdyti savo pareigos ir sumokėti baudą. Dėl šios priežasties šalyje kasmet laiku neatkuriama daugiau kaip 10 proc. kirtaviečių. Daugelis jų apželia menkavertėmis medžių rūšimis, nemažai pasodintų želdinių žūva dėl laiku neatliktų priežiūros ir apsaugos darbų. Jeigu būtų priimtos siūlomos ATPK pataisos, piliečiams, kurie neatkuria miško per Miškų įstatymo numatytą laiką, tektų mokėti 1000 Lt, o pareigūnams 1500 litų baudą už kiekvieną neatkurtą miško hektarą.

ATPK pataisos leistų užtikrinti, kad iškirstas miškas būtų atkurtas ne tik laiku, bet ir kokybiška miško dauginamąja medžiaga, kad miško želdiniai būtų prižiūrimi ir saugomi, kad vietoj iškirstų brandžių medynų būtų auginami atsparūs aplinkos veiksniams, tinkantys žmonių poilsiui, teikiantys ekonominės naudos ir gerinantys ekologines sąlygas miškai. Todėl siūloma nustatyti, kad Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų pažeidimas piliečiams užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 Lt iki 200 Lt, o pareigūnams – nuo 200 Lt iki 400 litų.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 11 21

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"