Paieška Mes ir mūsų mažieji draugai

Konkursui "Gamtos pasaka - 2007"

Mes ir mūsų mažieji draugai

 

„Mama, nupirk man šuniuką!..

„Mama, auginkim žiurkėną!..

Kaip dažnai suaugusieji iš savo vaikų išgirstą panašių prašymų. 

Manau, nepralošė nė vienas suaugęs, išpildęs tokį savo vaiko prašymą. Nekalbant apie visus nepatogumus (visur besidriekiančius  plaukus, pripėduotą kambarį ar ką tik pervilktą patalynę, išverstą gėlių vazoną...), mūsų augintiniai suteikia mums daug džiaugsmo, laimės, moko gerumo ir užuojautos. Tik jie vieni yra ištikimiausi mūsų draugai.

Vaikas, auginantis namuose bet kokį gyvūnėlį, niekada „nesprogdins varlių“, nepaspirs ant tako prieš saulę besišildančio katino.

Kuršėnų Daugėlių vidurinės mokykos 3–4 klasių mokiniai visą savaitę rašė rašinėlius ir pasakojo apie savo augintinius. Štai keletas pačių nuoširdžiausių vaikų pasakojimų.

 

Mano draugė

Agnė KAMISKAITĖ, 3 a klasė (mokytoja  Danutė Vaišvilienė).

 

Atsimenu  kaip šiandien... Prieš porą metų mūsų namuose kažkas sulojo. Man nustėro širdis – negi čia išsvajotas mano šuniukas!

Nubėgau greitai į virtuvę, o ten ji... Tokia mažutė kaip rudas siūlų kamuoliukas.

Čiupau ją į glėbį, o ji lyžtelėjo man nosį, tarsi sakytų: mes - draugės. Man visai patiko mūsų pirmasis pasibučiavimas. Greitai sugalvojau jai vardą.

- Tu būsi mano Pupa, - nusprendžiau aš, nes tavo nosytė kaip didelė juoda pupa.

Pupa pritariamai pavizgino uodegą. 

 

Keksas

Armandas SNIEČKUS, 4a klasė (mokytoja Rima Ulienė)

 

Šią vasarą mes įsigijome šuniuką. Jis paprastas – kiemsargis, bet pats geriausias draugas. Jo vardas Keksas. Kiek Keksas pridaro išdaigų! Ištampo batus po kiemą, pykstasi su katinu, gaudo vištas... Bet jis patinka visiems mano draugams. Jis tikras mažas padauža.

Smagu turėti tokį draugą.

 

Mano Nika...

Aurelija ROTAR, 4a klasė (mokytoja Rima Ulienė)

 

Turėti šunelį – buvo mano didžiausia svajonė. Ir tą svajonę išpildė mano teta. Ji padovanojo man šuniuką – mažą, mielą gyvūnėlį rausvu kailiuku su juodomis dėmelėmis, drėgna nosyte. 

Ilgai sukau galvą, kol sugalvojau vardą. Galiausiai pavadinau ją  Nika. Vardas trumpas ir skambus. 

Kai pirmą kartą ją parsinešiau namo, ji buvo labai liūdna, atrodė, kad tuoj pravirks. Manau, ji ilgėjosi savo namų, mamytės. Aš Nikutę įsikėliau į savo lovą, ji nurimo ir abi užmigom.

Po keleto dienų ji susirado draugę – vokiečių aviganių veislės kalytę Gloriją. Jos abi žaidžia, išdykauja.

Nika mane labai myli, o aš myliu ją. Nieko nėra geriau, nei tyra draugystė. Šuneliui nesvarbu, ar tu gražus ar ne, drąsus ar bailus, jis myli tave tokį, koks esi.           

 

Fyfa

Daumantas MINIAUSKAS, 3b klasė (mokytoja Vilma Mačiulienė)

 

Aš auginu šunelį Fyfą. Ji labai graži ir protinga. Fyfa liekna, nedidelio ūgio – vadinamoji kišeninė.

Mes su Fyfa miegame kartu vienoje lovoje, kartu važiuojame  mašina į kaimą. Visur kartu ir kartu.

Aš ją labai myliu, o Fyfa myli mane.

 

Pilkis

Austėja  ANDRUŠAITYTĖ, 3b klasė (mokytoja Vilma Mačiulienė)

 

Mano katinas  kilmingas – rusų mėlynųjų veislės. Jis melsvai pilkas, todėl ir vardą  jam davėme – Pilkis.

Jis pats gražiausias, geriausias ir protingiausias katinas. 

Kai tik pamato mane, šoka į glėbį ir apsikabina. Mamai padeda obuolius skinti: tik mama lenkia obels šakelę, Pilkis pirmas prišoka.  Kai aš kloju savo lovą ir purtau pagalvę, Pilkis įsikimba nagais ir drasko. O tėčiui padaro pilvo masažą. Kai tik tėtis atsigula, pilkis šast anto jo pilvo ir braižo kojytėm. Močiutei vištas iš daržo  išgainioja.

Ką mes darytume be tokio padėjėjo?

 

Džekis

Donatas ANDRUŠKA, 4b  klasė (mokytoja Asta Startinė)

 

Mūsų namo laiptinėje atsirado gražus, bet liūdnas šuniukas. Kai iš laiptinės žmonės jį išvijo, persikėlė į namo rūsį. Gailiai amteldavo, tarsi prašytų pagalbos.

Dabar Džekis gyvena mūsų bute ir yra pilnateisis mūsų šeimos narys. Džekio kailis rudas, ausys visada stačios. Jis mėgsta daug valgyti, aploja visus, kas tik bando pas mus įeiti. Džekis daug bėgioja su manimi po kiemą, mes kartu žaidžiame ir miegame tame pačiame kambaryje.

Kartą nutiko šitaip. Visi svečiavomės pas senelį. Nutariau išsimaudyti už namo esančiame tvenkinyje. Pajutau, jog staiga nebesiekiu kojomis dugno. Iš baimės negalėjai net šaukti. Bet Džekis viską suprato ir nuskuodė pas tėvelį. Tėtis atbėgo ir išgelbėjo mane.

Džekis man labai brangus. Kai aš būnu nuliūdęs, jis mane pralinksmina.

 

Jūrų kiaulytė

Rokas DAMKUS, 4b klasė (mokytoja Asta Startinė)

 

Jos pirkti važiavom į Šiaulius. Lankėmės daugelyje parduotuvių, matėme daug žiurkėnų, šinšilų, jūrų kiaulyčių, bet išsirinkom tik ją.

Mano jūrų kiaulytei jau aštuoneri mėnesiai. Jos kailiukas baltai juodas. Ji mėgsta žolę, šieną. Kartą per savaitę reikia valyti narvelį.

Vieną sykį bandėme išmaudyti. Kaip šoko, vos viso vandens neištaškė.

Štai tokia išdykusi mano kiaulytė.

 

Mano Grantas

Gytis DIKTANAS, 4b klasė (mokytoja Asta  Startinė)

 

Rytas. Tėčio nėra. Už lango išgirstu mūsų mašinos ūžesį. Išlipa tėtis, o jo užantyje, po striuke, kažkas pūpso. 

Vos tik prasidaro buto durys – aš kaip mat prie jų. Įdomu, kas ten  po striuke. Šuniukas!.. Iš karto puoliau su juo žaisti, bet mažylis buvo nedrąsus, gailiai inkštė.

„Mamos ilgisi, - pasakė tėtis, - paskutinį iš vados paėmiau, bet patį geriausią“.

Po kiek laiko šunelis įsidrąsino ir ėmė apžiūrinėti naujuosius namus. Jis visiems labai patiko: juodas kailis, papilvė geltona.  Labai juokingos ausys - viena stačia, o kita nulėpusi. Pradžioje su Grantu turėjome nemažai rūpesčių: kur tik eina, ten balutę palieka.  Išvedame į lauką, pažaidžia, palaksto, pareina namo ir vėl - bala.

Dabar visos bėdos jau praeityje. Grantas baigė šunų mokyklos pirmą klasę. Šį rugsėjį šventėme trečiąjį jo gimtadienį.

Grantas užaugo labai didelis, bet man vis tiek mielas. Labai protingos jo akys. Kai ką nors jam sakai, Grantas kraipo galvą ir  tarsi sako: ,,Suprantu, nesuprantu“. 

Linksmas nutikimas buvo nutikęs per antrąjį Granto gimtadienį.  Virtuvėje ant stalo buvo mėsos salotų lėkštė. Grantas užkėlė ant stalo priekines letenas  ir.... salotų lėkštė tuščia. Ateinu į virtuvę, žiūriu, lėkštė švarut švarutėlė, o ant Granto nosies kabo salotos lapas.

Dar daug nuotykių galėčiau papasakoti...  Bet žinau viena, Grantas man kaip brolis, labai brangus.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"