Paieška Greta pavojingojo kapinyno...

Greta pavojingojo kapinyno...

Laisvu laiku girininkas rūpinasi žirgais

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Dabar Valkininkų miškų urėdijos teritorija yra suskirstyta į devynias girininkijas. Septynių iš jų pastatai iš esmės atnaujinti. Kasmet renovuojama, suremontuojami bent vienos girininkijos pastatai, sutvarkoma aplinka. Tad jau beveik visų šių urėdijos padalinių darbuotojai gali džiaugtis šiuolaikiškai įrengtomis patalpomis, su visa reikalinga organizacine technika, geromis darbo sąlygomis. Girininkijos aprūpintos tinkamais automobiliais, reikalingomis miškų priežiūros priemonėmis.

 

Svarbu ir patogumai

 

Pasak urėdo Arvydo Strazdo, pastatus tvarkyti, atnaujinti padeda tai, kad statybos brigadoje yra labai geras meistras: kartu su juo dirba dar trys darbuotojai, tad brigada visus numatytus remonto darbus atlieka, šiuolaikiškus santechnikos mazgus įrengia. Dabar darbuotojai neretai daugiausia turi nuosavus būstus, tad susidarė galimybė išplėsti girininkijų patalpas buvusių tarnybinių butų sąskaita: išgriaunamos pertvaros ir įrengiami patogesni darbuotojų kabinetai. Šie vidaus darbai ypač intensyviai atliekami dabar, rudenį, Versekos girininkijoje. Taigi šiemet jau bus sutvarkyti  aštuntos girininkijos pastatai.

„Dabar patogumai miškininkams turi būti kaip mieste; kiekvienam jaunam specialistui reikia sudaryti tinkamas darbo sąlygas, - sakė urėdas. – Štai dar Eišiškių girininkijos pastatą turime pastatyti. Leidimą statyti jau turime, be to, ir projektas parengtas. O jaunų specialistų ateina dirbti, tad miškininkų mums netrūksta. Šiuo metu urėdijoje iš viso dirba penkiasdešimt šeši specialistai-miškininkai. Nuo 2008 metų sausio 1 dienos turėtų likti penkiasdešimt specialistų, nors ir  tiems šešiems bus pasiūlytos kitos darbo vietos girininkijose. Įsigijome šiuolaikiškos medienos paruošimo ir miškų priežiūros technikos, tad svarbu išsaugoti gerus darbuotojus. Kvalifikuotas specialistas turi gerai uždirbti. Juk jį parengti brangiai kainuoja. Žinoma, ir brangi mašina turi nuolat būti naudojama, gal net naktį. Turint tokios technikos atsiranda atspara rangovų polinkiui siekti didelio pelno; tada jie sutinka dirbti mums palankesnėmis sąlygomis.“

 

Ten, kur vingiuoja paslaptingasis Prancūzkelis

 

Dabartinis Žygmantiškių girininkas Genadijus Ilcevičius dirba senokai, nuo 1990-ųjų. Yra gana jaunas - šiemet paminėjo keturiasdešimt metų sukaktį. Bet jau ir į savo sodintus miškus gali pasižiūrėti. Šiam miškininkui suteikta trečia kvalifikacijos klasė. Yra įgijęs specialųjį miškininko išsimokslinimą – baigęs Kauno miškų ūkio technikumą, paskui nusprendė siekti dar geresnės kvalifikacijos, studijuoti miškininkystę Lietuvos žemės ūkio universitete. Girininkija yra Šalčininkų rajone, nuo urėdijos nutolusi maždaug per 15 kilometrų.

Urėdas Genadijų Ilcevčių vertina kaip nemėgstantį daug šnekėti, bet daug dirbantį, santūrų, dalykišką žmogų. Jei ką reikia padaryti, nieko nelaukdamas ir daro, apie tai daug nešnekėdamas.

Šioje girininkijoje miškai – daugiausia pušynai. Dalį plotų ji gavo iš buvusios Rūdninkų karinės girininkijos. Didžiausias girininkijoje gaisras kilo 1992 metais. Tai buvo pereinamasis laiko tarpas; atkūrus Nepriklausomybę, visos valdžios bei ūkio struktūros keitėsi; nebuvo geros priešgaisrinės apsaugos. Be to, tais metais Lietuvoje pasitaikė labai karšta vasara. O dabar išdegusiame plote vėl miškas auga. Žinoma, ir dabar būna pavojingas metas kilti gaisrams per uogavimo bei grybavimo sezoną. Todėl bokšte įrengtos stebėjimo kameros, kurias naudojant lengviau operatyviai nustatyti gaisro židinio vietą ir jį likviduoti.

Dydžiu Žygmantiškių girininkija urėdijoje yra vidutinė; kertama šiek tiek mažiau negu vidutiniškai urėdijoje, nes yra nemaža priaugančių, bręstančių medynų, kurie teiks daugiau medienos ateityje. Jos teritorijoje – ir Rūdninkų girios biosferos poligonas. Be to, yra ir labai nepageidautinas objektas, tarsi uždelsto veikimo bomba – chemikalų sandėlis, į kurį buvo gabenamos kenksmingosios medžiagos iš visos Lietuvos. (Tiesa, šis 70 arų plotas girininkijos teritorija jau nevadintina.) Buvo ketinama tuos chemikalus išgabenti, sunaikinti, bet kol kas to dar niekas nesiima.

... Reljefas nelygus, kalvotas; kadaise driekėsi smėlio kopos, kurios vėliau apaugo mišku. Per šį mišką vingiuoja vadinamasis Prancūzų kelias, kuriuo, sakoma, traukusi Napoleono kariuomenė. Gal jai patiko net tai, jog miškai sausi, neįklimsi, jog per girininkijos teritoriją teka Šalčios upė.

Girininkijos pastatas suremontuotas, gražiai sutvarkyta aplinka, pastatyta pavėsinė; yra ir įdomių medžio skulptūrų. Girininkija turi keturis nuolatinius darbuotojus: girininką, jo pavaduotoją ir du eigulius.

 

Daug jaunų pušynų

 

Visa Žygmantiškių girininkijos teritorija – 6500 hektarų (su privačiais miškais), o valstybinio miško liko apie 3500 ha. Apskritai girininkijos miškai – daugiausia pušynai. Iš buvusios sovietmečiu karinės girininkijos perimta teritorija yra labai nevienalytė. Kitais metais planuojama pasodinti 12 hektarų miško.

Šiemet iki spalio mėnesio miškininkams teko budėti, nes buvo sausa. Bet gaisrų pavyko išvengti; padėjo ir tai, kad grybautojų miškuose lankėsi nedaug.

Yra girininkijoje ir atokvėpio aikštelių, kurios įrengtos dažniausiai lankomose vietose, bet didesnės poilsiavietės nėra.

Privačių miško plotų savininkų daugelis gyvena miestuose, todėl ir jų miškų apsauga yra sudėtingesnė. Ir šių miškų priešgaisrine apsauga rūpinasi miškininkai. Iš saugomų teritorijų svarbiausios yra Rūdninkų girios biosferos poligonas ir Šalčios  geomorfologinis draustinis, kuriame esama gana retų paukščių – kurtinių – tuoktaviečių (Natura 2000 teritorija). Ten specialiai išretintas miškas, kad šie paukščiai jaustųsi patogiai. Ir kurtinių iš tiesų neretai pastebima.

 

Malonus rūpestis šeimininkui, pramoga svečiams

 

„Gimęs, augęs esu Varėnoje, mokiausi vidurinėje mokykloje ir, baigęs aštuonias klases, įstojau į Kauno miškų ūkio technikumą, - prisiminė girininkas Genadijus Ilcevičius. – Baigęs gavau paskyrimą į Kėdainių miškų ūkį, kur dirbau apie pusantro mėnesio, o paskui teko tarnauti sovietinėje kariuomenėje. Grįžęs norėjau įsidarbinti Varėnos miškų ūkyje, bet ten nebuvo laisvų vietų. Miškai vis tiek traukė; eidavau į miškų ūkį teirautis dėl darbo. Nusprendžiau įsidarbinti darbininku. Po trijų-keturių mėnesių atsirado eigulio vieta Valkininkų miškų urėdijoje... Na, o nuo 1990 metų birželio mėnesio iki šiol dirbu Zygmantiškių girininkijoje girininku. Kai pradėjau dirbti, kirtimo apimtys buvo mažesnės, bet turėjome darbininkų brigadą, o dabar darbininkų nėra likę, tad darbus atlieka rangovai. Daugiausia mišku apaugusių plotų – buvusiame sovietinės kariuomenės poligone. Ten gyventojų nėra, tad ir vagysčių beveik nepasitaiko. Šiemet vieną ilgapirštį, tiesa, sugavome. Bet tai nebuvo didelė vagystė: maždaug pora kubinių metrų medienos norėta pasisavinti. O prieš kelerius metus būta ir stambios vagystės: dviem miškovežiais gabenta mediena. Bet ši vagystė taip pat buvo atskleista... Turime septynias poilsiavietes bei atokvėpio aikšteles – ten, kur labiausiai lankomos vietos grybautojų, uogautojų, šalia Šalčios upės bei vadinamojo Pranzūzkelio. Prieš porą metų pastatyta ir pavėsinė prie girininkijos pastato...

Domiuosi arkliais; dabar auginu du žirgus. Iš pradžių įsigijau vieną, o paskui ir kitą. Po darbo rūpintis žirgais, jais jodinėti – mano laisvalaikio pomėgis. Atvažiuoja pažįstamų iš Varėnos – pasiūlau pajodinėti. Svečiams būna puiki pramoga. Kai į girininkiją ateina jaunieji miško bičiuliai, tie žirgai jiems taip pat būna didelis įdomumas ir džiaugsmas – mėgsta juos pavedžioti, o ir pajodinėti mėgina. Bendradarbiaujame su Pabarės pagrindine mokykla, su joje esančiu jaunųjų miško bičiulių būreliu. Anksčiau  bendradarbiavome  su Tetėnų pagrindine mokykla, bet rajono švietimo skyriui reorganizavus mokyklą, neliko joje ir būrelio.

Jaunieji miško bičiuliai padeda atlikti kai kuriuos darbus: sodinti medelius, inkilus kabinti. Rengiame vaikams išvykas į gamtą, organizuojame miško švarinimo talkas“.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"