Paieška Gardžiosios duonelės gimimas...

Gardžiosios duonelės gimimas...

Sveika aplinka, sveika mityba: netradicinė pamoka

Lukas CHATKEVIČIUS, Jokūbas KYTRA

Panevėžio Alfonso Lipniūno mokyklos 8a klasės mokiniai

 

Mūsų mokykloje nemaža projektų susiejami su sveikatingumo ugdymu. Štai įgyvendinant projektą „Ekologinis švietėjiškas ugdymas per sveiką mitybą“, mes, gamtos bičiuliai (iš 6, 8, 9, 10, 11 klasių), kartu su mokytojomis spalio 24 dieną vykome į mokomąją-pažintinę kelionę. Jos metu pabuvojome Ukmergės rajono Petronių kaime esančiame ekologiniame ūkyje ir Anykščių sveikatingumo komplekse.

... Važiuojant autobusu buvo smagu - pro langus matėsi graži auksinio rudens diena. Atvykę sustojome prie Bendruomenės amatų namų. Pasitiko vyras, primenantis senąjį Lietuvos ūkininką - su dideliais ūsais, šiaudine skrybėle. Buvome kviečiami į gryčios vidų. O ten padvelkė senove - didžiulis medinis stalas, mediniai suolai, židinys. Buvo vėsu, bet židinyje jau traškėjo malkos, degė ugnis. Ji mus maloniai nuteikė ir sušildė.

Renginių organizatorė pradėjo pasakoti šių amatų namų atsiradimo istoriją, apie senovės amatus, pademonstravo įrankius ir būdus, kuriais senovėje gamino sviestą, varškę bei sūrį. Po to atsiraitoję rankoves ir prisirišę prijuostes skubėjome į patalpą, su dviem didelėm krosnimis. Jose kepama duona. Greta - didelis kubilas su užraugta duona. Tešlos sudėtyje - ekologiškai užaugintų rugių miltai, natūralus raugas ir truputėlis druskos.

Su įdomumu klausėmės šeimininko pasakojimo apie duonos kepimo paslaptis, kurias jam patikėjusi mama. Mums pasakojo ir apie tai, kaip sunku užauginti ekologiškai duonelei tinkamus grūdus, kaip reikia kovoti su piktžolėmis, verčiantis be chemikalų. Vėliau kiekvienas ant vadinamosios ližės formavome savo duonos kepaliuką. Baigę raitėme ant jo savo inicialus ir kryželį, kad mūsų pirmasis kepalėlis būtų palaimintas. Visų kepalėliai buvo pašauti į krosnį.

Grįžome prie židinio, kur tęsėme pokalbį apie ekologinį ūkininkavimą. Mus pavaišino duona ir sumuštu sviestu, kad laukimas neprailgtų. Duonos skonis buvo nepakartojamas, nes dauguma iš mūsų pirmą kartą tokią, kurios nenusipirksi parduotuvėje, valgė.

Po valandos ūkininkas, atidaręs krosnį, traukė po vieną kepalėlį, kiekvieną meiliai prausė vandeniu. Su savo kepaliukais, padėkoję šių namų šeimininkams, traukėme į autobusą.

Keliavome į Anykščius, kuriuose tęsėme sveikatingumo programą. Lankėmės „Sveikatingumo oazės“ pirtyje, baseine. Po maudynių su daina grįžome namo. Džiaugiamės ir dėkojame mokytojams už tokią smagią ir turiningą kelionę!

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"