Paieška Pelėdos inkilų laukia rudenį

Pelėdos inkilų laukia rudenį

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

Atrodo, kad paukščiai visai neseniai baigė savo vasaros rūpesčius, dauguma jų išskrido į artimas ar tolimas žiemavietes, tačiau jau dabar tenka rūpintis kai kurių paukščių lizdais. Dabar patogiausia kelti inkilus pelėdoms, nes juose jos praleidžia šaltas žiemos dienas. Tuose pačiuose inkiluose jos po to dažnai ir peri.  

Mūsų keliamuose inkiluose paprastai peri 2 rūšių  pelėdos: prie sodybų, senuose parkuose ir miškuose – naminės pelėdos,  senuose pušynuose – pelėdos lututės. Inkilai pelėdoms gaminami iš medžio stuobrių ar kalami iš lentų. Naminei pelėdai inkilas daromas pusės metro aukščio, jo vidinės ertmės skersmuo – apie 30 centimetrų. Inkilo landa – 12-15 centimetrų skersmens, prie landos nereikia kalti jokios laktos ar šakos: pelėdos nagais aštrūs, kibūs, ir ji tikrai išsiverčia be jokios laktos.

Inkilas lututei kalamas 40 centimetrų aukščio, 25 cm skersmens viduje, landa - 10 centimetrų skersmens.

Inkilai pelėdoms keliami atvirose vietose – kirtavietėse, pamiškėse, parkuose, retame miške. Geriausia tam tiks pavieniai medžiai, kurių apatinės šakos yra aukštai. Inkilai naminėms pelėdoms ir lututėms keliami 5–10 metrų aukštyje, landos atgręžiamos į pietus. Netoli inkilo turėtų būti tvirtų šakų, nes paaugę, bet dar nemokantys skraidyti jaunikliai mėgsta palikti inkilą ir maistą atnešančių tėvų laukia ant šakų. Inkilas prikalamas ar pakabinamas už kablio. Jis kabos labai ilgai, todėl pakabinimas ir inkilo stogelis turi būti labai tvirti, atlaikantys daugelio metų išbandymus.

Miškinės ir akmeninės kiaunės sunaikina žymią dalį visų  inkiluose augančių jauniklių, pelėdų dėčių ir net perinčių patelių, todėl tokius inkilus galima apsaugoti, apie medį 2–3 metrų aukštyje apsukus skardą arba iš skardos padarius skėčios formos gaubtą, trukdantį kiaunėms lipti aukštyn.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"