Paieška Aruodai būsimiems derliams?..

Aruodai būsimiems derliams?..

Seminare „Bendruomenių ir saugomų teritorijų bendradarbiavimo sritys, metodai ir nauda“ (2007 11 08, Plateliai) pabuvojus

Antanas MATAITIS

 

Platelių dvaro svirnas nūnai neitin panašus į patalpą, kuriame per žiemos šalčius būtų išsaugomas derlius, kad jis tiktų pavasario sėjos metui, kad visi žmonės eitų į svirną, maitintųsi jo aruoduose esančiomis gėrybėmis.

Nūnai toks sakinys, ko geros, fiksuoja suvis metaforinę sampratą: šalies saugomų teritorijų (ir ne vien tik jų) žmonės turi kur susirinkti, kad aptartų ir tai, kas neįvertinama tokiais matais, kaip cnt/ha... Lapkričio aštuntąją Platelių svirne rinkosi ir žemaičiai, ir aukštaičiai, ir... Na, teisybę, sakant, pasų netikrinsi, nors juos (pagal etnokultūrinius ir kai kuriuos kitokius, labiau su emociniu aikštingumu susietuosius, elementus vertinant) teturi tik kai kurie žemaičiai... Tačiau tos dienos sueigos bendrame pase buvo įrašyta: „Bendruomenių ir saugomų teritorijų bendradarbiavimo sritys, metodai ir nauda“. Besiklausant kalbėtojų netrukau susivokti, jog tai – šioks toks atsisveikinimo vakarėlis (popietė) su Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa (PAF MPP), kuri Lietuvoje baigia savo veiklą.

Neda Leonavičiūtė (PAF MPP nacionalinė koordinatorė Lietuvoje) kalbėjo šitaip:

„PAF MPP buvo ir veikė kaipo atskiras didelis projektas, kuris savo veiklą Lietuvoje baigia. Manyčiau, jog visa tai, ką padarė PAF MPP, turi tapti tarsi tvirtu pamatu įvairioms Lietuvos organizacijoms pratęsti pradėtąją veiklą. Tiesa, paskutinieji projektai baigiami kitų metų gegužę, tad tarsi dar dirbame iš tam tikros inercijos, nors finansavimas jau baigtas. PAF MPP veikė 117 pasaulio šalių. Šioje programoje šiuo metu vyksta esminiai struktūriniai pokyčiai, tad jaučiamės laimingi, kad laiku baigėme vykdyti savuosius projektus. PAF MPP nūnai sukasi besivystančių šalių link.

PAF MPP Lietuvoje veiklą pradėjo prieš septynerius metus, per tą laiką daug kas pasikeitė: ir žmonės, ir ekonomika, ir valdžios struktūros, ir... Pradžioje būta didesnio entuziazmo, užsidegimo, noro vykdyti įvairius projektus. Šiandien, regis, visi vis labiau skaičiuoja pinigus. Tačiau dabar esama ženklių teigiamų pokyčių, nes atsirado bendruomenės, jos imasi veiklos. Labai svarbu, jog gebėjome nukreipti veiklą norima linkme, dar svarbiau, jei toji veikla neužges.“

Pakalbinau pranešimą baigusią Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėją Marija Jankauskienę, vieną iš seminaro organizatorių:

„Baigėme PAF MPP finansuojamą projektą, tad ėmėmės organizuoti ir seminarą „Bendruomenių ir saugomų teritorijų bendradarbiavimo sritys, metodai ir nauda“ (Plateliai, 2007 11 08). Pagrindinis krūvis teko Plateliuose veikiančiam ekologiniam klubui „Liepija“, tačiau kas mes be Žemaitijos nacionalinio parko. Tad neatsitiktinai ir šis seminaras organizuotas ir vyko Žemaitijos nacionalinio parko puošmenoje – Platelių dvaro svirne. Šiandien apibendrinti PAF MPP indėliai išsaugant biologinę įvairovę, bendradarbiaujant saugomų teritorijų specialistams ir nevyriausybinėms organizacijoms.“

Tądien prieš seminarą surengta ir išvyka į Pakastuvos telmologinį draustinį, Velėnijos pelkę bei Plokštinės ekologinio ugdymo centrą. (Išvykomis pasirūpino Žemaitijos nacionalinio parko darbuotoja Gitana Sidabrienė.)

*  *  *

Seminare perskaityta bent tuzinas pranešimų. Be žemaičių kalbėjo ir iš toliau atvykusieji: Daiva Snarskienė, Gražutės regioninio parko direkcijos direktorė ( „Biologinės įvairovės apsauga miško ekosistemose“), Tomas Tukačiauskas, atstovavęs Reškutėnų bendruomenės centrą („Kretuono ežero Didžiosios salos atkūrimo darbų inovacija ir patirtis“), Diana Milašauskienė, prisistačiusi kaip Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ pirmininko pavaduotoja („Baltųjų gandrų apsauga Rambyno regioniniame parke ugdant gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant kaimo bendruomenes“), Daiva Letukaitė, atstovavusi Vilniuje esantį „Aplinkosaugos informacijos centrą“ (Bendruomenių ir aplinkos apsaugos atstovų dalyvavimas šikšnosparnių apsaugoje bei projekto veiklų tęstinumo užtikrinimas“) ir kiti oratoriai.

... Seminarui baigiantis pasiteiravau Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjos Marijos Jankauskienės: kas buvo sumanyta, kas pavyko padaryti?

Pašnekovė sakė, jog buvo sumanyta tik pasikalbėti su vietos gyventojais, partneriais, dalyvavusiais vykdant PAF MPP projektą Plateliuose. Tačiau seminare žvelgta kur kas plačiau, atsigręžiant į PAF MPP nueitą kelią ir visoje Lietuvoje. Be abejo, viską susumuoti viename seminare būtų keblu.

„Dalyvavo kai kurių šalies bendruomenių bei saugomų teritorijų direkcijų atstovai. Norima pagalvoti: kaip dirbsime toliau pasibaigus PAF MPP veiklai. Juk gamtotvarkiniai darbai, kuriuos pradėjome su vietos bendruomenėmis, turi būti tęsiami.. Nuo 2003 metų, kai prasidėjo PAF MPP veikla Lietuvoje, įgyta ženkli patirtis. Tikimės pagalbos, paramos ateityje iš Aplinkos ministerijos“, - sakė Marija Jankauskienė.

Jos paprašiau išsamiau pristatyti ir Plateliuose žinomos NVO „Liepija“ veiklą.

„Kai 1996 metais įkūrėme „Liepiją“, siekėme dirbti su mokyklomis, tačiau vėliau ėmėme vykdyti įvairius projektus, tad išplaukėme į platesnius vandenis. Dabar „Liepija“ turi 24 narius. Dalis - Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojų, dalis - pedagogų iš Platelių, esama nemažai ir moksleivių. Esama ir ketvirtokų, ir vienuoliktokų. Iš moksleivių norėčiau paminėti Snieguolę Vaitkutę, Juliją Pereverzevą, Justę Kazbaraitytę, Karoliną Kasparavičiūtę, Viktoriją Rumšaitę, Ritą ir Vitą Norvaišaites, Žilviną Gricių... Labai daug mielų vaikų, kurių dabar pavardžių tiesiog ir neprisimenu, nes su jais bendrauja Marija Kataržytė, mano dukra, anksčiau dirbusi parke, o dabar pratęsianti mokslus doktorantūroje. Malonu dirbti su ir pedagoge Marytė Margienė (Platelių gimnazijos biologė).

 

„Liepija“ pirmąjį projektą susiejo su vietos autobusų stotele, prie kurios buvo ganomos karvės, arkliai. Toje vietoje 1997 metais užsodinome medžius, įrengėme skverą. Po to teko skverą apginti, kad nebūtų išrauti medžiai. Žinoma, dalis skvero vis dėlto privatizuota, medžiai apnyko... Tačiau 70 arų skvero pavyko išgelbėti. Mūsų sodintieji medžiai toliau auga.

Ėmėmės ir įvairių akcijų. Tai susieta ir su Platelių ežero pakrančių tvarkymu. Dirbame net kartu su policininkais. Iš pakrančių surenkame kasmet net po kelias tonas neatsakingųjų žmonių ir visokių chuliganų iškreiktųjų šiukšlių. Tos akcijos kartu su policija imamės kiekvieną pavasarį ir rudenį. Gegužės mėnesį, kai jau vanduo būna kiek šiltesnis, renkame šiukšles ir iš vandens. Kartais reikia iš vandens ištempti kaipo atliekas ir senas, apipuvusias valtis“, - kalbėjo Marija Jankauskienė.

Jos paprašiau trumpai nusakyti ir tai, apie ką kalbėjo savo pranešime „Pažeistų Žemaitijos nacionaliniame parke teritorijų atkūrimas ir pritaikymas rūšių ir buveinių išsaugojimui be pažintiniam turizmui“ Plateliuose surengtame PAF MPP seminare.

„Įgyvendinome du PAF MPP finansuojamus projektus. Šiems projektams panaudojome ir ES struktūrinių fondų lėšas. Vienas projektų buvo susietas su šikšnosparnių apsauga buvusioje sovietinėje karinėje bazėje Plokštinėje, kitas – su pažeistomis ŽNP teritorijų atkūrimu ir rūšių bei buveinių išsaugojimu (tetervinai, jerubės, varlės, augalai...),“ – kalbėjo Marija Jankauskienė, pridūrusi, jog įgyvendinant projektus tenka dirbti papildomai, kartais kiek ir prasilenkiant su ŽNP darbuotojos statusu. Tačiau ko nepadarysi, kai nori laiku ir deramai įvykdyti projekto užduotis.

„Gerai, kad jau susikūrė penkios bendruomenės – yra su kuo kalbėtis. Seniausia - Babrungo šeimų bendruomenė „Tėviškė“. Po to Žemaičių Kalvarijoje įsikūrė bendruomenė „Gardai“. Stipri bendruomenė ir Plateliuose. Naujosios bendruomenės – Šarnelės ir Gegrėnų – tikimės, taipogi bus veiklios.  Projektus gražiai įgyvendinome su „Tėviškės“, „Gardų“ ir Platelių bendruomenėmis. O ekologijos klubas „Liepija“ yra, sakyčiau jungiamoji grandis tarp ŽNP, vietos gyventojų, mokyklų.

 

Seminaro Plateliuose darbe dalyvavo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė. Ji pasidžiaugė atliktais konkrečiais darbai, o kartu tarsi apibendrino PAF MPP svariąją veiklą šalies saugomose teritorijose.

„Šiandien, klausantis seminaro dalyvių pasisakymų, kilo ir pačiai įvairių minčių dėl veiklos gerinimo ateityje. Nes PAF MPP buvo didelis stimulas. Tiesa, negalėčiau sakyti, jog saugomose teritorijose biologinės įvairovės išsaugojimo ir kituose baruose nebuvo dirbama ir savu ruožtu. Džiugina tai, jog PAF MPP tiesiog suartino saugomų teritorijų žmones su vietos veikliosiomis bendruomenėmis. Tai buvo labai progresyvus žingsnis Lietuvai. Juk saugomų teritorijų direkcijos negali pasigirti kokiais didesniais finansiniais ištekliais. Ypač stokojama biudžeto lėšų, kurios būtų skiriamos konkretiems teritorijų tvarkymo darbams – medžių kirtimas, pievų tvarkymas ir t.t.“

... Prasmingas buvo Platelių svirno renovavimas, prasminga ir rinktis čia prie kitokių aruodų... Apie tai tarsi priminė ir Platelių saviveiklininkai, pakvietę po seminaro į smagią vakaronę.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"