Paieška Galiūnai atsigauna

Galiūnai atsigauna

 

Iš visų stambiųjų gyvūnų arčiausiai išnykimo, tiksliau pasakius, išnaikinimo ribos buvo atsidūrę, matyt, stumbrai, avijaučiai, o vandenynuose - mėlynieji banginiai. Tai didžiausi gyvūnai, kada nors gyvenę Žemėje. Na, nebent dar kada surastume naujų iškasenų.

Iki dvidešimtojo amžiaus vidurio jie buvo svarbiausias banginių medžiotojų laimikis. Bet nauji greiti laivai, geros harpūninės patrankos greit padarė savo darbą - prieš penkiasdešimt metų mėlynųjų banginių vien tik šiaurės jūrose dar buvo sumedžiota pusantro tūkstančio, o po dešimties metų - vos keturi. Taigi jau keturiasdešimt metų paskelbta pasaulinė mėlynųjų banginių globa.

Ačiū Dievui, ne per vėlai. Šiuo metu pasaulio vandenynuose jų vėl plaukioja tūkstančiai. Bet ne šimtai tūkstančių, kaip anksčiau. Taigi išsaugojome didžiausią Žemės gyvūną. Mėlynieji banginiai užauga iki 30 metrų ilgio, jų svoris kartais siekia net 130-150 tonų. Po oda sukauptas didžiulis riebalų sluoksnis, kurio storis - apie pusė metro, o bendras svoris - 50 tonų.

Vien tik liežuvis sveria kaip dramblys, tai yra apie tris tonas, širdis - apie 600-700 kilogramų, kaip stambus bulius. Į kai kurias prie širdies esančias kraujagysles galėtų įlįsti lieknesnis vaikelis.

Įdomiausia tai, kad tie galiūnai minta pačia mažiausia vandenynų smulkmele, pasakytume - vandenynų bluselėmis. Tai krilis, tokie mažyčiai vėžiagyviai, kuriuos banginis susiurbia su vandeniu į burną ir iškošia pro savo koštuvus - rago plokšteles, vadinamus ūsus, nors su ūsais tie koštuvai neturi nieko bendro.

Užtat su madų pasauliu - labai daug. Mat iš tų spyruokliuojančių ūsų būdavo gaminami labai brangūs korsetai ponioms ir ponams, kad per liemenį atrodytų gerokai lieknesni.

 

Parengė Zenonas BUTKEVIČIUS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"