Paieška Padeda saugoti vandenis

Padeda saugoti vandenis

Alfonsas KAZITĖNAS

                       

Tiria išvalytą vandenį

 

Biržų agrolaboratorija, įsteigta pirmaisiais nepriklausomybės metais, atsilaikė prieš visus reorganizacijų vajus, jos nesuprivatizavo, liko valstybės nuosavybė. O steigėja tapo Panevėžio apskritis.

„Nereikalingos mes tai apskričiai, nesugalvoja, kaip nusikratyti. Ir mums nei pinigų, nei ko nors kito neduoda apskritis. Ką užsidirbame už klientams teikiamas paslaugas, iš savo darbo pragyvename“, - pusiau  juokais prakalbo direktorė Emilija Sabienė, kai užsukau į laboratoriją.

Deja, laboratorijos darbuotojos negalėjo suteikti norimos informacijos. Pasirodo, jau seniai nebetiria geriamojo vandens. „Tam reikalinga akreditacija, ji nemažai kainuoja, neturime galimybių gauti licenciją, o jei gautume, ji niekada neatsipirktų - kiek gyventojai betiria vandenį...“ - sako direktorė. Negali tirti geriamojo vandens, nebetiria ir augalinės kilmės maisto produktų. „Kurį laiką dar tyrėme dirvožemį, nustatinėjome rūgštingumą, kokių medžiagų trūksta, patarinėjome ūkininkams kokiomis trąšomis tręšti. Galiausiai pasilikome prie siauros specializacijos – tiriame nuotekų valyklų išleidžiamą vandenį, ar jis atitinka aplinkosaugos reikalavimus“, - tęsė direktorė.

 

Atsakas žaliesiems - laboratorija

 

Paskutiniaisiais sovietmečio metais mūsų rajone aktyviai pasireiškęs žaliųjų judėjimas gerokai sujudino sąstingio apimtą kraštą. Tuomet žalieji drąsiai kėlė miesto ir rajono ekologines problemas, rengė mitingus ir žygius, rodė visuomenei, kas kenkia gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai. Šių problemų sklaida tapo tarsi politinė manifestacija, kurią toliau perėmė Sąjūdis.

Žalieji ėmėsi tirti šulinių vandens užteršimą nitratais ir nitritais. Tiesa, tyrimai buvo gana primityvūs, lakmuso pagalba, bet jie išsirutuliojo į visuotinę akciją, kuri atskleidė karčią tiesą, jog šuliniuose vanduo pavojingai užterštas kenksmingomis cheminėmis medžiagomis ir gali būti įvairių negalavimų priežastimi mūsų jautriame karsto regione. Nuo vandens pereita prie daržovių tyrimo, judėjimo aktyvistai budėjo turguje ir kontroliavo, kad žemdirbiai nepardavinėtų miestelėnams neištirtos žemės ūkio produkcijos.

Netvėrusi žaliųjų spaudimo, tuometinė rajono valdžia sumanė įsteigti agrolaboratoriją, kuri pastoviai atliktų šiuos tyrimus ir sudarytų sąlygas gyventojams vartoti sveikesnius maisto produktus bei vandenį. Naujoji įstaiga įsikūrė panaikintos melioracijos sausinimo sistemų valdybos pastate, S.Dagilio gatvėje. Ji buvo aprūpinta autobusiuku su specialia įranga, daug važinėta po kaimus.

 

Klientai – valyklų šeimininkai

 

Emilija Sabienė nesiskundžia klientų stygiumi. Agrolaboratorija aptarnauja Biržų ir Pasvalio rajonus, juose turi 34 klientus, daugiausia Biržų rajone, kartais kreipiasi pagalbos ir kupiškėnai, panevėžiečiai. Tyrimų užsakovai specifiniai – degalinės, pramonės įmonės, nuotekų šalinimo įrenginius eksploatuojančios kaimų bendruomenės, savivaldybių seniūnijos bei vandens tiekimo-valymo bendrovės. Žodžiu, tie, kurie naudoja vandenį buityje ar gamyboje, išvalo panaudotą ir išleidžia nuotekas į aplinką bei vandens telkinius.

Visi vandens naudotojai gauna gamtos išteklių naudojimo leidimus iš Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, kuriuose nurodyta, iki kokių leistinų ribų turi būti išvalomos nuotekos, išvalyto vandens kokybės tyrimų duomenis privalo reguliariai pateikti rajonų aplinkos apsaugos agentūroms. Be to, patys vandens naudotojai suinteresuoti stebėti išleidžiamo vandens  kokybę. Neapsižiūrės, viršys leistinas teršalų normas, mokės baudas.

„Nežinau, kas juos verčia tirti išvalytas nuotekas – baudų baimė ar nenoras teršti gamtą, bet mūsų klientai tai daro aktyviai ir geranoriškai. O kai įvyksta kokia avarija, patys atskuba pas mus su mėginiais“, - pastebėjo laboratorijos direktorė.

 

Nustato įvairias priemaišas

 

Tyrimų objektus laboratorijos darbuotojos skirsto į kelias grupes pagal veiklos specifiką. Gyvenvietėse nuotekų valyklos yra buitinio pobūdžio, jų išleidžiamose nuotekose svarbiausia nustatyti kietųjų organinių medžiagų ir bendrą deguonies suvartojimą.

„Daugelis žmonių nesupranta, kas yra tas BDS 7 , o tai – kiek tame vandenyje esančios kietosios organinių medžiagų dalelės sunaudoja deguonies per 7 paras, kad tas vanduo išsivalytų iki reikiamos normos. Iš pradžių nustatome deguonies kiekį vandenyje, mėginį dedame į termostatą, 7 paras laikome 20 laipsnių temperatūroje, tada vėl nustatome, kiek liko deguonies“,- paaiškino pašnekovė.

Kita grupė – degalinės, tiria jų nuotekų bendrą deguonies suvartojimą (BDS), rūgštingumą (ph), skendinčių dalelių kiekį. Sudėtingiausi tyrimai - pieno perdirbimo įmonių (kaip Medeikių „MG Baltija“ ir Pasvalio sūrinė), kur įrenginiams plauti naudojamas ne tik vanduo, bet ir įvairios cheminės medžiagos. Be įprastų rodiklių, pieninių nuotekose dar tenka nustatyti bendrą azoto, aktyvaus chloro, nitratų, nitritų, chloridų, fosforo, fosfatų kiekius, biometrinę oksidaciją, cheminį deguonies sunaudojimą, riebalus. Iš viso nustatoma 15 komponentų vandenyje. Pieninių išleidžiamas nuotekas tiria kas mėnesį, kai tuo tarpu kitų objektų – kartą per ketvirtį. Atskirą objektų grupę sudaro alaus daryklos. Laboratorijos paslaugomis naudojasi „Biržų bekonas“, kuris kiaulidžių srutomis laisto laukus. Tačiau tarp užsakovų nematyti tokių stambių vandens vartotojų, kaip „Agaro“, „Siūlo“ bendrovės.

Direktorė Emilija Sabienė su laborante Danguole Steigviliene važinėja po objektus, pasiima vandens mėginius, ištiria juos. „Jei pastebime, kad išleidžiamo vandens užteršimas viršija leistinas normas, skubame įspėti klientus. Tyrimų duomenis perduodame užsakovui, siunčiame rajonų aplinkos apsaugos agentūroms. Viską atliekame pagal metodikas, vadovaudamosi vandens kokybės normatyvais, kuriuos numato standartai - LAND“, - aiškino pašnekovė.   

 

Veiklą kontroliuoja ministerija

 

„Turime leidimą laboratorijos veiklai dešimčiai metų“, - pasidžiaugė direktorė.

Pakalbintas rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Benjaminas Dagys patvirtino: „Biržų agrolaboratorijos tyrimų duomenys sutampa su Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento laboratorijos kontroliniais duomenimis. Laboratorija atlieka tarsi gamtosaugines funkcijas, padeda mums saugoti vandenis nuo taršos, tikrai esame patenkinti“.

„Brangūs reagentai, ne kažkas lieka mums iš to uždarbio, - guodėsi laboratorijos vadovė. – Nusipirkome fotokolorimetrą, svarstykles, termostatą, vandens destiliatorių. Pagal poreikius vis po kiek atsinaujiname įrangą. Pas visus vandens naudotojus nuotekų valyklose pasitaiko momentinių nesklandumų, mes padedame juos atskleisti. Vandens tyrimų ateityje tik daugės, nes jo bus vartojama vis daugiau, ims sekti atsargos, kitos šalys jau dabar vartoja maistui išvalytą vandenį“, - sako Biržų agrolaboratorijos darbuotojos.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"