Paieška Ar iš tikro retėja miško draugų gretos?

Ar iš tikro retėja miško draugų gretos?

Alfonsas KAZITĖNAS

 

Miškai – didžiausia vertybė

 

Lietuva negali pasigirti naudingomis iškasenomis. Iš žemės gelmių nėra kasama nei akmens anglis, nei metalo rūdos. Tik paprastos uolienos – dolomitas, molis, smėlis, žvyras, kurių atsargos irgi katastrofiškai senka. Tačiau mūsų kraštas turtingas miškais – šiuo neišsenkančiu natūralios gamtos šaltiniu, be perstogės naudojamu ir nuolat atsinaujinančiu. Miškai – nuostabi mūsų tautos dvasinė ir materialioji vertybė, tikras Kūrėjo stebuklas.

Nemenkos valstybinių miškų šeimininkų pajėgos nenuilstamai rūpinasi, kad miškai būtų kuo gražesni, turtingesni ir duotų kuo daugiau naudos žmonėms. Norėdami išsaugoti šią vertybę, privalome ja domėtis, pažinti ir pamilti nuo vaikystės. Mišką mylintis žmogus daug jautresnis ir švelnesnis gyvenime. To siekia miškininkai per mokyklas, stengdamiesi ugdyti neabejingus miškui piliečius, o kartu ir pamainą sau. Šimtai jaunųjų miško bičiulių būrelių (JMBB) triūsia šalies mokyklose, mokosi pažinti mišką, atskleisti jo grožį, kad užaugę gebėtų puoselėti brangiausią šalies turtą.

 

Bičiuliams finansavimas nenumatytas

 

Tačiau nūnai ir JMBB veikla nėra tolygi - tai suaktyvėja, tai prislopsta. Sušnekęs su Biržų miškų urėdijos atstove ryšiams su visuomene Jurga Bruniuviene, išgirdau nusivylimo gaidelę. „Retėja mūsų bičiulių gretos, - pasiguodė specialistė. – Prieš porą metų skaičiavome iki pusantro šimto pagalbininkų, bet sunku pasakyti, kas liko šiais mokslo metais“.

Jurgita minėjo tris priežastis, kurios galėjo lemti JMBB nykimą mokyklose. Pirma – mokyklų administracijos skiria mokytojams per mažai apmokomų papildomo ugdymo valandų, antra – sumažėjusi vaikų iniciatyva ir nėra tėvų paskatos, trečia -  urėdija negali finansuoti miško bičiulių organizuojamų priemonių.

Pasak Jurgos Bruniuvienės, kol dar gyvavo Miškų ūkio ministerija, klestėjo sambūris. Atskira eilutė dėl JMBB rėmimo buvo numatyta ir Miškų fondo nuostatuose. Nelikus ministerijos ir panaikinus minėtąjį fondą, nebėra finansinės paramos bičiuliams. Urėdai, urėdijų vyr. finansininkai pateko į biurokratines pinkles, priversti ieškoti „landų“. Tačiau kiekvienu atveju rizikuoja būti nesuprasti tikrintojų. Tokia padėtis trikdo ne tik urėdijas, bet ir mokyklas, kenkia sambūrio įvaizdžiui. O juk bičiulius tenka pavežėti, reikia prizų konkursų, viktorinų nugalėtojams, paramos geriausiems projektams ir t.t.

 

Esama ir naujų entuziastų

 

Jurgita Bruniuvienė nuogąstavo, jog gali nebelikti bičiulių būrelio Biržų miesto „Aušros“ vidurinėje mokykloje. Su JMB būreliu „Širvėna“ ketvertą metų įdomiai ir nuoširdžiai dirbusi mokytoja Asta Petrusevičienė savo auklėtinius išlydėjo į aukštesnę pakopą. Pasirodo, nieko panašaus, mokytoja iš naujų  pirmokėlių vėl suorganizavo būrelį ir pradėjo veiklą iš pradžių. Per 20 vaikučių  domisi mišku, mokykla apmoka mokytojai už pusantros valandos papildomojo ugdymo per savaitę.

Gera naujiena iš Pabiržės vidurinės mokyklos. Net trys pradinės klasės susidomėjo sambūrio programa, 51 mokinukas susibėgo į būrelį „Ąžuoliukas“.

„Mums - tik pirmi metai, o pradėjome su dideliais norais“, - pasidžiaugė mokytoja Jolita Ajutienė.

Su miško bičiuliais kartu dirba mokytojos Gražina Girdžiuvienė ir Aušrelė Greviškienė. „Ąžuoliuko“ nariai, padedant urėdijai, jau lankėsi Panevėžio jaunųjų gamtininkų centre, Pašilių stumbryne, parengė stendą Pasaulinei gyvūnų globos dienai „Mano augintinis“. 

„Rimčiausias jaunųjų bičiulių darbas – pamoka „Grybai miškui,  ne stalui“. Vaikštinėjome po miškus, rinkome įvairius grybus. Ne tik žemėje augančius, bet ir ant medžių pastebėtus. Vaikai kaupė rašytinę ir vizualinę medžiagą apie grybus, juos fotografavo ir aprašė. Visiems labai patiko viešnagė Užušilių miške“, - pasakojo mokytoja. Jaunuosius miško draugus girininkas Rimantas Šarkanas vedžiojo pažintiniu taku, pasakojo apie medžius, o daugiausiai – apie rastus grybus. Vaikai sužinojo daug naujų dalykų, apie ką neparašyta jokiose knygose. Būrelio nariai renka eilėraščius, mįsles, pasakas apie mišką, rengia klausimų-atsakymų popiete, papuoš kalėdinę eglutę miško gyventojams miške, išleis miško bičiulių laikraštuką.

 

Veikliausi  - „kaštoniukai“

 

Biržų „Kaštonų“ pagrindinėje mokykloje su JMBB penktus metus dirba mokytoja Alė Šakėnienė. Ji miško bičiulių būrelį paveldėjo iš biologijos mokytojos Reginos Gasiūnienės, beje, pati jos auklėtinė, perėjusios dirbti į „Atžalyno“ vidurinę mokyklą. Ten mokytojos dėka įsisteigė naujas būrelis „Atžalynas“, o pagrindinėje mokykloje iš dviejų liko vienas  - „Jaunieji miškininkai“. Jo veikloje dalyvauja 5–8 klasių mokiniai. Vyresnėse klasėse papildomas ugdymas pakrinka, gabiausieji mokiniai išeina į kitas mokyklas. Pasak būrelio vadovės, mokslo metų pradžioje dalyvių būna daug, paskui dėl įvairių priežasčių sumažėja. Vieniems nusibosta, kiti pasirenka kitokius būrelius, lieka 10–12 tikrų bičiulių.

„Jaunieji miškininkai“ dalyvauja įvairiuose projektuose, paukščių palydų ir sutiktuvių, Žemės dienos šventėse, Generalinės miškų urėdijos akcijose ir renginiuose. Žiemą nuveža į mišką maisto paukšteliams ir žvėreliams. Jų dėka mokykloje vyksta akcijos, kad mokiniai iškeltų kuo daugiau inkilėlių paukšteliams pavasarį, o žiemą globotų kuo daugiau paukštelių ir žvėrelių, kad pasodintų kuo daugiau medelių, surinktų kuo daugiau ąžuolų gilių ąžuolynams įveisti. Bičiuliams buvo gana derlingi praėjusieji mokslo metais. Jie dalyvavo konkurse „Miško šypsniai“, viena narė tapo diplomante. Rajone vykusiame konkurse „Mano pirmieji tyrinėjimai“ 5–8 klasių grupėje iškovojo pirmąją vietą. Būrelio vadovė paskatinta Aplinkos ministro padėkos raštu.

 

Pageidauja daugiau susitikimų

 

„Dirbdama su miško bičiuliais, pati mokausi tokių dalykų, apie kuriuos gyvenime gal nė nebūčiau pagalvojusi. Ėmiau labiau domėtis, kas yra miškas, kokie reiškiniai vyksta miške. Teikiu žinias mokiniams ir pati tobulėju, tai iš tikrųjų malonu. Esu įsitikinusi – miško bičiulių veikla mokyklose reikalinga, vaikai ne tik susipažįsta su miško gyvenimu, bet ir su miškininko profesija. Kas žino, gal iš šiandieninių miško bičiulių išaugs ne vienas mišką mylintis miškininkas“, - atviravo mokytoja Alė Šakėnienė.

Kalbinama apie iškylančius sunkumus darbe su jauniausias miško bičiuliais, mokytoja pripažino, kad didžiausias sunkumas – jos pačios žinių stoka. Ji biologė, bet  miškas – naujas dalykas. Ji negalėjo pasakyti, kiek laiko atiduoda papildomam darbui su miško bičiuliais. Mokyklos vadovybė skyrė porą valandų per savaitę, už jas apmoka. Dėkinga administracijai, kuri palaiko ir skatina mokinių papildomą ugdymą.

Būrelio vadovė taip pat užsiminė palaikanti glaudžius ryšius su miškų urėdija, kuri pagal išgales paremia, parūpina reikiamos literatūros, žada nuvežti vaikus į Krekenavos regioninį parką. Kartu išreiškė pageidavimą, kad miškininkai dažniau susitiktų su savo bičiuliais, kaip profesionalai papasakotų apie miške vykstančius darbus ir reiškinius, augalų ir gyvūnų gyvenimo įdomybes. „Negalėčiau teigti, kad to nebūna, bet norisi dar daugiau, nes vaikai labai mėgsta išvykas į miškus“.  

 

Jaunieji ūkininkai – irgi gamtininkai

 

Biržų miškų urėdija eksploatuoja ir Pasvalio rajono miškus. Šiame rajone miškai užima vos 15 proc. teritorijos. Švietimo sferos darbuotojai irgi negali pasidžiaugti dėmesingumu miškingumui savo krašte didinti. Pasvalio P. Vileišio gimnazijoje kadaise veikęs vienintelis jaunųjų miško bičiulių būrelis, kuriam vadovavo biologijos mokytoja Daiva Nakvosienė, pasirinko karsto reiškinių tyrinėjimo ir gamtosauginių priemonių karsto regione taikymo kryptį. Pasivadino „Smegduobe“, ėmėsi rimtesnių projektų, išsikovojo finansavimą ir sėkmingai gilina veiklą. „Lėvens“ pagrindinėje mokykloje veikia ekologinės pakraipos būreliai. Mokytojos Nerutė Augustonytė ir Roma Jackūnienė dirba su būreliais, kurie įgyvendina antrinių žaliavų rinkimo programą, vykdo projektus „Biologija tau ir man“, „Chemija ir aplinka“. Mokykla neatsitiktinai pelnė Žaliąją vėliavą.

“Mūsų rajonas – ūkininkų kraštas.  Mokyklose labai populiarus jaunųjų ūkininkų judėjimas. Jie taip pat pasitinka paukštelius, sodina medelius, tvarko parkus. Urėdija - kitame rajone, sunkesnis bendravimas su miškininkais. Steigti jaunųjų miško bičiulių būrelius būtų tarsi prievarta mokykloms“, - dėstė apie esamą situaciją kalbintoji Pasvalio rajono švietimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"