Paieška Atliekas tvarkykime civilizuotai

Atliekas tvarkykime civilizuotai

Rimantas BRAZIULIS

Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas

 

Atliekų kiekio didėjimas – viena didžiausių šių dienų aplinkosauginių problemų. Kasmet Lietuvoje susidaro apie 1 mln. tonų komunalinių (buitinių) atliekų. Jeigu atliekos neišrūšiuotos vežamos į sąvartynus, jie greitai užsipildo, teršiama aplinka, prarandamos perdirbimui tinkamos žaliavos. Plastiko, stiklo, popieriaus ir metalo atliekos sudaro 35 procentus visų komunalinių atliekų. Šias atliekas galima išrūšiuoti ir perdirbti. Biologiškai skaidžios (virtuvės) atliekos sudaro dar 42 procentus. Jas, atskyrus nuo kitų atliekų, galima kompostuoti ir gaminti trąšas. Taigi, civilizuotai elgiantis su atliekomis, didelę jų dalį galima išrūšiuoti, perdirbti ir naudingai panaudoti. Dėl to reikėtų mažiau sąvartynų, jie lėčiau užsipildytų, sutaupytume gamtinių išteklių ir mažiau terštume aplinką.

Dar blogiau, kai atliekos apskritai nesurenkamos ir neišvežamos į sąvartynus. Dažniausiai atliekų konteinerių neturi privačių namų savininkai ir kaimo gyventojai, todėl namų ūkyje susidarančias atliekas užkasa į žemę, degina krosnyse ir laužuose, išverčia į upelių šlaitus, miškuose, pakelėse. Atliekas užkasant, šimtmečiams užteršiama žemė, gruntiniai vandenys. Deginant plastmases, oras ir dirvožemis užteršiamas vėžį sukeliančiais dioksinais. Privačių namų savininkai ir kaimo gyventojai būtinai turėtų kreiptis į savivaldybes ir įsigyti konteinerius atliekoms. Gyventojai taip pat gali nesunkiai įsirengti kompostines virtuvės, sodo ir daržo atliekoms, kurioms supuvus, turėtų puikiausių trąšų savo daržui ir gėlynams.

Raginimas civilizuotai tvarkyti ir rūšiuoti atliekas netenka prasmės, jei gyventojams nėra sudaromos sąlygos tai daryti. Atliekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad už komunalinių atliekų tvarkymo organizavimą yra atsakingos savivaldybės, todėl jos privalo organizuoti atliekų surinkimą, rūšiavimą ir išvežimą. Tačiau šiame procese svarbų vaidmenį vaidina ne tik savivaldybės, bet ir verslo atstovai bei visuomenė.

Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad “įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir kurios naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas, turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių jų kiekiui bei kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti”. Įmonės ne tik turėtų kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, bet gaminti tokius gaminius, kuriuos būtų galima ilgai ar pakartotinai naudoti, o pasibaigus jų naudojimo laikui, būtų galima juos perdirbti, nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

Tačiau visuomenės sąmoningumas ir požiūris į atliekų problemą yra taip pat ne mažiau svarbus. Pirmiausia, vartotojai, pirkdami aplinkai mažiau kenksmingus gaminius, ne tik sumažintų atliekų kiekį, pavojų aplinkai, bet ir darytų esminę įtaką gamintojams. Pasaulyje populiarėja aplinkai palankus (žaliasis) vartojimas, kai pirkdami produktus arba paslaugas, vartotojai atsižvelgia ne tik į kainą ir kokybę, bet ir įvertina perkamo produkto gamybos bei jo naudojimo poveikį aplinkai. Tokių produktų sudėtyje yra mažiau pavojingų medžiagų žmonių sveikatai ir aplinkai, jų gamybos metu naudojamos beatliekės, pažangios technologijos, atsinaujinantys energijos ištekliai, antrinės žaliavos ir pan. Tokie gaminiai dažniausiai yra pažymėti specialiais ženklais. Pirkdami tokius gaminius, vartotojai ženkliai prisidėtų prie aplinkos teršimo mažinimo ir paskatintų gamintojus ekologizuoti gamybą.

Net ir perkant įprastus produktus bei gaminius, visuomenė gali prisidėti prie atliekų kiekio mažinimo. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kur vartojimo lygis yra labai aukštas, vis daugiau kalbama apie neišvengiamą būtinybę ugdyti aplinkai draugišką ir atsakingą vartotoją. Tai visų pirma skatina sparčiai augantys šiukšlių kalnai ir senkantys žaliavų bei energijos šaltiniai. Ką nors pirkdamas, atsakingas vartotojas pirmiausia pagalvoja, ar jam to daikto būtinai reikia, ar tas gaminys ilgaamžiškas, kiek ir kokių atliekų susidarys, pasibaigus jo tarnavimo laikui. Galbūt geriau jo iš viso nepirkti, o pasiskolinti iš gero draugo ar kaimyno. Jei nusipirksite paprastas baterijas, jas tuoj pat turėsite išmesti, o įkraunamas baterijas galėsite įkrauti kelis šimtus kartų.

Sąmoningas vartotojas kiekvieną kartą nepirks parduotuvėje plastikinio maišelio, o iš namų pasiims medžiaginį, kurį gali naudoti daug kartų. Jis taip pat atkreips dėmesį į perkamo daikto pakuotę, todėl pirks daiktus su mažesne pakuote arba visai nesupakuotus. Pakuotės sudaro 1/3 visų mūsų išmetamų atliekų svorio ir net pusę jų tūrio.

Aplinkai draugiški ir sąmoningi vartotojai pirmiausia kreipia dėmesį ne į išorinį daikto blizgesį, o į jo reikalingumą ir naudingumą. Todėl jie nevengia pirkti panaudotus, bet dar gerus daiktus, nes taip sutaupomos žaliavos ir energijos ištekliai, reikalingi jiems pagaminti, pratęsiamas jų naudojimo laikas ir sumažinamas atliekų kiekis. Taip pat panaudotus, bet dar tinkamus naudojimui daiktus galima atiduoti labdaros organizacijoms ar parduoti kitiems žmonėms. Naujas požiūris į vartojimą keičia požiūrį ir į daiktus, pagamintus iš antrinių žaliavų. Perkant gaminius iš antrinių žaliavų taip pat taupomi ištekliai, energija ir mažinamas atliekų srautas.

Tačiau sąmoningo vartotojo išugdymui reikalingas laikas, o atliekos kaupiasi kasdien. Šiandien svarbiausia, kad atliekų kiekis nedidėtų arba didėtų nežymiai, ir jos būtų tvarkomos civilizuotai.

Siekiant skatinti visuomenę rūpintis aplinkos apsauga ir gyvenamosios aplinkos būkle, visuomeninė organizacija “Lietuvos žaliųjų judėjimas” penkiuose Lietuvos regionuose surengė aplinkos tvarkymo ir gražinimo akcijas. Pirmoji akcija įvyko Kaišiadorių rajone, Rumšiškėse, kur buvo tvarkoma Rumšiškių poilsiavietė ir Kauno marių pakrantė. Akcijoje dalyvavo Rumšiškių vyskupo A.Baranausko vidurinės mokyklos moksleiviai, mokytojai, Rumšiškių gyventojai, Rumšiškių seniūnijos ir Kauno marių regioninio parko darbuotojai, vietinio medžiotojų būrelio nariai, žalieji, žurnalistai.

Nors Rumšiškės yra viena geriausiai tvarkomų Kauno apskrities gyvenviečių, tačiau poilsiautojai, žvejai, kiti lankytojai pakelėse, miškuose ir Kauno marių pakrantėse palieka nemažai atliekų. Gausybę šiukšlių išvydome ir šį kartą Rumšiškių poilsiavietėje, prie Kauno marių. Vis dažniau galime išgirsti, kad talkomis nieko neišspręsime, kad svarbiausia siekti, jog žmonės nešiukšlintų. Juolab, kad talkose dažniausiai dalyvauja tie, kurie mažiausiai šiukšlina. Tačiau Rumšiškių vyskupo A.Baranausko vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytojos Laimos Juškienės nuomone, tokie renginiai daro didelį įspūdį pradinių klasių moksleiviams, formuoja jų teigiamas nuostatas į aplinkos apsaugą.

„Dauguma šioje talkoje dalyvavusių pradinukų, užaugę tikrai neterš aplinkos ir nemėtys šiukšlių iš mašinų. Tokie renginiai padeda ugdyti pažangiau mąstančią žmonių kartą, kuri bus sąmoningesnė ir labiau tausos gamtą”, - sakė mokytoja Laima Juškienė.

Pririnkę pilną traktoriaus priekabą šiukšlių, talkininkai prie laužo vaišinosi arbata, klausė Kauno marių regioninio parko darbuotojų pasakojimų ir diskutavo apie tai, kaip sudrausminti ir auklėti gamtos teršėjus.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"