Paieška Miškas ugdomas ne dėl grožio

Miškas ugdomas ne dėl grožio

 

Biržų miškų urėdijai patikėta per 31 tūkst. ha valstybinių miškų. Iš jų  tik apie 10 proc. vienos rūšies, derliose lygumose dominuoja mišrūs medynai, kur klesti eglės, kartu su beržais, drebulėmis, juodalksniais ir uosiais. Gražūs pažiūrėti, biologiškai turtingi šiaurietiški miškai, neretai primena taigos didybę, bet kelia daug papildomų rūpesčių šeimininkams.

Pagal miškotvarkos nustatytas normas iki šiol kasmet reikėjo prižiūrėti 660 ha atkuriamo miško, išugdyti 670 ha jaunuolynų. Tam per metus išleidžiama beveik 0,5 mln. Lt pačios urėdijos užsidirbtų pinigų. Nors daug valstybinių miškų privatizuota, keitėsi metodikos, jaunuolynų puoselėjimo krūviai sumažėjo nežymiai.

 

Alfonsas KAZITĖNAS

 

Sutriko paslaugų ritmas

 

Iš miškininkų ligi šiol negirdėta nusiskundimų dėl miško ugdymo darbų. Priešingai, jie kviesdavosi kitus krašto miškininkus pas save į seminarus ir mielai dalindavosi sukaupta patirtimi šioje srityje. Augančio miško kokybiškas ugdymas jiems nuo seno – kilni pareiga ir garbės reikalas. O kad biržiečiai puikiai moka ugdyti jiems patikėtus miškus, prieš porą metų priminė Latvelių girininko Prano Martišiaus įvertinimas. Miškininkų sąjungos organizuotame jaunuolynų ugdymo konkurse jam pripažinta pirmoji vieta šalies mastu.

Kiek nustebino urėdo pavaduotojo medienos ruošai ir komercijai Alvido Kurkliečio nerimas dėl miško ugdymo ateities.

„Iki gegužės mėnesio metų pradžia buvo labai darbinga. Ugdėme pagal susiplanuotus grafikus, net juos lenkdami. O vasara išmušė iš vėžių, rangovai ėmė nevykdyti įsipareigojimų. Pradėjome atsigauti tik nuo spalio vidurio, šiaip taip normatyvus įveiksime. Taip sunku nebuvo nė vienais metais“, - pasibėdojo pareigūnas. Samdomų darbininkų nepašokdinsi, praneš prieš mėnesį, kad nutraukia sutartį, ir baigta. Sutartyse numatytos sankcijos praktiškai neveikia.

 

Paslaugas teikia privatininkai

 

Urėdijai medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugas teikia 16 individualių įmonių. Pasirenka atviro supaprastinto konkurso tvarka. Sutartis pasirašo su tomis, kurios pasiūlo didžiausias paslaugų apimtis už pigiausią kainą. Papildomi kriterijai – darbų patirtis, kokybė. Alvido Kurkliečio žodžiais, daugelis įmonių dirba su urėdija apie dešimt metų, jaučia atsakomybę. Darbų grafikais sutriko ne iš blogos valios, jos paprasčiausiai nesuspėja.

Urėdo pavaduotojas minėjo gerai užsirekomendavusias UAB „Medigra“, panevėžietės Ramintos Barauskienės, biržiečių Rimvaldo Džėjos, Vaidučio Letkausko, Laimondo Nemanio, Laimio Simonavičiaus, Raimondo Vaisiūno individualias įmones. „Nė viena nedingo, nė viena nebankrutavo, tos pačios teiks paslaugas ir kitąmet. Konkursas įvykęs, žinome jų pasiūlymus, artimiausiu metu pasirašysime sutartis“, - patikino pareigūnas. Konkurso būdu išparduodama iki 90 proc. paslaugų, likusią dalį paprastai pasidalina metų eigoje tie patys, tik gal šauniau pasirodę rangovai.

 

Pristigo darbo rankų

 

Paslaugos tiekėjai patyrę ir pastovūs. Kokios priežastys sutrikdė darbų ritmą? Vaidutis Letkauskas sakosi kertantis mišką jau porą dešimtmečių. Dar sovietmečiu įsidarbino miškų žinyboje, pasikeitus laikams tapo privatus.

„Jei nedirbčiau pats su pjūklu, mano įmonės nebūtų, - neslėpė nedidukės įmonės savininkas. - Nebėra iš kur imti pjovėjų, prisikalbini kokį žmogelį – arba alkoholis pakiša koją, arba gebėjimų neturi. Miške reikia dirbti ir iš peties, ir su protu“.

Jam antrino kitos panašios įmonės savininkas Laimis Simanavičius: „Su darbininkais sunku, prasideda krizė. Priimčiau keletą vyrų, jei tokių atsirastų. Nebenori, sunkus ir pavojingas darbas. Lyja ar sninga – vis po atviru dangum šlapias ir sušalęs. Sovietmečiu duodavo papildomas atostogas, išleisdavo į pensiją su puse stažo. Dabar apie socialines garantijas niekas nekalba, o darbas miške prilygsta sunkiajai pramonei“.

UAB „Medigra“ direktorius Saulius Šarkanas pasakojo, kad bendrovė specializuojasi medienos ištraukime. Turi dvi suomiškas medvežes, su jomis pamainomis dirba 5 operatoriai. Patyrę vyrai, į privatų verslą atėję dar iš miškų žinybos, dėl jų nėra bėdos. „Teikiame kompleksines paslaugas, miškui kirsti samdome kitas įmones, jose labai trūksta žmonų. Išvažiavo į užsienius, išėjo prie statybų“, - pastebėjo direktorius.

 

Kaita atsiliepia kokybei

 

Ar darbo rankų stygius neatsiliepia miško priežiūros ir ugdymo kokybei? „Iš dalies - taip, ypač tais atvejais, kai priima menko išsilavinimo, pripuolamus žmones. Girininkai budi ištisas savaites, tenka atsisveikinti“, - pripažino Alvidas Kurklietis.

Gal per mažai uždirba, jei bėga? „Nuo šių metų rugpjūčio pirmos, įmonių savininkų prašymu, visų paslaugų įkainius padidinome dešimt, kitąmet numatome pakelti dar iki dvidešimt procentų“, - patikino pareigūnas. Kalbinti įmonių savininkai neslėpė, kad visiems norisi didesnio atlygio, bet urėdijos įkainiai juos tenkina, tik kad darbo sąlygos sunkios.

Urėdo pavaduotojas miškininkystei Albertas Nareckas akcentuoja būtent miško priežiūros ir ugdymo darbų kokybę. Rečiau reikia grįžti į tuos pačius plotus, medžiai auga sparčiau, gaunama daugiau ir stambesnės medienos.

 

Iškirtus prasideda atkūrimas

 

Gryną medyną, kol jaunas, tankus, praretini, po to neskubėdamas rankioji kenkėjų ir ligų išsekintus, vėjų išverstus medžius ir lauki brandos. Mišriuose miškuose ką tik po plyno kirtimo prasideda ilgai trunkantys darbai. Tokie miškai jautresni savo sandara, juose be perstogės konkuruoja ir vieni kitus skriaudžia skirtingų ir tos pačios rūšies medžiai.

Pasodintus ar savaime išdygusius daigelius tenka kas vasarą gelbėti nuo audringai kylančių lapuočių atžalų ir daugiamečių žolių. Reikia aplink kiekvieną iškapoti menkavertes atžalas, išravėti žoles, saugoti nuo elninių žvėrių. Lapuočių bei spygliuočių priežiūra trunka šešetą, ąžuolo – aštuonetą metų, kol pagaliau prižiūrimi sklypai įteisinami mišku. Pasak pareigūno, praėjusiais metais į miško plotus pervesta 379 ha jaunuolynų, iš jų 100 ha eglynų, 217 ha beržynų. Priežiūros darbai - grynas nuostolis urėdijai, bet nauda miškui.

 

Jaunuolynai nemėgsta miegančių

 

Miško želdinius ir žėlinius pervardijus jaunuolynais, prasideda ne vieną dešimtmetį trunkantis jų ugdymo laikotarpis. Urėdo pavaduotojas miškininkystei moko girininkus šventos taisyklės  – anksti ateik, teisingai išugdyk, laiku užbaik, - gausi didžiausią medienos prieaugį.

Pirmasis darbas – prašviesinti iki 10 m. jaunuolyną, pašalinti netikusius medelius ir suteikti kuo daugiau erdvės bei šviesos perspektyviems. Suomijos pramonė tam prigamino aštrių, lengvų, smagių kardų. Šių kirtimų metu medienos negaunama, nauda – tik miškui. Jaunuolynai nuo 10 iki 20 m. valomi, panašiai kaip ir šviesinant, tik kardą pakeičia krūmapjove, o valymo laikotarpio pabaigoje praverčia ir motorinis pjūklas. Jau gaunama kiek malkų ir popiermedžių, nors didžiumą valymo produktų sudaro žabai. Po valymų seka retinimų periodas, kurį galima suskirstyti į ankstyvąjį ir vėlyvąjį, jaunamiškiai retinami iki 30-40 m., o einamieji kirtimai baigiami, likus 10 m. iki kirtimo. Pagaminama nemažai malkų ir popiermedžių, mediena traukiama medvežėmis. Urėdija šiemet valymuose pagamins 300, retinimuose – 5000 kubų medienos, kuri nekertant supūtų be naudos.

„Stengiamės sutilpti į tris stadijas – priežiūra, retinimas, einamieji kirtimai. Jei gerai atlikta priežiūra, šviesinti, valyti nelabai yra ką, jei gerai išretinta, nelabai ką lieka kirsti einamaisiais kirtimais“, - įsitikinęs Albertas Nareckas.

 

Ugdymas – kūrybinis procesas

 

Ugdomieji kirtimai – viena iš svarbiausių priemonių išauginti ūkiškai vertingus, produktyvius ir atsparius medynus, kurie geriausiai tenkintų ekonominius, socialinius ir gamtosauginius reikalavimus.  Miškas – gyvas organizmas, tad ir jo ugdymas turėtų reikštis kaip kūrybinis veiksmas. Patyręs miškininkas Albertas Nareckas pripažįsta, kad iki šiol jaunuolynų ugdymas reglamentuotas taisyklėmis, kurios nepalieka interpretacijos kūrybinei girininko iniciatyvai. Miškininkų visuomenėje sklando  posakis – jei nori įtikti tikrintojams, viską daryk pagal taisykles. Lyg ir rengiamasi pasenusias taisykles keisti. Švelnesni reikalavimai būtų tik į naudą ateities miškams.  

Jau vien apeiti 1330 hektarų būtų ne taip paprasta, o reikia pasirūpinti kiekvienu augančiu medeliu. Kas neišmano apie miškus, kas nėra dirbęs tokio darbo, tas niekada nesupras. Stebina ir ugdymo mastai – ar jie visada pagrįsti ekonominiu požiūriu? Urėdijos vadovai tikisi, kad po šios miškotvarkos sumažės jaunuolynų priežiūros ir ugdymo našta.   

 

Neugdytas – prastas miškas

 

Urėdijos miškai primena džiungles – sunku prasibrauti, dar sunkiau vaikštinėti. Nelepina grybais, uogomis, tik, kai uždera riešutai, gali maišais tįsti. Užtat juose, kaip reta kitur, pilna paukštelių ir žvėrelių, o jau vabzdžių knibžda gyva gausybė. Nėra kalbos, išugdytas miškas patrauklesnis miško lankytojams. Kai mato prigriuvusius, prilūžusius plotus, miškininkus vadina apsileidusiais, kai užklysta į tvarkingus – negaili pagyrų.

Urėdo pavaduotojas miškininkystei pergyvena, kad ateityje bus vis sunkiau įtikti visuomenei. Vertinimai jau dabar prieštaringi: vieni priekaištauja, kad masiškai iškertami per jauni miškai, kiti – kad vis daugiau paliekama likimo valiai. „Vien kertinėms miško buveinėms išskyrėme vos ne tūkstantį hektarų, Europos Sąjungos direktyvos reikalauja palikti ne mažiau kaip penkis nuošimčius neliestų natūralių miškų. O kur penkiolika tūkstančių hektarų užimantis Biržų girios poligonas su apribojimais? Saugomų teritorijų daugėja, vietoj jose paliekamų medynų turėsime kirsti kitur ir jaunesnius, vėl liksime nesuprasti“, - nerimauja Albertas Nareckas.  

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"