Paieška Deimantė BANDZEVIČIŪTĖ

Konkursui "Gamtos pasaka - 2007"


Deimantė BANDZEVIČIŪTĖ

Žaslių vidurinės mokyklos 12 klasės mokinė, Kaišiadorių r.

 

Žeme atleisk:

 

kad vakar numečiau popierėlį...

kad nulaužiau obels šaką...

kad, užuot pasirinkus dviratį, važiuoju automobiliu...

kad nesudrausminau vaikų, kurie mėtė šiukšles į ežerą...

kad netaupau vandens...

kad nerūšiuoju šiukšlių...

kad nesutvarkiau laužavietės...

kad Kalėdoms puošiu „gyvą“ eglutę...

kad nesodinu medelių...

kad susimąsčiau tik dabar...

 

Ką tik žodį atleisk ištariau dešimt kartų, svarbu, kad tai būtų ištarta laiku ir nors vienas tikras - Atleisk...

 

Gamta – visų namai?

 

Gamta – visu namai! Populiariausias posakis, deja, sakyčiau jau praėjusio amžiaus... Kiekvienas skirtingai suvokia ir interpretuoja gamtos sąvoką: vieni niokoja, brakonieriauja, kiti aktyviai kovoja prieš visa tai. Stengiasi išsaugoti tai, kas gražiausia – gamtą. Paradoksalu, jog kuo daugiau kalbama, kuriama projektų dėl gamtos išsaugojimo, tuo daugiau atsiranda piktadarių, niokotojų. Pagalvojau, jog atsiranda nauja žmonių grupė, kurią galėtume pavadinti antižaliaisiais.

Gera vasarą būna stovyklauti prie ežerų, grožėtis įstabiais kraštovaizdžiais. Iš atminties išplaukia šimtąkart girdėta taisyklė, kurią mums kartojo tėvai, mokytojai: „Nepalikti stovyklavietėje šiukšlių!“. Bet ar tikrai taip pasielgsime? Dažniausiai po mūsų išdidžiai riogso nedidelė krūvelė šiukšlių. Pagalvokime, kokia krūva tokio “turto“ turėtų prisikaupti po trijų mėnesių, po vasaros sezono?

Pavasaris ir ruduo - talkų metas. Apsiginklavę grėbliais, polietileno maišais, šluotomis stojam į karą prieš aplinkos darkytojas – šiukšles. Rezultatu 1:0 laimime. Tačiau po mėnesio aplinka atrodo taip pat kaip prieš talką, prisimeni, jog ir tu ne vieną kartelį numetei saldainio popierėlį ant žemės. Rezultatu 1:0 laimi šiukšlės. Talka tampa tarsi beprasmiu kasmetiniu ritualu.

Žmonės, mes nepasieksime jokių akivaizdžių rezultatų, jei po projektų, viešų kalbų elgsimės kaip pratę – teršime. Pirmiausia pradėkime nuo savęs. Dažniausiai žmogus susimąsto, kai ištinka nelaimė. Ar mes lauksime katastrofos, ekologinės anomalijos, jog imtume gyventi kitaip? Ar nebus per vėlu? Biblinis motyvas nebebus mistiškas: „Tarša. Jėzau, mes visi greita vaikščiosime vandens paviršiumi...“

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"