Paieška Integruotoji aplinkosauga, kaipo mokymas

Sutelkus jėgas

Integruotoji aplinkosauga, kaipo mokymas  

Jurgita SAMAVIČIŪTĖ

Panevėžio Skaistakalnio pagrindinės mokyklos geografijos vyr. mokytoja

 

Aplinkosauga, gamtosauga – populiarūs, kasdien girdimi žodžiai. Dirbant mokykloje (ir dar – gamtosauginėje), be šių žodžių nė neišsiverčiame... Aplinkosauga, gamtosauga neatsitiktinai integruojama į įvairias disciplinas, dėstomus dalykus.

Panevėžio Skaistakalnio pagrindinė mokykla jau dvejus pastaruosius metus pelnė aukščiausią tarptautinį apdovanojimą už gamtosauginę veiklą – Žaliąją vėliavą. Jau ketvirtus metus aktyviai veikiame šioje srityje. Labai džiugu, jog vis daugiau mokytojų, mokinių, mokyklos darbuotojų dalyvauja šioje garbingoje veikloje. Labai gera pagretinti gamtosauginės veiklos segtuvus, kaip jie kasmet keičiasi savo dydžiu. Įvairios ekskursijos, renginiai klasėse ir mokykloje, veikla po pamokų siejama su aplinkosauga, gamtosauga.

Štai dėstau penktokams „Gamtą ir žmogų“. Kalbamės apie elgesio taisykles gamtoje, pasidarėme plakatus, su spalvotais lapeliais, į kuriuos kiekvienas vaikas įrašė savo taisyklę ir ją iliustravo. Tad savo įsipareigojimus šitaip kiekvienas geriau įsiminė ir siekė jais vadovautis.

Dažnai einame į gamtą, tad reikia visokių priemonių, norint patapti gerais jos tyrinėtojais. Ieškome namuose nereikalingų skardinių, nebetinkamų dailės pamokai guašo, senų teptukų... Tai panaudojame dar kartą, pasidarome indelius, kibirėlius gamtos pamokoms.

Įdomu visiems, kas gyvena gamtoje! Įdomu vaikams žemėje paslėpti bulvę, po savaitės pažiūrėti, kas gi žemėje gyvena. Čia ir pritaikome jau išmoktas taisykles, pasigamintus indus ir išmoktas gamtos žinias. Nenuskriaudėme nei vieno gyvūnėlio, apžiūrėję paleidome atgal.

Labai dėkinga tema „Tarptautinė gyvūnų globos diena“. Šiais mokslo metais integravome pamoką 3a ( vyr. pradinių klasių mokytoja Vaida Ūsienė) ir 5a klasėms. Pasiruošėme įvairių užduočių, papasakojome vaikams apie tą dieną, kodėl ji minima. Moksleiviai vaidino, spėliojo, piešė, pasakojo, atsinešė savo mėgstamus gyvūnėlius (žaislus) iš namų. Tokios „spalvingos“ 45 minutės ilgam paliko įspūdį.

Visi vaikai labai mėgsta žaisti įvairius žaidimus. Žaidimai ant stalo tikrai brangoki, ne kiekvienas gali nusipirkti. Su penktokais per ”Gamtos išdaigų” modulį patys žaidimą pasidarėme. Naudojome tokias medžiagas, kurias jau ruošėmės išmesti: popierių, kurio kita pusė pripiešta, kartoną, kurio viena pusė jau panaudota, iš mamos mezginių krepšio siūlo kamuoliuką, nebereikalingą lazdelę ar pagaliuką, magnetukų, sąvaržėlių... Pasigaminome žuvytes ir meškeres, surengėme žvejų konkursą (kaip sykis tądien būta Žvejo dienos). Į geografijos pamokas integruoti gamtosaugą galima dar dažniau.

Dešimtoje klasėje per geografijos pamokas atliekame užduotis iš Europos dienoraščio. Tai – tarsi papildomas ir labai praverčiantis vadovėlis. Iš jo atsirinkome tokias temas: genetiškai modifikuotas maistas; klimato kaita; senkanti energija; pakvėpuok grynu oru; pavojingos cheminės medžiagos; elektroninės atliekos (mes renkame ir atitarnavusias baterijas); kaip įmonės padeda tausoti aplinką?.. Dvi dešimtokės net sukūrė trumpą filmuką apie tai, kaip tvarkytis, kaip taupyti vandenį, rūšiuoti atliekas. Pačios vaidino, įamžino savo atliktus darbus. Kiti nufotografuoja mobiliuoju telefonu tai, kas, vaikų nuomone, turi įtakos klimato kaitai.

Mokydamiesi apie klimatą, integravau klimato kaitos problematiką į dėstomą dalyką. Kartu paruošiau pristatymą su skaidrėmis - vaikams įdomiau. Net ir patys prisipažino, ką daro negerai, ko netaupo.

Pamokose, kai aptariame ekonomines temas, siekiame, kad tai būtų siejama ir su aplinkosauga, gamtosauga. Juk pirkėjas įsigyja prekę, tačiau retai studijuoja informaciją, užrašytą ant pakuotės... Ar visada žinome galiojimo laiką? O kokia saugojimo sąlyga, kokia produkto sudėtis? Mokiniai atsinešė į pamoką įvairiausių pakuočių nuo maisto produktų ir pagal planelį studijavome jas. Patys vaikai nustebo nepamatę duomenų apie galiojimo trukmę, įsitikinę, kiek daug konservantų esama viename ar kitame gaminyje. Po to prisipažino, jog namuose atidžiau pažiūri, ką valgo.

O kiek daug namuose daiktų, kurie jau nebenaudojami, nedėvimi. Tad aptarėme temą „Kaip daiktą dar kartą panaudoti?“. Vaikai galvojo, ką galima padaryti iš senų džinsų, nebenaudojamo televizoriaus, tuščių jogurto indelių...

Norime visi eiti į gražią, jaukią mokyklą. Turime patys ir stengtis ją puošti. Technologijų mokytoja metodininkė Violeta Staišiūnienė su mergaitėmis padarė šmaikščius veidukus, kurie pakabinti mokyklos foje tikrai džiugina mus, priverčia akis pakelti kiekvieną užėjusį į mokyklą.

Rusų kalbos vyr. mokytoja Stanislava Arlauskienė labai dažnai savo pamokose kalba ir apie gamtosaugą.

Tad norisi padėkoti visiems mūsų mokyklos pedagogams už tai, jog ėmėmės integruotojo požiūrio į aplinkosaugą, gamtosaugą. Viliuosi, jog tarp „Žaliojo pasaulio“ skaitytojų taipogi atsiras tokių, kurie sieks, dėstant įvairius dalykus, nepamiršti ir gamtosaugos, aplinkosaugos. Ir apie tai rašys gamtosaugos savaitraščio „Žaliasis pasaulis“ puslapiuose.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"