Paieška Bus siūloma nutraukti sutartis su įsipareigojimų nevykdančiais atliekų vežėjais

Bus siūloma nutraukti sutartis su įsipareigojimų nevykdančiais atliekų vežėjais

 

Praėjęs šventinis laikotarpis pažėrė ne tik smagių atokvėpio akimirkų, bet ir gausesnius komunalinių atliekų srautus, kurie neišvengiami padidėjus vartojimui. Todėl paskutinės 2007-ųjų savaitės šių atliekų vežėjams tapo savotišku egzaminu, kaip jie vykdo savo sutartinius įsipareigojimus savivaldybėms.
Kaip parodė aplinkosaugininkų surengti patikrinimai, tik dalis vežėjų tinkamai vykdo įsipareigojimą organizuoti atliekų rūšiavimą ir surinkti antrines žaliavas. Prasčiausia padėtis, pasak Aplinkos ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio, tose savivaldybėse, kurios skiria per mažai dėmesio atliekų rūšiavimui savo teritorijoje organizuoti ir per menkai kontroliuoja vežėjus. Gyventojai pagrįstai skundžiasi, kad iniciatyvą rūšiuoti atliekas slopina atsainus požiūris į jų pastangas – antrinėms žaliavoms skirti konteineriai dažnai būna perpildyti, nes vežėjai juos per retai išveža.
Siekdama paskatinti savivaldybes ir joms padėti kuo greičiau išspręsti su atliekų rūšiavimu susijusias problemas, Aplinkos ministerija gruodžio mėnesį pradėjo šiam tikslui skirtą akciją. Jos metu regionų aplinkos apsaugos departamentai tikrina, ar miestų gyvenamuosiuose rajonuose pakanka antrinių žaliavų konteinerių, ar išrūšiuotos atliekos išvežamos laiku, ar vežėjai jas atiduoda perdirbti, ar neišveža jų į sąvartynus su kitomis atliekomis.
Kaip parodė pastarasis patikrinimas, daugelio šalies apskričių centrų daugiabučių namų rajonuose jau pastatyta beveik tiek atliekoms rūšiuoti skirtų konteinerių, kiek ir privalu pagal gyventojų skaičių. Tačiau šių konteinerių dar nepakanka Šiauliuose, Klaipėdoje ir Vilniuje. Pavyzdžiui, sostinės daugiabučių namų kvartaluose turi būti 760 antrinių žaliavų konteinerių komplektų, o kol kas pastatyti 566. Jų labiausiai trūksta Naujininkų, Fabijoniškių, Karoliniškių ir Pilaitės seniūnijose.
Aprūpinant gyventojus antrinių žaliavų konteineriais, šalies miestuose mažiausiai dėmesio skiriama individualių gyvenamųjų namų rajonams. Juose nesudarytos reikiamos sąlygos atliekoms rūšiuoti. Savivaldybės neatidėliodamos turėtų pasirūpinti ir šių rajonų gyventojais – pastatyti antrinių žaliavų konteinerius ar pritaikyti kitokius šių žaliavų surinkimo būdus.
Kita problema, kurią savivaldybės turi kuo greičiau išspręsti, – tai nustatyti ir kontroliuoti išrūšiuotų atliekų išvežimo dažnumą. Nors beveik visos ir yra sudariusios sutartis su atliekas tvarkančiomis įmonėmis, bet tose sutartyse nėra numatyta, kaip dažnai turi būti išvežamas antrinių žaliavų konteinerių turinys. Kadangi atliekų vežėjai tai daro savo nuožiūra, konteineriai dažnai būna perpildyti. Padėtis pasikeis, jeigu savivaldybės nustatys, kaip siūlo Aplinkos ministerija, išvežimo dažnumą, ir sustiprins antrinių žaliavų surinkimo priežiūrą bei kontrolę.
Nei gyventojams, nei savivaldybei nekyla rūpesčių dėl perpildytų konteinerių, kaip rodo panevėžiečių patirtis, jeigu atliekų vežėjai deramai vykdo savo įsipareigojimus. Panevėžyje antrinės žaliavos iš konteinerių surenkamos maždaug kartą per savaitę, bet, esant reikalui, pavyzdžiui, švenčių dienomis, kai pagausėja atliekų, pastatoma papildomų konteinerių ir jie išvežami dažniau.
Nors Šiauliuose dar trūksta antrinių žaliavų konteinerių, tačiau pažymėtinos miesto savivaldybės pastangos geriau organizuoti atliekų rūšiavimą ir surinkimą. Savivaldybė priėmė sprendimą, kad išrūšiuotos atliekos turi būti išvežamos kasdien. Įsteigti kontrolierių etatai prižiūrėti, kaip atliekų vežėjai vykdo savo pareigas. Apie neišvežamas atliekas šiauliečiai gali pranešti viešai paskelbtu atliekų tvarkymo tarnybos telefonu. Tokią galimybę – tik elektroniniu būdu – turi ir vilniečiai. Sostinės savivaldybės tinklapyje jie gali nurodyti, kur antrinių žaliavų konteineriai yra perpildyti.
Apibendrinusi akcijos metu nustatytus trūkumus, Aplinkos ministerija pateiks rekomendacijas savivaldybėms, kaip juos šalinti. Nustačius, kad atliekų vežėjai netinkamai vykdo įsipareigojimus, savivaldybėms bus siūloma nutraukti su jais sudarytą sutartį.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 01 04

 

 

Nupuoštos eglutės – vilniečių būstams šildyti

 

Sausio 5 d. Vilniuje prasidėjo akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“. Ji tęsis iki sausio 13 dienos. Akcijos tikslas – eglaites, kurios per šventes džiugino sostinės gyventojus, panaudoti biokurui gaminti ir juo šildyti vilniečių būstus. Kaip sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, pasibaigus šventiniam laikotarpiui, nebereikalingos žaliaskarės dažniausiai keliauja į sąvartynus arba žmonės jas išmeta tiesiog į kiemą. Tačiau yra būdas ir nupuoštas eglutes panaudoti prasmingai. Antrus metus akciją „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ rengianti Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija „LITBIOMA“ ir jos partnerės Aplinkos ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus tapti aktyviais šios akcijos dalyviais.

Nebereikalingas eglutes prašoma mesti į akcijos atributika pažymėtus konteinerius, kurie, kaip ir pernai, bus pastatyti prie aštuonių įvairiuose sostinės mikrorajonuose esančių prekybos centrų. Konteinerius pastatys ir jais rūpinsis didžiausius komunalinių atliekų rūšiavimo pajėgumus Baltijos šalyse turinti bendrovė „Ecoservice“. Ji surinktas eglutes perduos biokuro gamybos ir ekologijos verslo bendrovei „Bionovus“. Pastaroji iš šių eglaičių pagamintą biokurą perduos šilumą bei karštą vandenį vilniečiams tiekiančiai bendrovei „Vilniaus energija“, kurioje veikia didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje biokuro katilas. Jis kūrenamas miško kirtimo ir retinimo atliekomis, taip pat lentpjūvių atliekomis, šiaudais. Šiame katile iš surinktų eglaičių pagaminta šiluma centralizuotai tiekiamos šilumos sistemomis pasieks vilniečių namus.

Praėjusiais metais iš akcijos „Kalėdų eglutė – namų šilumai“ metu surinktų eglaičių buvo pagaminta keli šimtai kubinių metrų – keli sunkvežimiai – biokuro, kuris virto vilniečių namus šildančia šilumos energija. 2006 metais Lietuvoje naudojant vietinį biokurą buvo pagaminta 14 proc. centralizuotu būdu tiekiamos šilumos energijos, 2007 m., preliminariais duomenimis, – apie 17 proc.

Biokurą šalyje jau naudoja per du šimtus katilinių. Jų bendra galia didesnė kaip 500 MW. Prognozuojama, kad 2013 m. Lietuva iš atsinaujinančių energijos šaltinių galės pagaminti iki 25 proc., o 2025 m. – iki 50 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

2008 01 02

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"