Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. sausio 21-25 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. sausio 21-25 d.

 

Sausio 20-23 d. Liublijanoje (Slovėnija) vyko seminaras klimato kaitos klausimais ir tarptautinis simpoziumas dėl ES ir Japonijos santykių klimato kaitos srityje. Dalyvavo ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Ligita Vaičiūnienė ir Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Rabazauskaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3536.

Sausio 21-22 d. Briuselyje (Belgija) vyko ES tarybos tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės posėdis dėl Bazelio konvencijos. Dalyvavo Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausioji specialistė Gerda Survilienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3492.

Sausio 23-25 d. Bratislavoje (Slovakija) - regioninis seminaras „Metilbromido naudojimo nutraukimas šalyse su pereinamąja ekonomika“ bei šio projekto priežiūros komiteto posėdis. Dalyvauja Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Marija Teriošina. Išsamesnė informacija tel. 266 3501.

Sausio 24 d. viešbutyje „CENTRUM“ (Vytenio g. 9/25, Vilnius) įvyks seminaras „Inžinerinių geologinių tyrimų būklė ir aktualijos bendrame Žemės gelmių tyrimų kontekste“. Bus aptariami aktualūs inžinerinių geologinių tyrimų teisiniai, metodiniai, specialistų ruošimo klausimai. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos ir ekogeologijos skyriaus vedėjas Vytautas Marcinkevičius bei vyriausiasis specialistas Bonifacas Mikšys, Giluminių tyrimų skyriaus Naftos geologijos duomenų poskyrio vyriausiasis geofizikas Rimantas Šečkus. Išsamesnė informacija: Vytautas Marcinkevičius, tel. 213 9048.

Sausio 24-26 d. ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis dalyvaus Kaliningrade (Rusijos Federacija) vyksiančiame Lietuvos Respublikos regionų ir Rusijos federacijos Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos Aplinkos apsaugos komisijos posėdyje. Taip pat dalyvaus ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Lozoraitienė, Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. Išsamesnė informacija tel. 266 3543.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

 

Kaliningrade – apie mums ir kaimynams svarbius aplinkosaugos reikalus


Sausio 24 d. Kaliningrade (Rusijos Federacija) mūsų šalies delegacija su Rusijos atstovais aptarė bendrus Lietuvos ir kaimyninės Kaliningrado srities aplinkosaugos reikalus. Prie pasitarimų stalo susėdo šios srities ir Lietuvos regioninės bei vietinės valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos Aplinkos apsaugos komisija.

Per dvi susitikimo dienas, pasak Lietuvos delegacijos vadovo, Aplinkos ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio, mūsų šalies ir Rusijos atstovai įvertino, kaip sekasi vykdyti bendrą Baltijos jūros ir Kuršių marių stebėsenos programą, aptars bendrus darbus sprendžiant Baltijos jūros krantotvarkos problemas, Skirvytės upės gilinimo reikalus. Tarp numatytų svarstyti klausimų – ir itin opi Nemuno taršos problema.
Vieni didžiausių jo teršėjų – Kaliningrado srities Nemano ir Sovetsko miestai, o ypač juose esančios celiuliozės ir popieriaus pramonės įmonės. Jos didžiulius produkcijos kiekius gamina pagal pasenusias technologijas, o išleisdamos neišvalytas nuotekas nuolat teršia Nemuną. Tiesa, pastaraisiais metais padėtis kiek pagerėjo Nemano celiuliozės ir popieriaus kombinate, kur buvo imtasi įrangos atnaujinimo darbų. Šis kombinatas nuo 2005 m. jau kiek sumažino taršą. Tačiau Sovetsko celiuliozės ir popieriaus gamykla kelia itin daug rūpesčių. Ji, Kaliningrado srities Gamtos išteklių naudojimo priežiūros valdybos duomenimis, kasmet į Nemuną išleidžia daugiau kaip 22 tūkst. kubinių metrų užterštų nuotekų (Nemano kombinatas – apie 14,5 tūkst.).
Lietuva, kaip sakė Aleksandras Spruogis, ne tik nuolat skatina atsakingas Kaliningrado srities institucijas spręsti, kaip sumažinti Nemuno, kartu ir Kuršių marių, taršą, bet ir pati ieško galimybių, kaip padėti kaimynams gauti finansinę paramą šiam tikslui. Šiuo metu siekiama Sovetsko miesto bei jame esančios celiuliozės ir popieriaus gamyklos nuotekų valymo įrenginių statybos projektus įtraukti į ES finansuojamą Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos (Kaliningrado srities) bendradarbiavimo per sieną programą.
Per susitikimą Lietuvos ir Kaliningrado srities regioninės bei vietinės valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos Aplinkos apsaugos komisija taip pat aptars mūsų šalies institucijų – Aplinkos apsaugos agentūros, Geologijos tarnybos, Hidrometeorologijos tarnybos bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos – bendradarbiavimo su atitinkamomis Kaliningrado srities žinybomis rezultatus, patvirtins savo veiklos 2008-2009 m. planą.
Minėtoji Taryba buvo sudaryta 1999 m. pagal Rusijos ir Lietuvos susitarimą dėl ilgalaikio mūsų šalies regionų ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo. Šios Tarybos Aplinkos apsaugos komisija įsteigta 2001 metais.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 01 23

 

Klojamas tvirtas teisinis pamatas klimato kaitai švelninti

 

Sausio 23 d. Vyriausybės patvirtinta Klimato kaitos įstatymo koncepcija – svarbus žingsnis klojant tvirtą teisinį pamatą su šia kaita susijusioms problemoms spręsti. Koncepcija pagrindžia tokio įstatymo būtinybę ir nusako pagrindines jo nuostatas. Jai jau yra pritaręs Vyriausybės strateginio planavimo komitetas. Koncepciją rengusi Aplinkos ministerija rėmėsi Danijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Latvijos ir kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių patirtimi.

Lietuvoje su pastangomis švelninti klimato kaitą susijusius santykius kol kas reguliuoja tik atskiri teisės aktai. Toks gana fragmentiškas reguliavimas neapima visų galimybių bei priemonių į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekiui mažinti. Taip pat kyla problemų siekiant šias priemones įgyvendinti mažiausiomis sąnaudomis, nes svarbias ūkinei veiklai sąlygas turi nustatyti įstatymai, o ne mažesnės galios teisės aktai. Tokių spragų nebeliks, jeigu bus priimtas Klimato kaitos įstatymas.

Jis yra reikalingas, kad mūsų šalis galėtų sėkmingai vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus bei Europos Sąjungos reikalavimus mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį ir prisidėti prie visuotinių pastangų švelninti klimato kaitą. Šiuos įsipareigojimus Lietuva prisiėmė ratifikavusi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją ir jos Kioto protokolą. 2008-2012 metais, per pirmąjį šio Protokolo reikalavimų įgyvendinimo laikotarpį, į atmosferą išmetamą šiltnamio dujų kiekį mūsų šalis turi sumažinti 8 proc., palyginti su 1990 metais.

Klimato kaitos įstatymas, kaip numato jo koncepcija, turi nustatyti valstybės institucijų ir kitų viešųjų bei privačiųjų subjektų teises ir pareigas vykdant minėtuosius tarptautinius įsipareigojimus, įtvirtinti pagrindinius reikalavimus šiltnamio dujų išmetimo stebėsenai, nacionaliniam šiltnamio dujų išmetimo registrui ir nacionaliniam apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planui, užtikrinti, kad visuomenei būtų prieinama su klimato kaitos reguliavimo procesais susijusi informacija ir kad ji galėtų dalyvauti šiuose procesuose.

Remdamasi patvirtintąja Klimato kaitos įstatymo koncepcija, aplinkos ministro sudaryta tarpžinybinė darbo grupė per tris mėnesius turi parengti šio įstatymo projektą. Jeigu tam projektui Vyriausybė pritars, jis bus teikiamas Seimui.

Visuomenės informavimo skyrius, 266 3660

2008 01 23

 

Neteisėtas medienos kirtimas Lietuvos miškuose sumažėjo 5 kartus

 

Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 2001 metų neteisėtas kirtimas miškuose sumažėjo 5 kartus. Jei 2001 metais privačiuose miškuose neteisėtai buvo iškirsta 41 300 kubinių metrų medienos, tai 2007 metais buvo iškirsta tik 9930 kubinių metrų. Valstybiniuose  miškuose neteisėtų kirtimų sumažėjo beveik 6 kartus.

„Tokie rezultatai pasiekti sustiprinus privačių ir valstybinių miškų naudojimo kontrolę, - sako aplinkos ministro patarėjas Aidas Pivoriūnas. - Kasmet rengiama vis daugiau patikrinimų, kuriuose išaiškinami pažeidėjai, sustabdomas neteisėtas kirtimas. Be to, ženkliai prie neteisėtų kirtimų mažėjimo prisidėjo ir tradicinės akcijos „Miškas“, kurios vykdomos kiekvienų metų žiemos pabaigoje ir kurių metu miškų kontrolės inspektoriai kartu su policijos pareigūnais tikrina medieną gabenančias transporto priemones bei lentpjūves. Pernai buvo išaiškinti 77 pažeidėjai.“

Pasak Aido Pivoriūno, kontrolė vykdoma planingai, nuosekliai ir kvalifikuotai. Miškus kontroliuojantys aplinkos apsaugos inspektoriai buvo specialiai apmokomi. Jie domėjosi, kaip miškų kontrolė vykdoma kitose valstybėse. Regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų ir miestų agentūrose dirba pareigūnai, kurių veiklos pagrindinė užduotis – privačių miškų naudojimo kontrolė. Yra įkurti specializuoti miškų kontrolės skyriai, kurie kontroliuoja valstybinių miškų naudojimą.

Miškai yra didelis mūsų valstybės turtas. Jie sudaro 32 procentus Lietuvos teritorijos. Miškai prižiūrimi, saugomi, atnaujinami. Jie puošia mūsų gamtovaizdį, suteikia žmonėms poilsį, padeda išsaugoti gyvosios gamtos įvairovę. Kaip teigė Aidas Pivoriūnas, miškai sudaro nemažą dalį mūsų valstybės ir gyventojų pajamų. Realizuojama teisėtai ir planingai kertama mediena, grybai, uogos ir kitos miško gėrybės.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 01 21

 

Stintų išteklių užteks ir vaikaičiams

 

Pastaruoju metu pasigirdo nuogąstavimų, kad Baltijos jūros priekrantėje bei Kuršių mariose labai sumažėjo stintų ir kad dėl intensyvios žvejybos jos čia galinčios visai išnykti. Esą tai rodo dabar itin maži žvejų laimikiai. Tačiau, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, nėra jokio pagrindo nerimauti, kad mūsų vaikaičiai jau gali pamiršti šių žuvų skonį.
Stintos, kaip patvirtina kasmet vykdomos jų stebėsenos duomenys, yra gausiausios praeivės žuvys Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Jų gausa labiausiai priklauso nuo gamtinių ir hidrologinių sąlygų, o ne nuo žvejybos intensyvumo. Pavyzdžiui, pernai Kuršių mariose buvo užfiksuotas pats didžiausias šių žuvų jauniklių gausumas per pastaruosius metus. Stintos yra trumpaamžės, todėl net ir labai intensyvi žvejyba jų ištekliams nėra tokia pavojinga kaip kitoms, lėčiau subręstančioms žuvims. Mokslininkų nuomone, leistina, nepadarant žalos, sužvejoti iki 50 proc. stintų išteklių. Kadangi šių žuvų sugavimas irgi labai priklauso nuo gamtinių sąlygų, žvejų laimikiai gali ir neatspindėti tikrojo stintų išteklių dydžio.
Verslinė stintų žvejyba Baltijos jūroje prasidėjo 1990 metais. Pastarąjį dešimtmetį ji vis intensyvėjo, o laimikiai gausėjo. Vien tik Kuršių mariose ir Nemuno deltoje verslininkai 2005 m. sužvejojo 206 t, o pernai – net 319 t stintų. Žvejai mėgėjai pastaraisiais metais taip pat džiaugėsi gerokai gausesniais laimikiais.
Tačiau siekiant išsaugoti stintų išteklius, jų žvejybai pagal mokslininkų rekomendacijas yra taikomi kai kurie apribojimai. Pavyzdžiui, nuo 2003 m. draudžiama žvejoti po neršto grįžtančias stintas. Taip pat šių žuvų žvejyba nutraukiama, kai prasideda masinis jų nerštas. Yra nustatyti ir stintų gaudyklių, žvejybos vietų ir įrankių, sugavimo limitai.
Šiemet Kuršių mariose Lietuvos žvejai gali sugauti 470 t, o Rusijos – 240 t stintų. Tokį kiekį nustatė bendra abiejų valstybių komisija žuvininkystės klausimais. Ši komisija, remdamasi Lietuvos ir Rusijos mokslininkų tyrimų rezultatais bei rekomendacijomis, kasmet nustato pagrindinių verslinių žuvų sugavimo Kuršių mariose limitus.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 01 18

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"