Paieška Netekome „Girininko užrašų“ autoriaus Ramūno Ašmanto

Netekome „Girininko užrašų“ autoriaus Ramūno Ašmanto

 

Nustojo plakusi sunkios ligos iškankinta gyvenimą Stakliškių apylinkių miškams ir žmonėms paskyrusio girininko Ramūno Ašmanto širdis. Šįmet sausio 13-ąją lankiau Ramūną Santariškių ligoninėje, tarsi apie trečiuosius asmenis kalbėjomės apie savąsias ligas. Nežinojome, kad bendrų ateities dienų liko labai nedaug... O dabar jau reikia žiūrėti į Ramūno gyvenimą kaip į nuoseklią visumą.

Gimė Ramūnas 1940 m. sausio 16 d. Kaune žymaus kalbininko Andriaus Ašmanto šeimoje, tačiau tėvas atgulė Vilniaus Rasų kapinėse, kai Ramūnui sukako vos 16 mėnesių. Paskui gyvenimas tęsėsi netoli Prienų pas gimines su visais pokario sunkumais ir praradimais. Bet tegu kalba pats Ramūnas: „Aušo gražus 1948 metų rytas. Staiga ramybę sudrumstė kaime kilęs šurmulys. Kareiviškų batų dundesys laiptinėje sukėlė visus ant kojų. Neprašyti svečiai elgėsi kaip šeimininkai – rausėsi palėpėje, ropštėsi pastogėn, kišo nosis į mažiausius užkaborius. Išgirdęs Motinos klyksmą, įbėgau į kambarį, iš kurio buvome ką tik išvaryti. Motina, mėgindama atsiimti savo vestuvinius žiedus, grūmėsi su stribu. Jėgų būta nelygių. „Banditų“ medžiotojas parbloškė Motiną ant grindų ir kruopščiai saugotą šeimos relikviją įsibruko apdribusių kelnių kišenėn...“ (iš knygos „Girininko užrašai“, Vilnius, 2004).

Į studijas Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultete Ramūnas atėjo dailiai nuaugęs, tvarkingas, sportiškos išvaizdos, nedaug kalbantis, subrendęs jaunuolis. Į mokslus ir į visą paskesnį gyvenimą Ramūnas atsinešė Motinos įkvėptą žmoniškumo ir ištikimybės idealams jausmą. Nereikia tad stebėtis, kad visus 39 aktyviausios veiklos metus Ramūnas paskyrė Stakliškių girininkijos miškams ir šių apylinkių žmonėms. Globojo senuosius ąžuolus, tiesė kelius, statė pastatus, kūrė ir tvarkė Guostaus ežero poilsiavietes, buvo nuoširdus ir draugiškas vietos žmonėms, dėmesingas kurso draugams, ištikimas jaunystės pasirinkimui, nesiblaškantis ir tiesos žodžio nevengiantis. Buvo toks girininkas, kurio pareigas būtų galima rašyti didžiąja raide – GIRININKAS.

Esu tikras, kad tokios ištikimybės pasirinktajam keliui pavyzdžių ieškoti ir rasti nebūtų labai lengva. Bet Ramūnas toks buvo! Jis labai jautriai suvokė miškininko gamtosaugines priedermes, spaudoje piktinosi formaliomis ir nekonstruktyviomis „reformomis“. Ir šiandien tebėra aktualūs prieš septynetą metų parašyti Ramūno žodžiai: „Tačiau klaidinga manyti, kad gamtosauga turi būti tobulinama tik paskelbtose teritorijose. Reikia rūpintis viso krašto gamta. Visas kraštovaizdis (miškai, laukai, vandenys) su visa čia egzistuojančia gyvastimi, nepaisant nuosavybės formos, privalėtų būti nuolat prižiūrimas“. Deja, dar daugelis piliečių ir netgi politikų nesupranta to, ką suprato ir kitiems sugebėjo pasakyti Girininkas Ramūnas.

Kartu su žmona Elvyra išaugino du sūnus: biologą Šarūną ir miškininką Dainių, tęsiančius šviesios šeimos tradicijas. Nuoširdžiai užjaučiame juos ir kitus Tau artimus žmones. Bet aš tikiu, kad Tavo, Ramūnai, artimieji vėl ir vėl skaitys Tavo Mamai parašytus atsisveikinimo žodžius: „Paskutinį kartą Tavo tvirtumas pribloškė mane jau ligoninėje. Kai Tu, Mama, nežiūrint gydytojų slapukavimų, tvirtai pasakei man savo ligos diagnozę ir stebėtinai ramiai nusprendei su manimi aptarti paskutinę savo kelionę. Man buvo nepaprastai skaudu. Aš klausiausi Tavo aiškios ir ramios šnekos, o viduje kunkuliavo vulkanas, kuris, rodėsi, ims ir išsiverš. Bet Tavo, Mama, tvirtumas nugalėjo mane užpuolusią baimę. Taip ramiai į Nežinią ruošiasi tik tas žmogus, kuris nugyveno dorą ir dvasingą gyvenimą. Kuris nieko nenuskriaudė ir visiems dalijo tik džiaugsmą ir gerumą. Tu, Mama, nugyvenai sunkų ir liūdną gyvenimą, bet užtat šviesų ir prasmingą...“

Tikiu, kad laiminga ta Mama, kuriai sūnus sugeba pasakyti ir parašyti tokius meilės kupinus žodžius. Daugelis Tavo tada (1985 m.) parašytų žodžių šiandien pasakoja jau Tavo gyvenimo siekius. Ir todėl atsisveikinimo žodį tardamas ir vėl, mielas Ramūnai, remsiuosi Tavo žodžiais: Ačiū už rūpestį, už tvirtą valią ir gyvenimo džiaugsmą.

Ilsėkis Ramybėje.

 

Studijų draugų vardu Romas PAKALNIS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"