Paieška Nukentėjo ir langas, ir gandras
Nukentėjo ir langas, ir gandras

Rymantas ŠYLINGAS

Prienų raj., Išlaužas

                                   

Gandrai nepaprastai karingai gina savo lizdą ir dažnai nemėgsta artimos kito gandro kaimynystės. Kovos būna aršios. Pakuonio seniūnijoje pas ūkininkus Tatjaną ir Arvydą Bijaminus mačiau išdaužtus pusrūsio stiklo paketo langus ir išgirdau neįprastą pasakojimą. Toje sodyboje ant elektros stulpo įrengtame gandralizdyje kasmet peri gandrai. Dažniausiai vienas iš tėvų budi lizde ir ramiai stebi ūkio gyvenimą. Niekas jo netrikdo - nei žmonės, jų balsai, nei šunys, nei mechanizatorių keliamas triukšmas. Nekreipia dėmesio ir į pulkus naminių paukščių bei gyvulių. Tik štai langai, esantys kiemo paviršiaus lygyje - tikras pavojus. Sykį pamatęs savo atvaizdą lange, sukleketavo karo maršą ir puolė tariamą priešą. Nors ir kruvinas leisgyvis, bet sukleketavo ir pergalės himną, kai langas subyrėjo į mažiausias šukes.

Ką daryti, - tada paklausė Tatjana? O ką darysi? Teko sudėti naujus langus ir užtverti grotas tolokai nuo stiklo, nes gandro ir kaklas, ir snapas ganėtinai ilgi.

 

Gandrų pamokėlė

Petras SAVICKAS

Vilkaviškis

 

Pavasarį gandras ėmė nešti pamiškės žabus lizdo remontui. Man, tada dar vaikui, jo pagailo, kad, neturėdamas rankų, priverstas dirbti burnyte, tai yra snapu, ir dar tuos pagaliukus nešioti iš kažin kur. Norėdamas padėti, miške pririnkau panašių šakų šakučių ir sukroviau krūvon šalia gandralizdžio. Bet gandrai nekreipė dėmesio į mano dovaną - nešė šakeles iš tolybės. Pasiguodžiau tėvui, o tas ir sako:

- Išbarstyk tuos savo pagaliukus kuo plačiau po pievą.

Ir iš tikrųjų, gandrai juos pradėjo rinkti ir nešti į lizdą. O tėvas dar pridūrė:

- Matai, vaikeli, dar ir žmogus galėtų iš jų pasimokyti, kad svetimo padėjimo liesti negalima...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"