Paieška Naujos galimybės geriau saugoti gamtą Lietuvoje

Naujos galimybės geriau saugoti gamtą Lietuvoje

Prof. Petras KURLAVIČIUS

 

2007 m. rugsėjo mėnesį Europos Komisija ir Lietuva užbaigė Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 m programos (KPP) derinimą. Ši programa nustato Europos Sąjungos (ES) paramos Lietuvos žemės ir miškų ūkio sektoriams 2007–2013 metams kryptis, apimtis bei bendrą tvarką. Visus gamtai neabejingus žemdirbius ir miškų savininkus, o taip pat gamtosaugininkus turėtų dominti minėtos programos skyrius „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“. Šis skyrius yra vadinamoji antroji KPP kryptis, kurioje numatyta keletas gamtosaugos ir ypač biologinės įvairovės požiūriu svarbių priemonių ir programų. Savo svarba išsiskiria priemonė “Agrarinės aplinkosaugos išmokos”.

 

Agrarinė aplinkosauga: kas tai?

 

Agrarinės aplinkosaugos terminas šalyje vartojamas vos keli metai. Jis pradėtas vartoti ryšium su Lietuvos ruošimusi tapti ES nare. Tačiau net ir dabar Lietuvoje apie agrarinę aplinkosaugą žinoma nepakankamai. Agrarine aplinkosauga suprantama kompleksas priemonių, skirtų darniam žemės ūkiui vystyti, kartu palaikant, saugant biologinę įvairovę ir jai reikalingą gamtinę aplinką. Šiuo metu agrarinė aplinkosauga yra ES Bendrosios žemės ūkio politikos dalis. Vertinant šios politikos pastarųjų metų pokyčius bei atsižvelgiant į ES lyderių viešai išsakomas mintis ir deklaruojamus valstybių planus, tarptautinius susitarimus, galima daryti tvirtą išvadą, kad agrarinė aplinkosauga ES žemės ūkio politikoje ateityje užims vis svarbesnę vietą. Kai kurie ekspertai netgi mano, kad agrarinė aplinkosauga žemės ūkio politikoje ateityje apskritai vyraus. Šia tema pasigilinus detaliau tampa akivaizdu, jog agrarinės aplinkosaugos sureikšminimas nėra „proginė“ ES politikų akcija, o gamtosaugos požiūriu objektyvi būtinybė.

 

Biologinė įvairovė nyksta: kaip ūkininkauti ją saugant arba kaip ją saugoti neapleidžiant ūkio?

 

Specialistai vieningai sutaria: dėl ūkinės veiklos biologinė įvairovė Europoje masiškai nyksta. Tačiau ne viskas ištirta, ne viskas dokumentuota. Trūksta specialistų, lėšų, o neretai ir skirstančių lėšas tyrimams politikų valios. Iš visų gyvūnų paukščiai tiriami bene plačiausiai. Pripažinta, kad paukščių vietinių populiacijų būklė atspindi visos biologinės įvairovės būklę, kadangi ekologiniais ryšiais paukščiai yra susiję su augalų įvairove bei kitais gyvūnais.

Tarptautinė paukščių apsaugos organizacijų asociacija BirdLife International nustatė, kad agrariniame kraštovaizdyje paukščių populiacijų būklė labai priklauso nuo žemės ūkio vystymo (politikos). Apie 40% visų Europoje retėjančių paukščių rūšių neigiamai veikia žemės ūkio intensyvinimas, o apie 20% rūšių – žemės ūkio veiklos nutraukimas. Europos agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijos pastaraisiais dešimtmečiais sparčiausiai nyksta kontinento vakarinėje ir šiaurinėje dalyse. Sparčiai nyksta tik ekologiškai nuo žemės ūkio intensyvumo priklausančios rūšys, o tuo tarpu plačiai specializuotų agrarinio kraštovaizdžio rūšių populiacijos yra daugmaž stabilios.

Pripažinta, kad agrarinio kraštovaizdžio biologinė įvairovė gali būti išsaugota ateities kartoms ne draudžiant žemės ūkio veiklą, o plečiant šimtmečiais buvusį tradicinį, t.y. ekstensyvų ūkį. Taigi, ateities darnaus žemės ūkio modelis Lietuvoje yra kiek įmanoma ekstensyvesnis mišrus ūkis (kuomet kartu vystoma gyvulininkystė ir augalininkystė), plėtojamas mozaikiškame kraštovaizdyje su žalienomis (pirmiausiai palei vandens telkinius). Mozaikiškas kraštovaizdis, tai įvairių nedidelio ploto laukai su giraičių, vandens telkinių, pelkučių, šlapynių intarpais bei miškai.

Natura 2000 tinklas - svarbiausias ES taikomas biologinės įvairovės išsaugojimo mechanizmas. [Natura 2000 – ES reikšmės saugomų teritorijų, steigiamų pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (sutrumpintai vadinama ES Paukščių direktyva) ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (sutrumpintai vadinama ES Buveinių direktyva), tinklas. Susideda iš paukščių apsaugai ir buveinių apsaugai svarbių teritorijų.] Todėl labai svarbu, kad Natura 2000 teritorijose būtų ūkininkaujama atsižvelgiant į saugomų biologinių ir gamtinių vertybių poreikius. Atsižvelgiant į juos šių saugomų teritorijų steigimo dokumentuose jau anksčiau yra nustatyti apribojimai žemės ūkio veiklai. Jie gerins retų ir nykstančių gyvūnų ar augalų, natūralių ir pusiau natūralių buveinių apsaugos būklę, tačiau mažins ūkininkų gaunamas pajamas arba reikalaus didesnių veiklos išlaidų. Todėl iš KPP lėšų numatyta skirti išmokas tiems, kam dėl taikomų apribojimų sumažėja gaunamos pajamos arba susidaro didesnės veiklos išlaidos.

Pastaruoju metu taip pat labai aktualu pradėti praktiškai spręsti problemas, kylančias įgyvendinant Natura 2000 reikalavimus miškuose. Mat Natura 2000 teritorijose nustatyti apribojimai miškų ūkio veiklai gerina retų ir nykstančių gyvūnų, augalų, natūralių ir pusiau natūralių buveinių apsaugos būklę, tačiau mažina miško savininkų gaunamas pajamas arba reikalauja didesnių veiklos išlaidų.

 

Kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje – didelis dėmesys biologinės įvairovės apsaugai ir palaikymui

 

KPP numatytos šios priemonės, skirtos tiesioginiam biologinės įvairovės palaikymui bei jos apsaugai.

Agrariniame (atvirame) kraštovaizdyje: agrarinės aplinkosaugos išmokos; “Natura 2000 išmokos ir išmokos susijusios su Direktyva 2000/60/EB (parama Natura 2000 vietovėse žemės ūkio plotuose).

Miškingame kraštovaizdyje: pelno nesiekiančios investicijos miškuose; miškų aplinkosaugos išmokos; Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose).

Biologinei įvairovei gali būti palankios ir kai kurios kitos KPP priemonės bei programos.

Agrarinės aplinkosaugos išmokų priemonė apima keturias programas: Kraštovaizdžio tvarkymas; Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas; Ekologinis ūkininkavimas; “Rizikos” vandens telkinių būklės gerinimas.

Į Kraštovaizdžio tvarkymo programą įeina 8 veiklos: natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas; šlapynių (šlapžemių) tvarkymas; vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų tvarkymas pievose; vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje; ražienų laukai per žiemą; medingų augalų juostos ar laukai ariamoje žemėje; kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymas; melioracijos griovių tvarkymas.

Kaimo plėtros 2004-2006 m. plane, lyginant su Kaimo plėtros 2007-2013 m. programa, priemonių, programų ir veiklų agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio tvarkymo srityje pasirinkimas buvo žymiai skurdesnis. 2004-2006 m. ūkininkai rinkosi beveik vien tik ekologinį ūkininkavimą, todėl praktinė patirtis agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio tvarkymo srityje šalyje kol kas labai menka. Tuo tarpu praktinių rezultatų saugant žemės ir miškų ūkio veiklai jautrią biologinę įvairovę galima tikėtis tik tuo atveju, jei KPP agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio tvarkymo krypties priemones ir programas žemės ir miškų savininkai rinksis dažnai, kai jos žemės ir miškų savininkų tarpe bus populiarios.

 

Mokytis turėtume visi

 

Suprasdama, kad biologinės įvairovės apsauga yra naujas dalykas ir savotiškas iššūkis žemdirbiams, miškų savininkams, į žemės ūkio sektoriaus pajėgumų stiprinimą šioje srityje įsijungė Lietuvos ornitologų draugija (LOD). 2007 m. lapkričio pradžioje LOD iniciatyva Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos bazėje vyko žemės ūkio konsultantų, besispecializuojančių agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio tvarkymo srityje, ir Valstybinės saugomų teritorijų direkcijų darbuotojų mokymai. Tai buvo bendra LOD, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) priemonė. Specialų LOD projektą ir šiuos mokymus finansavo JTVF Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa (PAF MPP) ir LR Aplinkos ministerija. Mokymus taip pat parėmė VSTT. Minėto projekto lėšomis LOD išleido žemės ir miškų ūkio subjektams skirtą brošiūrą apie KPP agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio tvarkymo priemones ir programas. Ją suinteresuoti asmenys galės nemokamai įsigyti Lietuvos ornitologų draugijoje ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos regioniniuose biuruose. Be to, LOD platina pakartotinai išleistą informacinį leidinį “Biologinės įvairovės apsauga žemės ūkyje”.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"