Paieška Atliekos ir sąvartynai

Darnaus vystimosi link

Atliekos ir sąvartynai

Antanas PETRAUSKAS

Socialinių mokslų daktaras

 

Nors pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai plėtojamas atliekų surinkimas, perdirbimas ir šalinimas, tačiau daugelio atliekų šalinimas sąvartynuose – vis dar pigiausias atliekų tvarkymo būdas.

Atliekų apskaitos duomenimis, pernai šalyje susidarė apie 5,7 mln. tonų atliekų, iš jų pramonės sektoriuje – apie 4,4 mln. tonų ir apie 1,3 mln. tonų – komunaliniame sektoriuje.

Prie komunalinių atliekų priskiriamos ne tik buityje susidarančios atliekos, bet ir į jas savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios atliekos, susidarančios ūkio subjektuose – įmonėse, įstaigose, organizacijose.

Beje, augant ekonomikai ir vartojimui, komunalinių atliekų vis gausėja. Pernai vienam Lietuvos gyventojui teko 392 kilogramai komunalinių atliekų.

Pramonės sektoriuje susidariusią atliekų kiekyje vyravo statybinės atliekos – 817 tūkst. tonų, pakuočių atliekos – 284 tūkst. tonų, automobiliams skirtos bei pramoninės baterijos ir akumuliatoriai – 10 tūkst. tonų, elektros ir elektroninė įranga – 22 tūkst. tonų, padangos – 20 tūkst. tonų ir kt.

Apibendrintais atliktų tyrimų duomenimis, pernai biologiškai skaidžios atliekos sudarė apie 16 proc. visų pramonės sektoriuje susidariusių atliekų ir 42 proc. visų komunalinių atliekų, t.y. apie 1,3 mln. tonų.

Nors šiuo metu iš šalyje esančių apie 800 sąvartynų yra eksploatuojama apie 300, tačiau visi šie sąvartynai privalės būti uždaryti, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl visose 10 apskričių yra įgyvendinami komunalinių atliekų tvarkymo sistemų sukūrimo investiciniai projektai. Jų finansavimas vykdomas ES sanglaudos fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Šiuo metu sąvartynuose jau yra pašalinama apie 86 proc. surinktų komunalinių atliekų.

Kita problema – pavojingos atliekos. Pernai jų Lietuvoje susidarė apie 112 tūkst. tonų. Įskaitant per daugelį metų įmonėse sukauptų pavojingų atliekų likučius, buvo sutvarkyta 102 tūkst. tonų tokių atliekų. Šias atliekas tvarko apie 280 licencijuotų pavojingų atliekų tvarkymo įmonių. Be to, yra įrengtos keturios pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės, kurias eksploatuoja valstybės kontroliuojama pavojingų atliekų tvarkymo įmonė. Taip pat veikia nafta ir jos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens valymo sistema, o iki 2010 metų numatoma įrengti pavojingų atliekų deginimo įrenginį ir pavojingų atliekų sąvartyną.

Šiandien jau išspręsta iš praeities paveldėtų savivaldybių sandėliuose buvusių pesticidų atliekų problema. Per ketverius metus iš 40 savivaldybių 117 sandėlių į Vokietiją išgabenta ir ten nukenksminta 3,2 tūkst. tonų šių atliekų. Yra atliekami daugiau kaip 1000 buvusių pesticidų saugojimo vietų tvarkymo darbai.

Lietuvoje susidariusių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą skatina ES finansinė parama, gamintojų ir importuotojų atsakomybės už atliekų tvarkymą nustatymas, privačių investicijų į šią veiklą skatinimas.

Nors atliekų prevencija ir yra pagrindinis atliekų tvarkymo politikos tikslas, tačiau iki šiol padaryta pažanga įgyvendinant šį tikslą yra nepakankama.

Nesukūrusi efektyvios susidarančių atliekų tvarkymo sistemos, Lietuva gali neįvykdyti ES nustatytų atliekų tvarkymo užduočių. Todėl teks nemažai padirbėti, kad valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano naujoje redakcijoje numatytos priemonės būtų sėkmingai įgyvendintos. Ne mažiau svarbu, kad gamtos išteklių naudojimo efektyvumo didinimas, atliekų mažinimas, racionalus tvarkymas ir pakartotinis jų naudojimas ir toliau išliktų mūsų valstybės darnaus vystymosi prioritetu.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"