Paieška Lesyklos lankytojai – geniai

Lesyklos lankytojai – geniai

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

Lietuvoje gyvena 9 genių rūšys, iš kurių tik viena  grąžiagalvė žiemoti išskrenda į Afriką. Kiti geniai yra sėslūs gyventojai ar  keliauja visai netoli. Kelios jų rūšys gali lankytis lesyklose, nors šiaip susirasti maisto joms tikrai nėra sunku.

Kai kurie geniai (ypač didysis margasis ir vidutinis margasis, žalioji meleta) prisitaikė prie žmogaus aplinkos, peri miestų parkuose, soduose, per miestą tekančių upių ar upelių krantuose esančiuose medžiuose. Tokie gebėjimai kai kada jiems palankūs, nors žmogaus aplinkoje gali slypėti ir natūralioje gamtoje nesamų pavojų. Labiausiai tokiems jaukiems paukščiams pakenkia žmonės, ypač lizdus norintys patikrinti vaikai; ne mažiau pavojingos katės – jos sunaikina nemažai ką tik uoksus palikusių ir gyvenimo paslapčių dar neišmanančių jauniklių. 

Šios trys genių rūšys bene dažniausiai lankosi ir lesyklose. Charakteringiausias tarp genių – didysis margasis - lesykloje dažnas svečias net ir mieste: čia šie geniai įprasti visais metų laikais, o žiemą mielai lesa žmonių siūlomą lesalą, nakvoja inkiluose, pastatų plyšiuose, elektros stulpų kiaurymėse. Kai kada tokie „sumiesčionėję“ didieji margieji geniai pavasarį net groja, snapus barškindami metalines elektros stulpo dalis.

Lesyklos aplinkumoje didysis margasis genys atsargus – prieš leisdamasis gerokai apsižvalgo, skrenda ne tiesiai prie maisto, bet pakeliui keletą kartų nutūpdamas  medžiuose ir žvalgydamasis. Pakankamai dideliam ir stipriam didžiajam margajam geniui prie lesyklos tenka išskirtinė vieta – kiti paukščiai turi laukti, kol jis pales. Jį nuginti gali tik kėkštas. Jeigu maistas birus ar jį reikia kapoti (pavyzdžiui, sušalusį riebalų ir sėklų mišinį), genys lesa nesitraukdamas. Toks mažas maisto trupinys kaip nelukštenta saulėgrąžos sėkla paprastai įspraudžiama į netoli lesyklos esančio medžio plyšį ir čia išaižoma. Didieji margieji geniai ištikimai lanko lesyklą net pavasarį, o kai kada į ją gali atsivesti savo jauniklius ir juos maitinti čia papiltu lesalu.

Vidutinis margasis genys lesykloje dažniau turėtų lankytis Vilniuje, Kaune, Kaišiadoryse, Trakuose, Švenčionyse ir šių miestų pakraščiuose. Pastarieji geniai mažesni už didįjį margąjį genį, su raudona kepurėle, užimančia visą viršugalvį. Vidutinis margasis genys lesa tą patį maistą, tačiau paprastai būna ne toks įtarus, kaip didysis margasis. Panašiai lesyklose lankosi ir žalioji bei pilkoji meletos. Tiesa, jų (ypač pilkosios) tikėtis mieste ar jos pakraščiuose sunkiau. Išimtį gali sudaryti seni parkai, susisiekiantys su miško masyvais – čia meletos žiemą stebimos dažniau. Abi šios rūšys gana atsargios, tačiau man žinoma daug atvejų, kai jos be baimės lesdavo palangėje įrengtoje lesykloje. Jų nebaidė net už stiklo esantys žmonės ar deganti šviesa.

Baltnugaris ir  tripirštis geniai lesyklų paprastai nelanko, kai kada į ją gali atskristi mažasis margasis genys. Reikėtų žinoti, kad tarp miškų esančiame kaime lesyklos lankytojai gali būti labai įvairūs, dažnai – net neįprasti.

Tačiau vienas genys lesyklon neatskrenda niekada. Tai – juodoji meleta, kuriai pasirūpinti natūraliu maistu paprasta visais metų laikais.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"