Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. vasario 4-8 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. vasario 4-8 d.

 

Vasario 5-6 d. Briuselyje (Belgija) vyko Klimato kaitos komiteto darbo grupės „Kasmetinis inventorius“ susitikimas. Dalyvavo Aplinkos kokybės departamento Klimato kaitos skyriaus vyr. specialistė Aurelija Cicėnaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3672.

Vasario 5-7 d. Hamburge (Vokietija) - Baltijos jūros šalių valstybinių institucijų ekspertų pasitarimas dėl Nord Stream dujotiekio tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. Dalyvauja Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys. Išsamesnė informacija tel. 266 3651.

Vasario 7-8 d. Briuselyje (Belgija) vyks Europos Tarybos Tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės posėdis dėl Darnaus vystymosi komisijos ir Jungtinių Tautų aplinkos organizacijos. Dalyvauja Aplinkos strategijos departamento direktorė Vilija Augutavičienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3523.

Vasario 7-8 d. Briuselyje (Belgija) vyks ES Tarybos Aplinkos darbo grupės posėdis Lisabonos strategijos klausimais. Dalyvauja Aplinkos strategijos departamento Strateginio planavimo skyriaus vedėja Rūta Klimaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3530.

Vasario 7-8 d. Briuselyje (Belgija) vyks Tarptautinių aplinkos problemų darbo grupės susitikimas. Dalyvaus Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis. Išsamesnė informacija tel. 266 3562.

 

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

 

Artūras Paulauskas – naujasis aplinkos ministras

 

Vasario 4 d. Aplinkos ministerijoje apsilankęs Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas pristatė naująjį aplinkos ministrą Artūrą Paulauską. Padėkojęs beveik septynerius metus šiai institucijai vadovavusiam Arūnui Kundrotui ir pažymėjęs jo itin svarų indėlį sprendžiant aplinkos – vieno sudėtingiausių sektorių ––problemas, premjeras sakė tikįs, kad jas sėkmingai spręs ir naujasis ministerijos vadovas, turintis didžiulę politinės veiklos patirtį.

Pradėdamas pažintį su kolektyvu, Artūras Paulauskas palankiai įvertino Aplinkos ministerijos darbą. Jo manymu, tai viena geriausiai dirbančių ministerijų. „Tęsime pradėtus ir sėkmingai įgyvendinamus darbus, o tai, kas kritikuotina, sieksime patobulinti“, – apibūdindamas būsimą veiklą sakė naujasis ministras. Šiuo metu vienas svarbiausių siekių, Artūro Paulausko žodžiais, – visiškai pažaboti neteisėtas statybas. Taip pat reikia skirti ypač daug dėmesio bei pastangų, kad kuo veiksmingiau ir laiku būtų panaudojama Europos Sąjungos parama šalies aplinkosaugai. Sprendžiant dabartines aplinkos sektoriaus problemas, ministro požiūriu, turi būti didinama pareigūnų atsakomybė.

Kaip sakė naujasis ministerijos vadovas, viena pagrindinių jo veiklos taisyklių – tikslumas. Šiuo principu ir turėtų būti paremtas bendras kasdienis darbas – tiek numatant veiksmus bei priemones, tiek juos įgyvendinant. Artūras Paulauskas tikisi, kad kartu su ministerijos ir jai pavaldžių institucijų specialistais per trumpą laiką pavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų ir įveikti neteisėtas statybas, pasinaudoti visa ES skirta parama.

Vadovauti sudėtingam, daugelį sričių apimančiam aplinkos sektoriui naujajam ministrui padės jo organizacinės ir politinės veiklos patirtis. Šios patirties ištakos – darbas šalies prokuratūros sistemoje.

Būti teisininku Artūras Paulauskas nutarė dar mokydamasis vidurinėje mokykloje. Ją baigė Šiauliuose, o studijuoti sugrįžo į gimtąjį Vilnių, kur gimė prieš 54 metus. Po studijų Vilniaus universitete 1976 m. jis buvo paskirtas į Kaišiadorių rajono prokuratūrą. Čia iš pradžių dirbo tardytoju, po to prokuroro pavaduotoju. Kildamas profesinės karjeros laiptais, 1982 m. tapo Varėnos rajono prokuroru, o po penkerių metų – Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotoju.

1990-ieji buvo itin reikšmingi Artūro Paulausko profesinei veiklai – jis buvo paskirtas generaliniu prokuroru. Teko kurti savarankišką nepriklausomybę atgavusios valstybės prokuratūrą. Nuo 1995 m. iki 1997 m. Artūras Paulauskas dirbo generalinio prokuroro pavaduotoju. Po to keletą metų vertėsi advokato praktika.
Artūras Paulauskas aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime. 1997 m. dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidentus. 2000-2004 m. buvo Seimo Pirmininku. 2004 m. keturis mėnesius ėjo laikinojo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. 1998 m. steigiamajame Naujosios sąjungos (socialliberalų) suvažiavime išrinktas šios partijos pirmininku ir iki šiol jai vadovauja.

Naujasis aplinkos ministras su žmona Jolanta augina sūnų Arną ir dukterį Aistę. Du sūnūs iš pirmosios santuokos – Andrius ir Vilius – jau suaugę. Abu pasirinko teisės studijas. Laisvalaikiu Artūras Paulauskas žaidžia krepšinį, futbolą, vasarą mėgsta keliauti baidarėmis.

Visuomenės informavimo skyrius
2008 02 04

 

 

Atidarytas penktasis modernus sąvartynas Lietuvoje

 

Vasario 1 d. Mockėnuose (Utenos r. savivaldybė) atidarytas Utenos regiono komunalinių atliekų sąvartynas, atitinkantis visus šiuolaikinius reikalavimus. Tai penktasis modernus sąvartynas šalyje. Tokius jau turi Šiaulių, Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos regionai.
Šiuolaikiniai regioniniai sąvartynai, kaip sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis, – labai svarbi sudėtinė Lietuvoje kuriamos atliekų tvarkymo sistemos dalis. Šią sistemą sudarys 11 regioninių atliekų tvarkymo kompleksų.
Mockėnuose atidarytas sąvartynas – vienas pagrindinių Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos komponentų. Šiai sistemai sukurti buvo skirta 44,7 mln. litų. 75 proc. šios sumos sudarė Europos Sąjungos Sanglaudos fondo parama, o likusią dalį – valstybės biudžeto lėšos. Tačiau sparčiai augant statybos darbų kainoms projektui įgyvendinti minėtosios sumos neužteko. Todėl valstybė papildomai skyrė dar beveik 21 mln. litų.
Kuriant Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemą taip pat jau yra įrengtos keturios atliekų priėmimo aikštelės – Molėtuose, Ignalinoje, Anykščiuose ir Zarasuose. Pradėjus eksploatuoti naująjį sąvartyną Mockėnuose, į jį bus gabenamos visos Utenos regiono komunalinės atliekos. Šiame regione nebeliks senų, keliančių grėsmę aplinkai sąvartynų. Jau pradėti 104 tokių sąvartynų Utenos apskrityje uždarymo darbai.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 02 01

 

Kolegoms ir bendražygiams – ačiū už bendrą darbą

 

Pastarieji beveik septyneri metai, kai vadovavau Aplinkos ministerijai, buvo labai intensyvūs ir turiningi. Jie praturtino naujomis patirtimis ir džiugino realizuotais siekiais. Tačiau man pačiam per tą laiką svarbiausia buvo bendravimas su Jumis – mieli kolegos ir bendražygiai. Ir ministerijoje, ir jai pavaldžiose institucijose sutikau daug bendraminčių, kurie dirba ne tik dėl atlyginimo ir kuriems darbas aplinkos labui nėra tik tarnybinė pareiga.
Jeigu ne Jūsų profesionalumas, ryžtas, tikėjimas tuo, ko siekiate, daugelis deklaruotų tikslų taip ir būtų likę tik žodžiai. Buvote, esate ir liekate sudėtingos svarbios sistemos variklis. Esu įsitikinęs, kad Jūs – geriausi savo srities specialistai. Jeigu tuo abejojate, pamėginkite sau išvardyti žmones, kurie turi tiek pat kompetencijos bei patirties. Ir pamatysite, kad užduotis ne iš lengvųjų.
Visada jaučiau Jūsų paramą priimant atsakingus sprendimus. Už ją noriu padėkoti visiems aplinkos sistemos darbuotojams. Ši parama padėdavo įveikti sunkumus, nuolat jaučiamą pasipriešinimą. Nors neretai sulaukdavome nepelnytos kritikos, o apie palankų mūsų veiklos vertinimą galėdavome tik pasvajoti, dabar mūsų institucija valstybėje jau yra įgijusi deramą svorį. Tai pavyko pasiekti sutelkus visų mūsų žinias, gebėjimus ir atsakomybę.
Kiekvienam iš Jūsų dėkoju už bendrą darbą ir viliuosi, kad tokie savo profesijai atsidavę žmonės ir toliau brandins mūsų šalies aplinkos ateitį. Tikiu, kad būsite patikimas ramstis ir naujai ministerijos vadovybei įgyvendinant pradėtus darbus ir siekiant užsibrėžtų tikslų. Kuo geriausios Jums kloties!

Nuoširdžiai Jūsų
Arūnas Kundrotas

 

Būtingės terminale išsiliejo nafta

 

Sausio 31 d., 3 val. 40 min.  AB „Mažeikių nafta“ Būtingės terminale iškraunant su Kaimanų salų vėliava plaukiojantį tanklaivį „Antarktika“, atgabenusį 100 tūkst. tonų naftos, į jūrą pateko naftos. Terminalo atstovų teigimu, praėjus maždaug valandai nuo krovos pradžios, per krovimo žarnų ir laivo manifoldų (įrenginiai tanklaivyje, prie kurių pajungiamos krovimo žarnos) sujungimo vietą ant laivo denio išsiliejo nafta, o nuo jo teršalai pateko į jūrą. Krova buvo nedelsiant sustabdyta.

Aplinkos apsaugos pareigūnai, pasak Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjo Gedimino Markausko, atliko tyrimą. 10 val. 40 min. įvykio vieta buvo apžiūrėta iš sraigtasparnio. Nustatyta, kad 1,5 km atstumu nuo kranto jūroje yra susidariusi labai plona plėvele padengta teršalų dėmė. Ji yra maždaug 5 km ilgio ir apie 100-300 m. pločio.

Teršalų išsiliejimo vietoje budi terminalą aptarnaujantys laivai – „Smith Sulavesi“ ir „TAK 3“. Ši vieta yra aptverta boninėmis užtvaromis, kurios sulaiko teršalus.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

2008 01 31

 

Pastatai „vaiduokliai“ pavojingi aplinkai ir žmonių sveikatai

 

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 4114 statinių, kurie neturi savininkų arba jų savininkai nežinomi. Dauguma pastatų yra menkaverčiai, apleisti, avarinės būklės. Tai buvusios kiaulidės, karvidės, mėšlidės, mechaninės dirbtuvės, įvairūs sandėliai. Tokie statiniai darko kraštovaizdį, gali kelti pavojų aplinkai, žmonių sveikatai ar net gyvybei. Daugiausia bešeimininkių pastatų yra kaimuose.

Pernai Pagėgių, Skuodo, Šiaulių, Raseinių savivaldybių teritorijose Aplinkos ministerija valstybės lėšomis nugriovė 19 bešeimininkių pastatų bei sutvarkė jų teritorijas. Šiais metais planuojama griauti bešeimininkius statinius Kupiškio rajone ir kitose savivaldybėse, kurios artimiausiu metu pateiks informaciją apie užbaigtas statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūras ir savivaldybių priimtus sprendimus dėl jų nugriovimo.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, įgyvendindama ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, 2005 m. organizavo 2 bešeimininkių ir apleistų statinių kompleksų likvidavimo darbus Žemaitijos nacionaliniame ir Dubysos regioniniame parkuose. 2007 m. buvo likviduoti dar 2 apleistų statinių kompleksai Varnių bei Salantų regioniniuose parkuose. 2008 m. numatyta likviduoti apleistų statinių kompleksą Rambyno regioniniame parke.

„Už tokių statinių likvidavimą ir aplinkos sutvarkymą atsakingos apskričių ir savivaldybių administracijos, - sakė Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Naktinis. - Jos ir turėtų rūpintis šių statinių likvidavimu ir aplinkos sutvarkymu. Tačiau Vyriausybė, suprasdama, kad savivaldybės ir apskritys negali pačios finansuoti bešeimininkių statinių sutvarkymo, nuo 2006 m. bešeimininkių ir kitų apleistų statinių tvarkymui kasmet skiria apie 2 milijonus litų. Šiemet toliau bus vykdomos pastatų pripažinimo bešeimininkiais procedūros, nustatomi statinių tvarkymo prioritetai. Kasmet vykdoma apleistų pastatų apskaita, nustatomi jų tvarkymo prioritetai.“

Pasak Audriaus Naktinio, šiuo metu ES struktūrinių fondų ir valstybės lėšomis rengiama „Apleistų pastatų likvidavimo programa”. Jos tikslas – sukaupti informaciją, vizualinę ir kartografinę medžiagą apie Lietuvos Respublikos rajonų savivaldybių teritorijose (išskyrus miestų savivaldybes, kuriose nagrinėjami tik statiniai, esantys valstybinių parkų ir draustinių teritorijose) esančius apleistus statinius, darkančius kraštovaizdį ir sukeliančius pavojų aplinkai, žmonių gyvybei bei sveikatai, ir parengti jų likvidavimo veiksmų planą. Pagal „Apleistų pastatų likvidavimo programoje” numatytus prioritetus apleistų (bešeimininkių) pastatų likvidavimui lėšos bus skiriamos iš ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto, įgyvendinant „Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007-2013 m. programą“.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 01 31

 

 

Siekiama efektyvesnės cheminių medžiagų naudojimo kontrolės

 

Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir teiks jį Seimui.

Šio įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH). Pagal šį Reglamentą atsiranda prievolė registruoti atskiras ir esančias preparatų ar gaminių sudėtyje chemines medžiagas, atlikti didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų autorizacijos procedūrą ir laikytis gaminių gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo draudimų bei apribojimų sąlygų.

Atsižvelgiant į Reglamente nustatytus papildomus naujos cheminių medžiagų politikos reikalavimus, siūloma pakeisti atitinkamus įstatymo straipsnius, kurie įtvirtintų efektyvesnę Reglamente nustatytų cheminių medžiagų ir preparatų, jų turinčių gaminių, tvarkymo naujų reikalavimų vykdymo kontrolės ir priežiūros sistemą. Siūloma nustatyti, kad Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų tvarkymo srityje vykdytų Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, o ne jai pavaldūs regionų aplinkos apsaugos departamentai. Aplinkos ministerija turėtų vykdyti valstybinės kontrolės priežiūrą cheminių medžiagų tvarkymo srityje.

Lietuvos Respublikos aplinkos valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas pagrįstas principu, pagal kurį gamintojams ir tolesniems naudotojams tenka atsakomybė užtikrinti, kad jų gaminamos, tiekiamos rinkai ar naudojamos cheminės medžiagos neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 01 30

 

 

Rusijos pažadai sumažinti Nemuno taršą pasiklysta žinybų labirinte

 

„Kol kas nematyti jokių poslinkių, kad kaimyninė Kaliningrado sritis iš esmės pradėtų spręsti Nemuno taršos problemas“, – sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis po Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir Lietuvos regioninės bei vietinės valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos Aplinkos apsaugos komisijos posėdžio. Šios Komisijos nariai – abiejų valstybių atstovai – buvo susitikę Kaliningrade praėjusios savaitės pabaigoje.
Jie aptarė, kaip per pastaruosius dvejus metus sekėsi įgyvendinti numatytas aplinkosauginio bendradarbiavimo priemones. Rezultatai, Lietuvos delegacijos vadovo Aleksandro Spruogio vertinimu, gana kuklūs. Tai pripažino ir kaimynų delegacijai vadovavęs RF gamtos išteklių naudojimo priežiūros tarnybos Kaliningrado srities valdybos viršininkas Jurijus Cybinas.
Palyginti sėkmingai buvo bendradarbiauta atliekant abiem šalims priklausančių vandens telkinių – Kuršių marių ir Vištyčio ežero – užterštumo stebėseną. Tačiau šiemet šiam tikslui Kaliningrado srityje nebeskirta reikiamų lėšų. Todėl Komisija į savo veiklos 2008-2009 m. planą, kurį patvirtino po abiejų šalių delegacijų diskusijų, įrašė pavedimą Kaliningrado sričiai ieškoti galimybių finansuoti Kuršių marių ir Vištyčio užterštumo stebėseną.
Kuršių marios itin kenčia nuo Nemunu atplukdomų teršalų. O vieni didžiausių Nemuno teršėjų – ligi šiol nuotekų valymo įrenginių neturintys Kaliningrado srities Nemano ir Sovetsko miestai bei juose veikiančios stambios celiuliozės ir popieriaus pramonės įmonės. Pastarosios naudojasi pasenusiomis, aplinką teršiančiomis gamybos technologijomis. Nemano ir Sovetsko celiuliozės ir popieriaus gamyklos į upę kasmet išleidžia didžiulius kiekius užterštų ir beveik neišvalytų nuotekų.
Ši nuolatinė Nemuno tarša, pasak Aleksandro Spruogio, – ne tik Kaliningrado srities, bet ir tarpvalstybinė problema. Ją Lietuvos politikai jau daug kartų kėlė per susitikimus su Rusijos valdžios atstovais, pradedant aukščiausio rango vadovais ir baigiant srities vyriausybės pareigūnais. Tačiau viskas baigiasi pažadais. Ir per šį Komisijos posėdį buvo konstatuota, kad nei Nemane, nei Sovetske padėtis iš esmės nepasikeitė. Kaip sakė Kaliningrado srities delegacijos vadovas Jurijus Cybinas, viena pagrindinių kliūčių šiai problemai spręsti – tai, kad Rusijoje gamtos išteklių naudojimą kontroliuoja daug žinybų. Laviruodami jų labirinte, kai viena institucija draudžia teršti, o kita leidžia, minėtųjų celiuliozės ir popieriaus pramonės įmonių vadovai, plėtodami gamybą, ir toliau taupo Nemuno sveikatos sąskaita.
Tačiau Lietuva, sakė Aleksandras Spruogis, negali taikstytis su tokia situacija, todėl ne tik nuolat skatina atsakingas Rusijos institucijas spręsti Nemuno taršos problemas, bet ir pati ieško galimybių padėti gauti finansinę paramą šiam tikslui. Šiuo metu mūsų šalies iniciatyva siekiama Sovetsko miesto bei jame esančios celiuliozės ir popieriaus gamyklos nuotekų valymo įrenginių statybos projektus įtraukti į ES finansuojamą Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos (Kaliningrado srities) bendradarbiavimo per sieną programą.
Kadangi Nemunas teka per kelių valstybių teritorijas (Lietuva apima tik 47,7 proc. jo baseino ploto), jo taršą įmanoma sumažinti tik bendromis su Rusija ir Baltarusija pastangomis. Švarūs Nemuno vandenys – būtina sąlyga, kad Lietuva galėtų sėkmingai įgyvendinti savo valstybinę Kuršių marių vandens kokybės gerinimo 2006-2015 m. programą.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 01 29

 

Miškų ir vandenų gyvūnija – kasmet vis saugesnė

 

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje pastebimai mažėja žvejybos ir medžioklės taisyklių pažeidimų, nors kasmet vis daugiau išduodama leidimų žvejoti ir medžioti. Pernai valstybiniai aplinkos apsaugos pareigūnai išaiškino 4310 žvejybos taisyklių pažeidimų arba 1000 mažiau, negu buvo išaiškinta 2005 metais. Per penkerius pastaruosius metus net penktadaliu sumažėjo šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų skaičius. Jeigu 2006 metais gyventojams buvo išduota apie 45 tūkstančius leidimų žvejoti, tai pernai jau buvo išduota daugiau kaip 60 tūkstančių.

„Geriau apsaugoti gyvūniją padeda 2004 metais pradėjusi veikti kompiuterinė Medžiotojų sąvado sistema, - sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Sakalauskas. - Prieš trejus metus, įsigaliojus aplinkos ministro įsakymui „Dėl leidimų nešiotis ir laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimo asmenims, padariusiems medžioklės taisyklių pažeidimus“, apie šiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus pradėta teikti informacija policijos įstaigoms. Policija panaikina pažeidėjams leidimus nešiotis ir laikyti ginklus“.

Aplinkos apsaugos pareigūnai įgyvendina daug prevencinių priemonių, vykdo švietėjišką veiklą, kuri ugdo žvejų ir medžiotojų kultūrą. Jie tampa aktyvesni, sąmoningesni. Žiemos metu vis dažniau šeriami miško žvėrys, stengiamasi medžioti tik paliegusius ar neperspektyvius žvėris. Medžiotojų būreliai patys taiko sankcijas už sumedžiotus reproduktorius, nors to ir nedraudžia medžioklės taisyklės.

Aktyviausiems pagalbininkams suteikiami neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimai. Tokie įgaliojimai 2006 metais metais buvo suteikti 512 aktyviausių pagalbininkų. Pernai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai padėjo išaiškinti daugiau kaip 3 tūkstančius žvejybos ar medžioklės taisyklių pažeidimų. Gamtos apsaugos tarnybos sulaukia gausių skambučių, kai gyventojai informuoja apie pastebėtus gamtai žalingus poelgius, nurodo pažeidėjų automobilių numerius ir pan.

Pasak Raimondo Sakalausko, pareigūnų pastangos, atsakingesnis visuomenės požiūris padės išsaugoti įvairesnę ir gausesnę mūsų šalies miškų ir vandenų gyvūniją. Tuo galėsime džiaugtis mes patys ir ateinančios kartos.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 01 25

 

 

Saugomose teritorijose skatinamas ir kompensuojamas gamtai palankus ūkininkavimas

 

Ūkininkavimas saugomose teritorijose gali duoti ne tik gerą vardą ūkininko ūkiui, bet ir apčiuopiamą finansinę naudą. Už gamtai palankų ūkininkavimą šiose teritorijose skiriamos papildomos kasmetinės išmokos.

Europos Sąjungos Oficialiame leidinyje 2008 m. sausio 15 d. paskelbtas Komisijos 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimas 2008/24/EB, kuriuo pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB patvirtinamas pirmasis atnaujintas borealinio biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašas. Šiame sąraše kartu su 266 Lietuvos vietovėmis Bendrijos svarbos teritorijomis paskelbtos ir Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus. Kai kurios pasiūlytos Bendrijos svarbos teritorijos Lietuvoje neturi nacionalinės saugomos teritorijos statuso, todėl Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba tęsia naujų saugomų teritorijų steigimo darbus.

„Steigiant tokias teritorijas griežtai vadovaujamasi specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūromis, - sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.- Visi žemės savininkai ir valdytojai, valdantys žemę planuojamoje teritorijoje, apie tai individualiai informuojami, vykdomi kiti proceso viešumą užtikrinantys reikalavimai. Pasitaiko atvejų, kai pateiktas svarstyti planavimo sprendinių projektas interpretuojamas klaidingai, nepagrįstai kaitinamos aistros.“

Laimutis Budrys paminėjo, kad Tauragės apskrities leidinyje „Tauragės kurjeris“ ir šio leidinio interneto tinklalapyje pasirodė ūkininkus klaidinanti informacija ir gąsdinimai. Apskrities laikraštis rašė, kad Tauragės rajono savivaldybėje įsteigus Meškų botaninį zoologinį draustinį jiems teks nutraukti tradicinę ūkinę veiklą dėl ketinimų čia saugoti Europos Bendrijos svarbos pievų buveines ir saugomas drugių rūšis. Ūkininkai buvo raginami protestuoti prieš šį gamtosaugos projektą.

Tokie nuogąstavimai neturi pagrindo. Saugomose teritorijose siekiama išsaugoti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines ir rūšis, paplitusias žemės ūkio naudmenose. Nustatomas toks teritorijos apsaugos ir naudojimo režimas, kad gamtines vertybes formuojantis neintensyvus ūkininkavimas nenutrūktų ir būtų tęsiamas gamtai palankiu būdu. Jei natūraliose pievose, ganyklose ir ypač šlapžemėse nebeliktų ekstensyvaus ūkininkavimo, tai plotai užželtų krūmais ir medžiais. Tai būtų didžiausia grėsmė jų biologinei įvairovei. Dėl to apribojama tik tokia veikla, kuri galėtų staiga ir negrįžtamai sunaikinti gamtos vertybes, pvz., pievų suarimas, melioracijos darbai, kalkinimas, trąšų naudojimas ir pan. Kiti gamtai palankaus ūkininkavimo reikalavimai – vėlyvesnis šienavimas arba ganymas, sumažinus ganomų galvijų skaičių 1 ha iki optimalaus tankumo (nuo ganiavos pradžios iki rugpjūčio 1 d. ne daugiau kaip 1 sąlyginis gyvulys 1 ha) - įgyvendinami ne kaip draudimai, o kaip skatinamoji veikla.

Pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 m. programą numatyta, kad ūkininkams, besilaikantiems tik saugomos teritorijos nuostatuose nustatytų minimalių draudimų (nesuarti pievų, nesausinti jų, nenaudoti trąšų, kalkinimo medžiagų ir pan.), kasmet už kiekvieną deklaruotą žemės ūkio naudmenų hektarą be įprasta tvarka skiriamų ES tiesioginių išmokų papildomai išmokama 138 Lt už 1 ha kompensacija. Šios išmokos tikslas – kompensuoti ūkininko pajamų netekimą dėl saugomoje teritorijoje nustatytų veiklos apribojimų.

Jeigu ūkininkai sutinka taikyti aukštesnį aplinkosauginį „standartą“ ir savanoriškai įsipareigoja šienauti vėliau arba ekstensyviai ganyti gyvulius, kasmet už kiekvieną deklaruotą pievų ir ganyklų hektarą prie įprasta tvarka skiriamų ES tiesioginių išmokų bus papildomai išmokama 338 Lt už sausų pievų arba 791 Lt už šlapynių tvarkymą. Šių išmokų tikslas – kompensuoti ūkininko pajamų netekimą ir turėtas papildomas išlaidas dėl prisiimtų papildomų įsipareigojimų.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 01 24

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"