Paieška Dosni Kinijos ambasados dovana Lenkijai

Dosni Kinijos ambasados dovana Lenkijai

 

Jau kuris laikas po Lenkiją keliauja paroda - eksponuojama kopijos archeologinių radinių, kurie yra laikomi vienais iš reikšmingiausių, aptiktų XX amžiuje. Terakotinės kinų armijos skulptūros, dabar įtrauktos į UNESCO saugomų paminklų sąrašą, sulaukė tokio milžiniško žmonių susidomėjimo, kaip kažkada atrasta faraono Tutanchamono kapavietė.

 

1974 –aisiais, kasdami šulinį už 35 kilometrų į rytus nuo Sianio miesto, senosios Kinijos imperijos sostinės, valstiečiai iškasė keletą degto molio statulų. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo figūros iš molinės armijos, kuri į pomirtinį pasaulį lydėjo pirmąjį kinų imperatorių Qin Shi Huang‘ą ( 259 – 210 m. p. m.e. ). Netrukus toje vietoje buvo pradėti žvalgybiniai darbai, parodę, jog molinė armija yra įkurdinta trijose didelėse požeminėse salėse, kurių bendrasis plotas – 120 780 kvadratinių metrų. Ketvirtoji salė buvo rasta tuščia. Matyt iki imperatoriaus mirties nespėta jos užpildyta figūromis. Qin Shi Huang‘as buvo sėkmingai išvengęs trijų pasikėsinimų į savo gyvybę ir aiškiausiai troško būti apsaugotas ir po mirties.

Šį valdovą reikėtų laikyti neeiline Senovės Kinijos figūra: jis suvienijo šalį ir įgyvendino daugybę reformų. Imperatoriaus dėka buvo paskelbti vieningi įstatymai, suvienodintas raštas, įvesta matų ir piniginių vienetų sistema. Būtent jam valdant, imta statyti Didžioji Kinų siena.

Oficialūs kasinėjimai buvo pradėti 1994 metais. Iki šių dienų aptikta apie 8 tūkstančius pėstininkų, šaulių ir kavaleristų figūrų. Jų dar teberandama. Molinių karių ūgis – nuo 178 iki 197 cm. Vargu, ar tai tiksliai atspindi tuometinės kinų armijos kareivių dydį: visi karininkai kažkodėl nulipdyti aukštesni už eilinius. Kareiviai įkurdinti, atsižvelgiant į karinę tvarką. Avangardo šauliai yra priklaupę ant vieno kelio, kad antrajai eilei būtų patogu šaudyti virš jų galvų. Pagal būrių išdėstymą galima puikiausiai spręsti apie tuometinės kinų armijos taktiką bei strategiją.

Rasta taip pat kelios dešimtys bronzinių kovinių vežimų, kurias traukia moliniai žirgai.

Spėjama, jog netoli nuo duobių su molio armija yra pati imperatoriaus kapavietė. Ją slepia 47 metrų aukščio kalva. Pasak legendos, po žeme aplink Qin Shi Huang‘o kapą yra „Visatos modelis“ (tais laikais Visata kinams susidėjo iš Kinijos), ir šiame modelyje esančios žvaigždės yra pagamintos iš brangakmenių, o upės – iš gyvsidabrio, kurį varinėjo specialūs siurbliai. Kaip ten bebūtų, žemės, paimtos iš aplinkinių vietovių, mėginiuose aptiktas nemažas gyvsidabrio kiekis. Archeologai kol kas šios kapavietės nekasinėja, mat kasinėjimams apmokėti skirtų lėšų tikrai nepakaks ten esančių radinių užkonservavimui. Beje, esama ir nuomonės, jog tikrasis imperatoriaus kapas yra kitoje vietoje, o ši kalva supilta, norint apgauti galimus plėšikus.

Iš pradžių molinė armija buvo apginkluota tikrais skydais, kalavijais, durklais, špagomis, arbaletais, bet, praėjus ketveriems metams po imperatoriaus mirties, įvyko valstiečių sukilimas, ir sukilėliai iškasė tris dideles požemines ertmes, atimdami iš bežadžių karių beveik visus ginklus. Vėliau jie padegė medinį stogą, ir jis nukrito, sugadindamas statulas. Laidojimo kompleksas ne sykį kentėjo ir nuo potvynių.

Ir štai pagaliau prie jo prisikasė archeologai. Kinų restauratoriai, padedami kolegų iš JAV ir Vokietijos, jau daugelį metų dirba, tyrinėdami molio duženas. Darbai vyksta lėtai: kai kurios statulos yra sudužusios į tokias smulkias šukes, kad visas surinkti ir suklijuoti yra labai sunku. Štai vienas vežimas buvo suskilęs į 1555 fragmentus, ir jo restauracija užėmė dvejus su puse metų. Restauratoriai sako, jog ne kiekvieną dieną pavyksta rasti duženų, sėkmingai „atsistojančių“ į savo vietas stambesniame figūros fragmente. Šiame darbe ypač padeda kompiuteriai. Kol kas restauruota tik dalis kareivių, o pilnutinė visos armijos restauracija truks dar keletą dešimtmečių.

Aptikti radiniai davė gausybę vertingos medžiagos apie imperatoriaus Qin Shi Huang‘o valdymo laikų karinę ekipiruotę. Dažų žymės ant kai kurių statulų leidžia manyti, jog jos buvo spalvotos. Mineralinius dažus, kad būtų patvaresni, kinai gamindavo su kiaušinių baltymų ar su gyvūnų kraujo priemaiša, tačiau ir tai ne itin padėjo: iškasus figūras iš drėgnos žemės, dažų sluoksnis pradeda luptis ir kristi. Kareivių liemenys ir kojos yra pagamintos standartinės, o rankos ir galvos, tiksliau, veidai, yra individualizuoti. Gal skulptoriai lipdė veidus „iš natūros“, nuo realiai gyvenusių imperatoriaus kareivių? Vėliau atskiras statulos dalis sutvirtindavo tuo pačiu moliu ir išsiųsdavo į krosnį išdeginti.Galima tik įsivaizduoti, koks milžiniškas darbas buvo sukurti tokią molio armiją. Kaip žinoma, laidojimo komplekso statyba prasidėjo, kai Qin Shi Huang‘as tapo imperatoriumi. Ji tęsėsi daugiau kaip 30 metų ir joje dalyvavo per 700 tūkst. žmonių – žemkasių, dailidžių, puodžių, skulptorių.

Norint apsaugoti šias archeologines retenybes nuo klimato pokyčių, ties viena kasinėjimų vieta buvo pastatytas marmurinis paviljonas, uždengiantis 16 tūkst. kv. m. plotą. Kasmet milijonai turistų iš viso pasaulio atvyksta pasižiūrėti šio aštuntojo pasaulio stebuklo. Nuo žmonių kvėpavimo atsirandanti drėgmė žalingai veikia statulas. Kartais molyje atsiranda pelėsių – apie 40 grybelių rūšių. Pakenkti degintam moliui grybeliai negali, tačiau stipriai gadina eksponatų išvaizdą, taigi juos tenka apdoroti specialiu priešgrybeliniu preparatu. Pusę tonos jo kinams paaukojo viena Belgijos farmacijos firma.

Kinijos teritorijoje esama daugiau kaip šimto valdovų kapaviečių, kurios galbūt slepia ne mažesnius siurprizus.

 

Parengė Ramunė TOLVAIŠYTĖ

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"