Paieška „Trumpiausios nakties paslaptis“

„Trumpiausios nakties paslaptis“

Vytautas LEŠČINSKAS

 

2007 metų gruodžio 11-osios vakarą į Vilniaus mokytojų namų didžiąją salę rinkosi visokio amžiaus moterys ir vyrai, kurių veiduose galėjai pastebėti kažkokį slaptingą džiugesį. Jie sveikinosi vieni su kitais, glebėsčiavosi. Visi atrodė kaip seniai nesimatę savi žmonės – lyg būtų giminaičiai. Paskui atsirado ir kitų, kol pagaliau didelė salė pasidarė apypilnė. Visus juos sukvietė jau gana iš anksto pasklidęs garsas apie rengiamą vilniečio fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų albumo, pavadinto „Trumpiausios nakties paslaptis“, pristatymo vakarą.  

 

Prasidėjo nuo pirmojo bendraminčių sambūrio

 

Renginį labai gyvai bei išradingai vedusi etnologė, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vyriausioji specialistė Nijolė Balčiūnienė papasakojo, kaip prasidėjo romuviečių judėjimas, dabar turintis jau didžiulį būrį bendraminčių, siekiančių ne tik prisiminti, bet ir gaivinti senovės baltų, lietuvių tradicijas ir baltiškojo tikėjimo apeigas, kurias jie įvairiomis progomis mėgina atkurti susirinkę natūralioje gamtoje. Net ir sovietmečiu, kai tuometinė valdžia visaip trukdė gaivinti baltiškąsias tradicijas, romuviečiai kasmet ypač iškilmingai švęsdavo Rasų šventę.

Apie pirmąsias Rasų šventes prisiminimais dalijosi ir kiti pirmieji romuviečiai. Tarp jų buvo taip pat žinoma dainininkė Veronika Povilionienė. Ji susirinkusiesiems pateikė atsiminimų apie Rasų šventes sovietmečiu, padainavo keletą senųjų lietuvių dainų.

O štai nuo pat pirmųjų romuviečių švenčių fotomenininkas Vytautas Daraškevičius įdomiausias jų akimirkas nuosekliai fiksavo fotojuostoje. Taip per daugelį metų atsirado tikra Rasų šventimo foto kronika. Atrinkęs įdomiausias nuotraukas, autorius išleido albumą, kuris pradžiugino ne tik bendraminčius ir bendražygius – romuviečius, bet ir visus fotomeno mėgėjus.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"