Paieška Veisia ąžuolynus

Veisia ąžuolynus

Alfonsas KAZITĖNAS

 

Biržų miškų urėdija rudenį surinko beveik toną ąžuolų gilių. Renka jas miškuose dirbantys samdomų firmų darbininkai. Sovietmečiu tiems darbams būdavo pasitelkiami mokiniai. Ir darbas naudingas, ir pažintis su mišku, ir pagarba gamtai. Rinko ne bet kur, o Joniškėlio girininkijos teritorijoje, Girelės miške, esančiame 11,2 ha ploto sėkliniame paprastojo ąžuolo medyne. Po medžius nesikarstė, tenkinosi tuo, kas nukrito po ąžuolais ant žemės. Vėliau atrinko tik sveikus vaisius, pašalino pažeistus. Kaip tai darė?

„Labai paprastai, - patikino urėdo pavaduotojas miškininkystei Albertas Nareckas, - pylėme į statinę su vandeniu, kur tik pažeista, iškart iškyla į paviršių“.

Seniai išėjo iš mados rinkti ąžuolų vaisius, paskrudinti ir virti iš jų gardžią kavą. Šiais laikais visokiausios pilna parduotuvių lentynose. Kas begaiš su ąžuolų gilėmis, nors - be reikalo. Gilėse daug angliavandenių, baltymų ir riebalų, maistingumu jos nenusileidžia daržovėms. Vardan sveikatos nederėtų pamiršti šios vertingos gamtos dovanos. Miškininkai tikrai neužsiims kavos gamyba ir nemals miltų šerti žvėrims. Pasak pašnekovo, iš rudens didžiumą surinkto ąžuolų derliaus pasėjo medelyne įdirbtame ąžuolo sėjiniams 10 arų plotelyje, pridengė mulčiumi, kad nesušaltų. Pavasarį gilės sudygs ir pataps ąžuolų daigais. Po poros metų iškas jaunus ąžuoliukus ir pasodins miškuose. Likusią dalį vaisių pasaugos per žiemą, pavasarį kartu su prie frezos pritvirtintu aparatu įterps ąžuolams tinkamose buveinėse.

Ateinantį pavasarį Biržų krašto miškininkai žada įveisti 21 ha naujų ąžuolynų (iš jų - 11 ha, kur vyrauja ąžuolai; 7 ha, kur yra jų priemaiša; 4 ha, kur ugdymo metodais numatoma išvesti ąžuolą į pirmą ardą). Urėdija turi užduotį kasmet po tiek išplėsti paprastojo ąžuolo plotus, kurie jai patikėtuose miškuose dabar sudaro 2,2 proc. bendro ploto. Bet nelaimė - Europoje pastaraisiais metais stebima ąžuolų džiūtis. Mokslininkai nurodo kompleksines šio liūdno reiškinio priežastis - kenkėjų, ligų, žvėrių pažeidimus, kintančio klimato veiksnius, oro taršą. Urėdo pavaduotojo miškininkystei Alberto Narecko žodžiais, neretai miršta patys gražiausi 30–40 metų, o kartais ir žmogaus amžiaus kietieji medžiai.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"