Paieška Ekologinis ūkis: kokiu keliu sukama?

Ekologinis ūkis: kokiu keliu sukama?

 

Į savaitraščio „Žaliasis pasaulis“ žurnalisto Augusto UKTVERIO pasiteiravimus atsako Romaldas ABUGELIS, Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto vyresnysis patarėjas.

 

Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 m. programa (KPP) yra savotiškas orientyras į artimiausią ateitį. Toje programoje daug vietos skiriama ir aplinkai, kraštovaizdžiui, agrarinei aplinkosaugai ir ekologinio ūkio plėtrai. Kuo visa tai patrauklu kaimo žmogui, kuo tai ir atgrasu gali pasirodyti?..

 

Ši programa yra patraukli ir naudinga kaimo žmogui. Ir ne tik jam. Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos antrosios krypties “Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas” priemonių įgyvendinimui iš viso numatyta skirti 825 mln. EUR arba net 38 proc. programos lėšų (įskaitant bendrafinansavimą iš mūsų valstybės biudžeto).

Išmokos ekologiškai ūkininkaujantiems – viena iš agrarinės aplinkosaugos išmokų rūšių. Parama bus teikiama taip pat dalyvaujantiems “Kraštovaizdžio tvarkymo”, “Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimo” ir “Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo” programose. Bus skatinamas žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės apželdinimas mišku, pažeistų miškų atkūrimas, miškų aplinkosauga, ūkininkaujantys vietovėse su kliūtimis, programos Natūra 2000 ir kai kurių kitų priemonių įgyvendinimas. 

 

Sakoma, kad Lietuvos kaime madinga tapo verstis ekologiniu ūkiu, ekologine žemdirbyste. Gal yra kiek kitoniškai: vilioja tik išmokos?

 

Ekologinis ūkininkavimas yra verslas, todėl natūralu, kad išmokos yra labai svarbus veiksnys. Manau, kad imtis draugiškesnio gamtai ūkininkavimo skatina ir kitos priežastys. Tai noras tausoti savo gyvenamąją aplinką, didėjanti produktų paklausa ir vartotojų pasitikėjimas, plačios eksporto galimybės, kiek didesnė produktų kaina bei mažesnis pridėtinės vertės mokestis ekologiškiems produktams.

Nereikia pamiršti ir tai, kad Lietuvoje yra palanki teisinė bazė ekologiškam ūkininkavimui. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme jam skirta solidi vieta.

 

Išmokos ekologiškų produktų augintojams gana ženklios, o produkcijos lyg ir stokojama... Ar nėra taip, jog gavus išmokas išaugintos produkcijos nė nuimti nebereikia – geriau užarti?..

 

Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje dar naujas reiškinys, jo mastai nėra dideli. Tačiau šis svarbus sektorius stabiliai auga ir stiprėja. Prisiminkime, kad 1993 metais buvo sertifikuoti 9 ūkiai, o dabar tokių turime jau daugiau kaip 2,5 tūkstančio. Daugėja ekologiškų gyvulininkystės ir žuvininkystės produktų, vis daugiau įmonių imasi ekologiškos žaliavos perdirbimo. Beje, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje numatyta, kad ekologinių ūkių skaičius 2013 metais sieks 6 tūkst., o ekologinių ūkių plotas – 240 tūkst. hektarų.

Tiesa, tenka pripažinti, kad pastaraisiais metais galiojusi išmokų už ekologinius pasėlius tvarka buvo labai jau liberali ir pastūmėjo kai kuriuos ūkininkus pasinaudoti solidžia parama. Tokia “tvarka” tik sukompromitavo ekologinį ūkininkavimą. Klaidos buvo ištaisytos - dabar išmokos jau susietos su produkcijos gamyba ir jos realizavimu.    

 

Kalbantis su VšĮ „Tatulos programa“ vadovu Almonu Gutkausku kone visada nugirsi vieną refreną: neturime ekologiško produkto vartotojo... Kaip jį „išsiauginti“?

 

Tai ilgo ir kruopštaus darbo reikalaujantis procesas. Tuo turi rūpintis ir gamintojai, ir perdirbėjai, ir prekybininkai. Taip pat ir vartotojų interesus atstovaujančios organizacijos. Nors ekologiškų produktų asortimentas dar nedidelis, jie jau turi savo vartotoją. Tiesiog reikia pabandyti. Kaip sakoma, “kartą paragavęs, negali sustot...”.

Suprantama, kad tam įtakos turi ir vartotojų perkamoji galia. Ekonomika auga, nors ir pamažu, bet kyla ir darbo apmokėjimas, pensijos ir įvairios išmokos. Kartu kinta ir vartotojų branda. Vis daugiau žmonių daugiau rūpinasi savo sveikata ir švaresne aplinka.

Labai svarbu, kad pastaruoju metu Europos Sąjungoje stengiamasi daugiau dėmesio skirti ekologiškų produktų ženklinimui. Pernai priimtas reglamentas “Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo”. Siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir tinkamą ekologiškų produktų vidaus rinkos veikimą, išlaikyti ir pateisinti vartotojų pasitikėjimą produktais, paženklintais kaip ekologiški produktai. Šis reglamentas bus pradėtas taikyti nuo 2009 metų sausio 1 dienos. 

 

Ta pati „Tatulos programa“, siekusi turėti bent Vilniuje savą parduotuvę, regis, užsirioglino „ant grėblio“ – parduotuvė lyg ir bankrutavo, lyg nepasiteisino, lyg?.. Tad gal išmokų reikėtų ir tokiai parduotuvei?..

 

Tai karčios augimo pamokos. Naujų parduotuvių steigimui reikia ieškoti įvairių galimybių ir finansavimo šaltinių. Pirmiausia, reikėtų kooperuotis patiems ekologiškų produktų augintojams ir ieškoti abipusiai naudingo bendradarbiavimo su perdirbėjais ir prekybininkais. Tokiu atveju daugiau šansų susilaukti dėmesio ir iš valdžios pusės. Tiesiog reikalingos bendros pastangos, bendra ilgalaikio veikimo programa. Šie procesai vystysis sparčiau ir sėkmingiau, kai didės ekologiškų produktų gamybos ir jų perdirbimo mastai bei asortimentas.

 

Esama įvairių nuomonių ir dėl „EKOagros“ monopolio, veiklos vadinamojo mechanizmo. Kokia Jūsų nuomonė?

 

Per 10 metų veiklos laikotarpį viešoji įstaiga “EKOagros” sukaupė solidų patyrimą, yra akredituota tarptautinių organizacijų ir sėkmingai plečiasi – įsteigė filialus Telšiuose ir Utenoje. Kiekvienos įstaigos darbe yra erdvės tobulėjimui, tačiau nepasitikėti šia įstaiga tikrai nėra pagrindo.

Pagirtinos “EKOagros” pastangos viešinti savo veiklą, daugiau informuoti savo klientus ir vartotojus. Prie to svariai prisideda ir šios įstaigos interneto svetainė.   

 

Gero nelinkintieji (ar to tik sau linkintieji), žiūrėk, papostringauja šitaip: ko čia, Lietuvoje, mums dėl tų ekologiškų produktų vargti. (Tokį pasakymą, beje, esame girdėjęs ir iš stambiųjų prekybos centrų atstovų...) Nemokame suktis šioje erdvėje, tad geriau ekologiškus produktus atsigabenti iš kokios Olandijos?.. Ką tatai reiškia?

 

Ekologiškų produktų gamybos ir vartojimo plėtra yra pasaulinis reiškinys, todėl jis negali aplenkti ir mūsų šalies. Šių produktų paklausa ypatingai didėja Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Nereikia stebėtis, kad esant bendrai ES rinkai mūsų parduotuvėse aptinkame ir kitų šalių ekologiškus produktus. Ypač tokius, kurių patys nepasigaminame.

Kita vertus, atsiliepiant į didėjančią šių produktų paklausą, mes taip pat neturėtume apsiriboti savo rinka. Būtina įdėmiau žvalgytis į kitų šalių rinkas, dalyvauti mugėse ir kitais būdais pristatyti savo ekologiškus produktus. Pirmieji žingsniai jau žengti, dalyvaujant Berlyne rengiamoje vienoje didžiausių pasaulyje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodų „Žalioji savaitė” ir kitose parodose. Ne išimtis ir šie metai. Sausio 18–27 dienomis vyksiančioje parodoje Berlyne savo produkciją (ekologišką medų, kuriam suteiktas kulinarinio paveldo statusas, žiedadulkes, bičių duonelę, pikį) pristatys žemės ūkio kooperatyvas „Eko-MEDUS“. Paragauti lietuviškos duonos kvies UAB „Plungės duona“, kuri nuo 2003 m. kepa ekologišką ypatingo skonio duoną, gaminamą pagal senolių receptus. Individuali Audronės Žilienės įmonė pateiks šaltai rūkytas dešreles be konservantų, stabilizatorių ir kitų priedų, kiaulienos šoninę ir kumpį.

Galima drąsiai teigti, kad nuo tokių ekologiškų produktų “mainų” vartotojai tikrai išloš – bus daugiau ir įvairesnių sveikų produktų.

 

Dėkojame už atsakymus į pateiktuosius klausimus.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"