Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. vasario 11-17 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. vasario 11-17 d.

 

Vasario 12 d. Paryžiuje vykusiame ES ir JUSSCANNZ susitikime dėl Strateginio požiūrio į tarptautinį cheminių medžiagų valdymą (SAICM) dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Marija Teriošina. Išsamesnė informacija tel. 266 3501.

 

Vasario 12 d. Briuselyje AM Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė Jurga Rabazauskaitė dalyvavo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų fluorintų dujų Reguliavimo komiteto posėdyje, o vasario 13 d. - Europos Komisijos organizuojamame susitikime klimato kaitos klausimais. Išsamesnė informacija tel. 266 3508.

 

Vasario 12-15 d. Helsinkyje (Suomija) vyko 6-asis Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) Valdančiosios tarybos posėdis. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Aurelija Bajoraitienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3502.

 

Vasario 12–15 d. viešbutyje „Le Meridien Villon“ (Vilnius) vyko tarptautinė geoterminė konferencija „Engine“. Šio Europos Komisijos FP6 programos projekto tikslas – koordinuoti naujų geoterminių energetinių resursų ir stimuliuotų geoterminių sistemų tyrimų veiksmus. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius, direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, Giluminių tyrimų skyriaus vedėja Jurga Lazauskienė, Giluminių tyrimų skyriaus Regioninės geologijos ir tektonikos poskyrio vedėja Jolanta Čyžienė. Išsamesnė informacija: Jonas Satkūnas, tel. 233 2482.

 

Vasario 13-14 d. Briuselyje - 5-asis ES šalių ekspertų susitikimas, kuriame aptariami ES direktyvos dėl atsakomybės už žalą aplinkai įgyvendinimo klausimai. Dalyvauja AM Teisės ir personalo departamento Teisėkūros skyriaus vyr. specialistė Rita Janušauskienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3607.

 

Vasario 13-14 d. Briuselyje - ES Tarybos techninio derinimo klausimų darbo grupės posėdis, kuriame svarstomas GHS reglamento projektas dėl ES cheminių medžiagų klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo naujų reikalavimų. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Palmira Hakaitė. Išsamesnė informacija tel. 219 1858.

 

Vasario 13-16 d. Maastrichte (Nyderlandų Karalystė) - Europos viešojo administravimo instituto organizuojamas seminaras „Valstybės pagalba aplinkos apsaugai“. Dalyvauja Aplinkos ministerijos valstybės sekretorius Arvydas Dragūnas, ministerijos sekretorius Inesis Kiškis, Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorė Vilma Slavinskienė, Europos Sąjungos paramos administravimo departamento Europos Sąjungos paramos planavimo ir procedūrų skyriaus vedėja Eglė Gaudutienė ir ES paramos administravimo departamento Europos sąjungos fondų valdymo skyriaus vyr. specialistė Laura Zukė. Išsamesnė informacija: Eglė Gaudutienė, tel. 266 2702.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius

 

Lietuva dar kartą pasiūlė, kad dujotiekio Nord Stream trasa aplenktų jūrą

 

Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys, dalyvavęs Vokietijos federalinės jūros ir hidrografijos agentūros surengtame JTO Poveikio aplinkai vertinimo kontekste (Espoo) konvencijos (poveikį sukeliančių bei patiriančių) šalių pasitarime dėl Nord Stream dujotiekio, pasiūlė dar kartą nagrinėti ne tik vienintelę jūrinę, bet ir kitas galimas Nord Stream trasos alternatyvas.

„ Tik sugretinus ir įvertinus tinkamai išnagrinėtas galimas trasos alternatyvas, būtų įmanoma priimti sprendimą, kuri iš siūlomų trasos alternatyvų optimali poveikio aplinkai ir kitais aspektais“, - sakė Vitalijus Auglys. Jis taip pat kėlė cheminio ginklo, antrinio teršimo (sujudinant jūros dugno užterštas nuosėdas), Baltijos jūros gamtinio jautrumo ir kitus klausimus, į kuriuos pilnų ir tinkamų atsakymų Nord Stream dar negalėjo pateikti.

Šiame susitikime Nord Stream pateikė naujausią informaciją apie numatomos trasos pakeitimus bei planavimą, prasidėjusias ir būsimas leidimų gavimo procedūras Švedijoje ir kitose šalyse. Taip pat buvo pateiktas „skėtinis“ būsimos poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos projektas, kurio pagrindu bus parengti galutiniai poveikio aplinkai vertinimo dokumentai. Nord Stream parengus galutinius poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, kiekvienoje Baltijos jūros regiono šalyje prasidės tarpvalstybinės konsultacijos, o taip pat viešieji svarstymai.

Lietuvos atstovo pasisakymui pritarė Švedijos ir Suomijos valstybės, kurios pagal savo nacionalinę teisę turės išduoti konkrečius statybos leidimus, nes dujotiekis planuojamas tiesti Danijos, Švedijos, Suomijos ekonominių zonų akvatorijomis. Pritarė ir Estija, Latvija bei Lenkija. Šios šalys neturės išduoti konkrečių leidimų, tačiau gali patirti neigiamą poveikį tiesiant dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

Visų pasitarime dalyvavusių šalių ekspertai pažymėjo, kad Nord Stream pateikta informacija daugelyje aspektų dar neužbaigta. Todėl galima prognozuoti, kad tarpvalstybinės konsultacijos su Baltijos jūros šalimis gali užtrukti, o taip pat gali vėluoti ir poveikį sukeliančių šalių - Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, leidimų išdavimo procedūros. (.http://www.am.lt/VI/index.php#a/7251)

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 02 13

 

 

Nacionalinei darnaus vystymosi strategijai matuojamas naujas drabužis

 

Vasario 12 d.  Nacionalinė darnaus vystymosi komisija, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, iš esmės pritarė Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pakeitimams. Šio strateginio dokumento pakeitimo projektą parengė Aplinkos ministerija. Jis, kaip sutarė Komisijos nariai, bus papildytas per posėdį išsakytais pasiūlymais – dėl miestų plėtros, teritorijų vystymo – ir maždaug po mėnesio pateiktas Vyriausybei svarstyti.
Atnaujinant Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, pagrindinis jos tikslas, pasak aplinkos ministro, Nacionalinės darnaus vystymosi komisijos pirmininko pavaduotojo Artūro Paulausko, lieka toks pat. Lietuva iki 2020-ųjų pagal ekonominius, socialinius bei gamtos išteklių naudojimo veiksmingumo rodiklius turėtų pasiekti 2003 metų, kai buvo patvirtinta ši Strategija, ES senbuvių šalių vidutinį lygį, o pagal aplinkos taršos rodiklius neviršyti ES normatyvų.
Vienas iš svarbesnių siūlomų pakeitimų – skirti ypač daug dėmesio, kad šalyje sparčiau augtų darbo našumas. Dabar jis yra apie pustrečio karto mažesnis nei ES senbuvėse šalyse. Prielaidos darbo našumui ir gamybai sparčiai augti, nedidinant neigiamo poveikio aplinkai, gali būti sudarytos tik diegiant naujausias, palankias aplinkai technologijas. Taip pat siūloma iš esmės keisti ES paramos verslui skyrimo ir valstybės investicijų tvarką bei kriterijus, plėtoti aktyvesnį dialogą su verslininkais, riboti darbo jėgos imigraciją iš ne ES šalių.
Naujajame dokumente gerokai daugiau vietos skiriama teritorijų vystymui. Jame nagrinėjamos ne tik regionų, bet ir smulkesnių teritorinių padalinių – savivaldybių ir jų dalių (miestų, gyvenviečių) – darnaus vystymosi problemos. Atnaujintos Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos rengėjai siūlo ir transporto, žemės ūkio, socialinio, švietimo ir mokslo sektorių pataisas.
Visi šie pakeitimai, kaip sakė aplinkos ministras Artūras Paulauskas, turėtų padėti kuriant ekonominę visuomenės gerovę kuo geriau suderinti aplinkos apsaugos ir ekonominio bei socialinio vystymosi interesus, išlaikyti švarią ir sveiką aplinką, veiksmingiau naudoti gamtos išteklius.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 26 3660
2008 02 12

 

Elektroninės pakuočių apskaitos ataskaitos – patogu ir greita

 

Kaip informavo Aplinkos ministerija, pakuočių gamintojai ir importuotojai į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitas regionų aplinkos apsaugos departamentams gali pateikti elektroniniu būdu – internetu.

„Jau antrus metus gamintojai ir importuotojai į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitas gali pateikti ir internetu, panaudojus ataskaitų elektroninio teikimo aplikaciją (AETA), - sakė Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Liutauras Stoškus. - Šios aplikacijos vartotojai gali pateikti ataskaitas neišeidami iš savo darbo vietos, bet kuriuo paros laiku. Ataskaitų teikėjai čia pat – internete - gali pasitikrinti, ar jų ataskaita gauta, ar priimta. Jei ataskaitose randama klaidų, netikslumų, tai jie nurodomi ir skiriamas laikas klaidoms ištaisyti. Nors ataskaitų teikimas internetu turi akivaizdžių privalumų ir yra skatinamas, praėjusiais metais tik nedidelė dalis gamintojų ir importuotojų pasinaudojo teikdami ataskaitas šiuo būdu. Svarbu akcentuoti ir tai, jog pateikus į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitą, jau nebereikia papildomai registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, nes registravimo procedūra šiuo atveju vykdoma automatiškai.“

Gamintojai ir importuotojai, kuriems yra nustatyta prievolė teikti atskaitas, jiems reikalingą aplikaciją gali rasti internete adresu: aaa.am.lt skyrelyje „Atliekų apskaitos informacinė sistema“.

Jei ataskaitų elektroninio teikimo aplikacijos vartotojams kiltų neaiškumų dėl ataskaitos pateikimo, konsultuotis galima atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamente arba Aplinkos apsaugos agentūroje paskambinus telefonu 266 2812.

 

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 02 12

 

 

Licencijas žūklei Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose galima įsigyti ir iš platintojų

 

Žvejai mėgėjai licencijas žūklei Nemuno deltos regioninio parko tvenkiniuose gali įsigyti ir po darbo valandų bei švenčių ir poilsio dienomis. Juos platina UAB „Kintai“ - Kintų seniūnijoje esančiose platinimo vietose, Z. Gaidelio individuali įmonė - Rusnės miestelio benzino kolonėlėje, žvejų klubas „Skirvytėlė“ - Šilutės seniūnijos Žalgirių kaime esančiose platinimo vietose, UAB „Junikada“ - Saugų seniūnijos Traksėdžių kaimo benzino kolonėlėje ir M. Norkaus komercinė firma parduotuvėje „Ohoho“ Šilutės plentas 70, Klaipėda bei Mickų kaime esančioje platinimo vietoje, pusiaukelėje Klaipėda - Priekulė. Licencijas žūklei taip pat galima įsigyti bet kuriame regiono aplinkos apsaugos departamente, Nemuno deltos regioninio parko direkcijoje.

Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, mėgėjiškos žūklės įstatyme yra numatyta galimybė platinti leidimus ir licencijas žūklei, tačiau imti papildomas lėšas už licencijų platinimą neleidžia Rinkliavų įstatymo nuostata. Joje nurodoma, kad institucijos neturi teisės reikalauti atlyginti už suteiktas paslaugas (licencijos žūklei išdavimą) kitaip, negu sumokėti nustatytą valstybės rinkliavą.

Kol bus atlikti atitinkamų teisės aktų nuostatų pakeitimai, Aplinkos ministerija skyrė lėšų licencijų žūklei Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose platinimo išlaidoms padengti. Nuo šiol licencija žūklei Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose pas licencijų platintojus žvejui kainuos tiek pat, kaip ir įsigyjant ją regiono aplinkos apsaugos departamente ar Nemuno deltos regioninio parko direkcijoje – 5 litai parai arba 45 litai mėnesiui.

Žvejoti be licencijų, turėdami šią teisę patvirtinančius dokumentus, gali neįgalieji, asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, ir vietos gyventojai, gyvenantys Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje.

 

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 02 12

 

 

 

„Pažeidimai statybose nebus toleruojami“ - sako aplinkos ministras Artūras Paulauskas

 

2008 02 11 aplinkos ministras Artūras Paulauskas susitiko su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojais. Susitikime buvo aptarta pažeidimų statybose likvidavimas ir galimų pažeidimų prevencija.

Pristatydamas naują kolektyvo vadovę Laurą Nalivaikienę, ministras kalbėjo: „Pažeidimai, kuriuos matome statybose, negali būti toleruojami. Mes privalome parodyti visuomenei, jog yra valstybinė atsakomybė ir valstybinė kontrolė. Visos statybos turi būti vykdomos leistinose teritorijose nepažeidžiant galiojančių įstatymų. Jau nustatytų pažeidimų pasekmės turi būti nedelsiant likviduojamos.“

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė pasidalijo savo mintimis, kokiomis priemonėmis bus siekiama išvengti neteisėtų statybų. Ji pabrėžė, jog visų pirma turėtų išnykti nebaudžiamumo atmosfera šiame sektoriuje. Atsakingi pareigūnai bei statybos dalyviai turės prisiimti atsakomybę už savo veikas. Teiksime pasiūlymus, kad būtų griežtinami teisės aktai, nustatantys pareigūnų atsakomybę, aiškiau reglamentuosime atsakomybės klausimus. Sieksime užkirsti kelią teisės aktų nuostatų skirtingoms interpretacijoms.

„Svarbiausias Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos uždavinys, - sakė Laura Nalivaikienė, - reguliariai ir principingai tikrinti apskričių viršininkų administracijų veiklą teritorijų planavimo ir statybų srityje“.

Laura Nalivaikienė gimusi 1978 m. Baigusi Lietuvos teisės universitetą. Yra teisės magistrė. Aplinkosaugos teisės klausimais tobulinosi Švedijoje.

Iki paskyrimo į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos viršininkės pareigas dirbo šios įstaigos viršininko pavaduotoja. Prieš tai dar dirbo Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisės skyriuje, kuriame kuravo teritorijų planavimo ir statybų klausimus.

Ištekėjusi. Augina du vaikus.

 

Vytauto Žeimanto nuotraukoje: aplinkos ministras Artūras Paulauskas (kairėje)  ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 02 12

 

 

Lietuvos gelmėse – dideli geoterminės energijos ištekliai

 

Vasario 12 d. sostinės viešbutyje „Le Meridien Villon“ prasidėjo tarptautinė geoterminiams energijos ištekliams skirta konferencija. Jos dalyviai – 31 valstybės mokslininkai ir stambių energetikos kompanijų specialistai – aptaria šių išteklių naudojimo problemas ir galimybes. Taip pat apibendrinami dvejus metus vykdyto projekto geoterminių sistemų inovacijoms Europoje skatinti rezultatai.
Šio Europos Komisijos finansuoto projekto tikslas – suderinti įvairiose valstybėse vykdomus tyrimus, siekiant išgauti geoterminę energiją. Projekte dalyvavo 16 Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, taip pat Meksikos, Filipinų bei Salvadoro atstovai. Jam vadovavo Prancūzijos geologijos tarnyba. Viena iš priežasčių, kodėl baigiamąją konferenciją nutarta surengti Vilniuje, – tai, kad Lietuvoje yra palankios geologinės sąlygos geoterminei energijai gauti.
Lietuvos žemės gelmėse, kaip nustatė geologai, slypi didžiuliai šios energijos ištekliai, o geologinės sąlygos jiems išgauti gerokai palankesnės nei daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Dabar žemės energija yra naudojama Klaipėdos miestui šildyti. Tokių galimybių turi ir kiti šalies rajonai. Tačiau daug svarbiau geoterminę energiją panaudoti elektros gamybai. Mūsų šalyje, ypač jos vakarinėje dalyje, kaip sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, dėl padidinto šilumos srauto iš žemės gelmių 4-5 km gylyje galima steigti karšto vandens kolektorius elektros energijai gaminti.
Europos Sąjungos valstybės yra įsipareigojusios kuo plačiau panaudoti vietinius atsinaujinančius energijos šaltinius. Numatyta, kad jos iš tokių šaltinių 2020 m. turės gaminti penktadalį visos energijos. Žemės šiluma – itin gausus ištekliais energijos šaltinis. Kol kas ji plačiai naudojama tik nedaugelyje valstybių – Islandijoje, kai kuriuose Italijos, JAV, Filipinų, Centrinės Amerikos rajonuose, kur yra labai palankios geologinės sąlygos. Kad geoterminė energija būtų kuo daugiau panaudojama, būtina plėtoti inovacines technologijas.


AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 02 11

 

Už žemės apželdinimą mišku – kompensacinė parama

 

2008 02 11 Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento teritoriniuose skyriuose jau priimamos paraiškos dėl žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku.

“Paraiškos renkamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą, - sakė Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas. - Už žemės apželdinimą mišku numatyta kompensacinė parama. Pareiškėjais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise, arba valstybinės žemės valdytojai, veisiantys mišką žemės ūkio paskirties, ne žemės ūkio paskirties ar apleistoje žemės ūkio paskirties žemėje. Paraiškas bus galima teikti iki šių metų gegužės 30 dienos.”

Pareiškėjai, norintys gauti kompensacines išmokas už įveistą mišką, privalo turėti leidimą miškui veisti ne miškų ūkio paskirties žemėje, patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, įveistų želdinamų medžių rūšių miško sodmenų/sėklų kilmės liudijimą ir jų įsigijimo (jei pirko) dokumentus bei įregistruoti žemės ūkio ir kaimo valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Pagal želdinių rūšinę sudėtį ir vietovės palankumą ūkininkauti, nustatyto dydžio kompensacinės išmokos už miško įveisimą bus mokamos pareiškėjui, atitikusiam visus priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo kriterijus.

“Visus miško įveisimo darbus galima vykdyti ir nelaukiant Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo dėl paramos suteikimo, - teigė Valdas Vaičiūnas. - Tokiu atveju apželdomos žemės savininkas ar valdytojas turės įvertinti ir prisiimti galimo paramos neskyrimo riziką. Paraiška gali būti teikiama jau ir įveisus mišką, tačiau miškas turi būti įveistas ne anksčiau kaip 2007 m. rugsėjo 19 d. Parama nebus skiriama iškirstų miškų atkūrimui.”

Numatytos trijų rūšių išmokos. Vienkartinė kompensacinė išmoka mokama už įveistą mišką (nuo 3625 iki 12430 Lt už 1 ha). Miško priežiūros ir apsaugos išmoka skiriama 5 metus įveisus mišką (nuo 1035 iki 1726 Lt už 1ha). Taip pat numatyta ir prarastų pajamų kompensavimo išmoka. Ji bus mokama 15 metų apželdinusiems mišku žemės ūkio paskirties žemę. Ūkininkų kategorijai priskirti pareiškėjai gaus 383 LT už 1 ha, o kiti – 86 LT už 1 ha.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 02 11

 

Telkiamos aplinkosaugininkų ir prokurorų pastangos savivalei pažaboti

 

Aplinkos ministras Artūras Paulauskas 2008 02 07 lankėsi pajūryje. Šios kelionės tikslas – stiprinti aplinkosaugininkų ir teisėsaugos pareigūnų bendradarbiavimą, kad pajūrio regione veiksmingiau būtų ginami visuomenės interesai kovojant su neteisėtomis statybomis ir kitais pažeidimais. Apie šiuos pažeidimus ir galimybes užkirsti jiems kelią buvo kalbėta per susitikimą su Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovais. Sutarta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei kitų Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų specialistai glaudžiau bendradarbiaus su statybų reikalavimų pažeidimus tiriančiais prokurorais. Tai padės geriau pasirengti viešąjį interesą apginti teismuose.
Tik teismas gali nuspręsti, ar statinys yra neteisėtas. Jeigu toks sprendimas priimamas, savavališkas statinys turi būti nugriautas. „Turime parodyti, kad reikia laikytis įstatymų“, – sakė ministras. Apsilankęs Šventojoje ir Palangoje jis apžiūrėjo statybas, kur specialistai yra nustatę pažeidimų.
Per ministro susitikimą su Palangos meru ir kitais miesto savivaldybės vadovais, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovais buvo aptarta statybų padėtis kurorte. Susirūpinimą kelia verslininkų užmojai statyti kopose. Kad tokiems užmojams nebūtų leidžiama įsibėgėti, pasak ministro, pakanka ir dabar galiojančių teisės aktų. Tačiau dar yra įstatymų spragų, kuriomis naudojasi kai kurie pažeidėjai. Tokių spragų neturėtų likti, patobulinus teritorijų planavimo ir statybų įstatymus. Jų pataisas rengia Aplinkos ministerijos suburta specialistų ir teisininkų darbo grupė. Jas numatoma Seimui pristatyti jau per būsimą pavasario sesiją.
Pajūryje ministras domėjosi ir neseniai Būtingės naftos terminale įvykusios avarijos aplinkybėmis bei padariniais. Apžiūrėjęs jūros pakrantę Šventojoje, kur po šios avarijos buvo išmesta teršalų, Artūras Paulauskas pažymėjo, kad galimybes nedelsiant juos surinkti užtikrino Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro parengta prognozė. Ji numatė, kur ir kada šie teršalai bus išmesti į krantą.
Apsilankęs akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ Būtingės naftos terminale, ministras susitiko su bendrovės atstovais ir aptarė ekologinės saugos šiame objekte problemas. Kad saugą būtina stiprinti, parodė pastaroji avarija. Jos priežastis ir aplinkybes šiuo metu tiria valstybinė komisija. Ji savo išvadas paskelbs kovo pradžioje. Remiantis šiomis išvadomis ir nustačius išsiliejusių teršalų kiekį, bus suskaičiuota gamtai padaryta žala, kurią turės atlyginti avarijos kaltininkas. Tačiau bet kokia, net ir mažiausia Baltijos tarša, ministro žodžiais, Lietuvai yra labai skaudi, todėl aplinkosaugininkai itin akylai stebės, kad ekologinė sauga terminale būtų visiškai užtikrinta.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 02 08

 

Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos strateginis pasekmių aplinkai vertinimas nebus atliekamas


Aplinkos ministerija atliko Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atranką ir nusprendė neatlikti schemos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Atsižvelgta į tai, kad Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos sprendiniai nenumato miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, nekeičia nustatyto saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo, neapima jokių kitų veiksnių, dėl kurių galėtų kilti reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai. Jų įgyvendinimas taip pat neturės neigiamų pasekmių kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei ar kitoms gamtinėms vertybėms.

Su šio sprendimo motyvais, o taip pat ir su pa­rengta schema, kuri pakartotinai pateikta viešai ekspozicijai, galima susipažinti Utenos apskri­ties žemės tvarkymo departamente (Aušros g. 22, LT-28142 Utena). Visuomenės informavi­mo priemonėse bus papildomai paskelbta informacija apie Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos baigiamąjį susirinkimą-konferenciją.

Išsamesnę informaciją teikia Aplinkos ministerijos Miškų departamentas (A. Jakšto g. 4/9, LT-01105, Vilnius; tel. 8~5 272 8054, faks. 8~5 272 2029, el. paštas t.balkus@am.lt) ir schemų rengėjas – Valstybinis miško­tvarkos institutas (Pramonės pr. 11a, LT-51327 Kaunas; tel. 8~37 490 222, faks. 8~37 490 233, el. paštas sek@mp.is.lt).

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 02 08

 

 

Pakuotės apskaitos ataskaitos ir mokesčio deklaracijos – iki kovo 1 d.

 

Iki kovo 1 d. reikia pateikti į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitas ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis ir apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijas.

Aplinkos ministerija primena, kad gamintojai ir importuotojai, kuriems nustatyta prievolė vykdyti pakuočių atliekų tvarkymo užduotis ir (ar) pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduotis, taip pat ir tie gamintojai bei importuotojai, kurie atliekų netvarko (todėl moka mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis), turi vykdyti pakuočių apskaitą įmonėje ir teikti į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitas.

Pareiga vesti pakuočių apskaitą nustatyta ir tuščių pakuočių gamintojams ir importuotojams. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotys nenustatomos ir netaikomas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei įmonės neišleidžia į vidaus rinką gaminiais pripildytų pakuočių. Kaip privalomas dokumentas, į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaita turi būti teikiama Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD) iki kiekvienų metų kovo 1 d.

Taip pat iki kovo 1 d. šie gamintojai ir importuotojai ir apmokestinamųjų gaminių (padangos, akumuliatoriai, galvaniniai elementai, vidaus degimo variklių degalų ar tepalų, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai, automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai) gamintojai ir importuotojai turi Valstybinei mokesčių inspekcijai ir RAAD pateikti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas ir (ar) mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijas.

Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Karosienė, į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitą galima teikti raštu atitinkamam RAAD. Ją galima pateikti ir internetu, įvedant ataskaitos duomenis į atliekų apskaitos informacinės sistemos (toliau – AAIS) duomenų bazę panaudojus ataskaitų elektroninio teikimo aplikaciją (AETA). Ataskaitos teikimą galima pavesti įmonei atstovaujančiai organizacijai, turinčiai pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją.

RAAD, nustatęs, kad ataskaitoje pateikti neteisingi, neišsamūs ar netikslūs duomenys, per 5 darbo dienas informuoja apie tai ataskaitos teikėją ir paprašo ištaisyti trūkumus.

Įmonėms, ypač toms, kurios neseniai vykdo savo veiklą, šiais klausimais kyla daug neaiškumų, reikalingos konsultacijos. Pati aktualiausia apibendrinta informacija, kaip reikia tvarkyti pakuočių apskaitą, kaip užpildyti ir teikti ataskaitas, mokesčio deklaracijas už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis ir mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje adresu: www.am.lt. Individualias konsultacijas įmonėms teikia AM regionų aplinkos apsaugos departamentai. Aplinkos ministerijoje galima teirautis paskambinus tel. 266 3513 ir 266 3527.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 02 07

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"