Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. vasario 18-24 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. vasario 18-24 d.

 

Vasario 18-19 d. Briuselyje vyko EK pasitarimas dėl ES saugomų teritorijų tinklo, vadinamo NATURA 2000, įgyvendinimo jūrinėje aplinkoje. Dalyvavo AM Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vyr. specialistas Dalius Sungaila. Išsamesnė informacija tel. 266 3566.

Vasario 18-19 d. Briuselyje vyko ES Tarybos Aplinkos darbo grupės posėdis Lisabonos strategijos klausimais. Dalyvavo AM Aplinkos strategijos departamento Strateginio planavimo skyriaus vedėja Rūta Klimaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3530.

Vasario 19-21 d. Aplinkos ministras Artūras Paulauskas, Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, ir vasario 19-24 d. Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento direktorė Vilija Augutavičienė Monake dalyvauja JT Aplinkos programos (UNEP) Valdančiosios tarybos 10-ojoje specialiojoje sesijoje bei metiniame Pasauliniame aplinkos ministrų forume. Ministrų konsultacijų metu diskutuojama tema “Globalizacija ir aplinka - lėšų mobilizavimas klimato kaitai mažinti”. Išsamesnė informacija: Vilija Augutavičienė, tel. 266 3523.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

Tarptautiniame aplinkosaugos forume Lietuva deklaruoja solidarumą, mūsų valstybės siekius ir atsakomybę

 

Vasario 20 d. Monake darbą pradėjo Jungtinių Tautų Aplinkos programos (UNEP) Valdančiosios tarybos 10-oji specialioji sesija bei metinis Pasaulinis aplinkos ministrų forumas. Jame dalyvauja 150 pasaulio valstybių delegacijų.

Šiame forume dalyvaujantis mūsų šalies aplinkos ministras Artūras Paulauskas pabrėžė, kad klimato kaitos politika gali būti politinės valios ir atsakomybės už aplinką pavyzdžiu. Europos Sąjunga įsipareigojusi iki 2020 metų bent 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją lyginant su 1990 metų lygiu. Jis patvirtino, kad Lietuva pritaria šiam įsipareigojimui, nors tai yra iššūkis sparčiai augančios ekonomikos šaliai.

Kaip sakė ministras A. Paulauskas, Lietuvos patirtis įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus rodo, kad ekonominis vystymasis ir aplinkosauga gali eiti koja kojon. Šiandien kalbame apie nacionalinės politikos vaidmenį ir apie investicijų panaudojimą siekiant mažinti klimato kaitą ir jo neigiamą poveikį aplinkai. Ministras teigė, jog nėra abejonių, kad lėšų sutelkimas yra svarbus elementas, bet tai ne visada padeda pasiekti tikslus. Lietuva turi penkiolikos metų darbo su įvairiomis finansinėmis institucijomis, dvišaliais projektais ir ES fondais patirtį. Norint efektyviai pasinaudoti įmanomais fondais, būtina pradėti nuo namų darbų - pirma, nusistatyti nacionalinius aplinkosauginius tikslus; antra, aplinkosauginius tikslus integruoti į visas politikos sritis ir į visus su investicijomis susijusius sprendimus; trečia, stiprinti institucinius gebėjimus.

Kaip pavyzdį ministras pateikė Lietuvoje vykdomą Daugiabučių namų modernizavimo programą. Jis atkreipė dėmesį, kad seni daugiabučiai modernizuojami atsižvelgiant į klimato kaitos problemas, siekiant taupyti energiją ir didinti jos efektyvumą. Sukurti finansiniai mechanizmai padeda susidoroti ir su socialinėmis problemomis. Daugiabučių savininkams prieinamos komercinių bankų paskolos, o dalis investicijų, atsižvelgiant į investavimo projekto energijos taupumo efektyvumą, padengiama iš valstybės biudžeto.Valstybės parama mūsų šalyje siekia iki 50 proc. visų renovavimo išlaidų. Daugiabučių bendruomenės papildomai dar gauna paramos iš savivaldybių. Naudojant šiuos mechanizmus Lietuvoje tikimasi padidinti energijos naudojimo efektyvumą 60 proc.

Pasak Artūras Paulausko, patirtis rodo, kad politikos integracija ir skirtingų finansinių išteklių mobilizavimas gali vesti prie sėkmingos aplinkosaugos politikos įgyvendinimo. Lietuva jaučia atsakomybę už aplinką, nesvarbu, kad mūsų indėlis globaliniu mastu, sąlygojamas dabartinio ekonomikos išsivystymo, nėra didelis.

A. Paulauskas aktualias Baltijos regiono ekologines problemas aptars su forume dalyvaujančiais Lenkijos, Latvijos ir kitų šio regiono valstybių aplinkos apsaugos ministrais.

Tarptautinis forumas Monake tęsis dar dvi dienas. UNEP siūloma reorganizuoti į UNEO (Jungtinių Tautų aplinkosauginę organizaciją), užtikrinat stabilų ir adekvatų reformuotos institucijos, su sustiprintu mandatu ir būstine Nairobyje finansavimą. Europos Sąjungos šalys aktyviai palaiko šią idėją ir pažymi, kad tik stipri ir nuolat veikianti institucija gali atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos apsaugos problemas, kylančius iššūkius bei pasiūlyti efektyvius sprendimus.

Diskusijose bus kalbama apie klimato kaitos įtaką aplinkai, ekonomikai ir klimato kaitos socialinius padarinius. Taip pat bus pristatyta Jungtinių Tautų Aplinkos programos 2010–2013 m. vidutinės trukmės strategija bei diskutuojama kitais aktualiais aplinkos apsaugos klausimais.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 02 20

 

 

Monake – pasaulio valstybių aplinkos ministrų forumas

 

Vasario 20 d. Monake susirinko pasaulio valstybių aplinkos ministrai. Čia prasidėjo jų metinis forumas. Aplinkos ministras Artūras Paulauskas kartu su kolegomis iš kitų šalių dalyvauja Jungtinių Tautų Aplinkos programos Valdančiosios tarybos specialiojoje sesijoje. Į Monaką atvyko apie 150 valstybių delegacijos.
Aplinkos ministrai diskutuoja, kaip telkti lėšas klimato kaitai mažinti, taip pat apie tarptautinį aplinkosaugos valdymą ir JT Aplinkos programos reformą. „Aplinkosaugos problemos, ypač klimato kaita, tampa vis svarbesnės svarstant ekonomikos, saugumo ir energetikos klausimus, todėl būtina ne tik stiprinti aplinkos apsaugos politiką, bet ir geriau bendradarbiauti su kitomis aplinkosaugos srityje dirbančiomis organizacijomis bei Jungtinių Tautų institucijomis, – sako ministras Artūras Paulauskas. – Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, pritaria požiūriui, kad reikia didinti Jungtinių Tautų vaidmenį sprendžiant pasaulines aplinkosaugos problemas“.
JT Aplinkos programą siūloma reorganizuoti į savarankišką JT aplinkosauginę organizaciją su būstine Nairobyje. Ši organizacija turi būti nuolat ir reikiamai finansuojama. Europos Sąjungos šalys aktyviai palaiko šią idėją ir pažymi, kad tik stipri ir nuolat veikianti institucija gali atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugos problemas ir pasiūlyti, kaip jas veiksmingai spręsti.
Monake ministrai aptaria ir klimato kaitos poveikį aplinkai, ekonomikai, jo socialinius padarinius. Tęsdami per Klimato kaitos konvencijos šalių susitikimą pernai Balyje (Indonezija) pradėtas diskusijas, jie svarstė, kokių būtina imtis politinių, reguliuojamų, rinkos priemonių, tarp jų ir palankaus investicinio klimato sukūrimas bei technologijų perdavimas besivystančioms šalims, kad būtų pasiekta teigiamų pokyčių mažinant klimato kaitą.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 02 19

 

Smiltynėje – taršos pėdsakai

 

Vasario 19 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai Smiltynėje aptiko buvusios taršos naftos produktais pėdsakų. Kaip sakė Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Raimondas Šatkauskas, maždaug 5-6 kilometrų pajūrio ruože nuo naujosios Smiltynės perkėlos Juodkrantės link matyti išmestų į krantą nedidelių – nuo žirnio iki vyšnios dydžio – naftos produktų gabaliukų. Jie išsidėstę negausiai – vienam kvadratiniam metrui tenka nuo vieno iki trijų gabaliukų.
Kadangi šie gabaliukai aptinkami 18-20 metrų atstumu nuo kranto, manoma, kad tai ankstesnės taršos išdava ir kad jie buvo išmesti audrų metu. Taip manyti leidžia ir teršalų išvaizda. Preliminariais skaičiavimais, minėtajame ruože gali būti išmesta apie 100-120 kg naftos produktų.
Aplinkosaugininkai apie taršą pranešė Neringos savivaldybės administracijai, kad ji organizuotų teršalų surinkimą. Šie teršalai bus identifikuoti, kai Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro laboratorija ištirs paimtus jų mėginius.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 02 19

 

Nauji leidiniai miško savininkams

 

Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyrius parengė ir išleido tris naujus leidinius privačių miškų savininkams: knygelę “Miško savininkui. Privačių miškų tvarkymą reglamentuojantys dokumentai“, lankstinukus „Europos Sąjungos parama – naujos galimybės miško savininkui“ ir „ES parama naujiems miškams įveisti – supaprastinta tvarka“.

„Knygelė “Miško savininkui. Privačių miškų tvarkymą reglamentuojantys dokumentai“ - tai jau ketvirtasis leidinys, kuriame apžvelgiami svarbiausieji privačių miškų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, - sakė Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis. - Pateiktos teisės aktų naujausios redakcijos, paskutiniai pakeitimai, patvirtinti iki šių metų sausio 1 dienos. Knygelė skirta tiems miško savininkams, kurie patys nori tvarkytis savo miškuose ar bent jau organizuoti savo valdose įvairius miškų ūkio darbus. Ji bus naudinga ir miško savininkus konsultuojantiems ar juos mokantiems, ypač miško savininkų mokymo kursuose.

Lankstinuke „Europos Sąjungos parama – naujos galimybės miško savininkui“ apžvelgiama Europos Sąjungos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemones “Miškų aplinkosaugos išmokos“ ir „Parama NATURA 2000 miškų teritorijose“. Abi šios priemonės naujos, jos nebuvo vykdomos 2004-2006 metais. Lankstinuke pateikiama informacija apie finansavimo priemonių tikslus, paramos gavėjus, nurodytos veiklos sritys, pagal kurias teikiama parama, išmokų dydis, pagrindiniai reikalavimai ir dokumentai, paraiškų rinkimo laikotarpiai ir kita reikalinga informacija.

Leidinyje „ES parama naujiems miškams įveisti – supaprastinta tvarka“ pateikiama informacija apie paramą naujų miškų įveisimui naujuoju 2007-2013 metų laikotarpiu. Akcentuojami pagrindiniai reikalavimai ir reikalingi dokumentai paramai gauti, paramos apribojimai, išmokų dydis.

Visi trys leidiniai bus nemokamai platinami miškų urėdijose, regionų aplinkos apsaugos departamentuose, kitose su privačiais miškais susijusiose institucijose bei miško savininkus vienijančiose organizacijose, Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriuje (A. Juozapavičiaus g. 9, 611-612 kab., Vilniuje).

Leidiniai skelbiami Aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.am.lt. Juos galima persispausdinti.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 02 19

 

JTO Orhuso konvencijos priežiūros komiteto rekomendacijos dėl Kazokiškių sąvartyno dar nėra galutinės

 

Vasario 14 d. Jungtinių Tautų Orhuso konvencijos priežiūros komitetas paskelbė preliminarias rekomendacijas Lietuvai dėl Kazokiškių sąvartyno. Tai nėra joks galutinis neigiamas sprendimas, o tik preliminarių rekomendacijų šiuo klausimu projektas. Kazokiškių bendruomenė kreipėsi į ši komitetą skųsdama Lietuvą, kad rengiant Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos projektą šalis, remiantis minėtos konvencijos nuostatomis, netinkamai informavo bei nepakankamai įtraukė visuomenę į Kazokiškių sąvartyno planavimo, projektavimo, poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

„Šiandien Aplinkos ministerija gavo Priežiūros komiteto preliminarias rekomendacijas Lietuvai. Komiteto rekomendacijos siejamos su Orhuso konvencijos reikalavimų įgyvendinimu nacionalinėje teisėje, o taip pat bandoma įvertinti, kaip konkretaus Kazokiškių sąvartyno atveju visuomenė buvo informuota apie tai ir kaip visuomenė galėjo dalyvauti teritorijos detaliojo planavimo, poveikio aplinkai vertinimo, objekto projektavimo procedūrose. Šalys turi galimybę pateikti savo nuomonę dėl preliminarių rekomendacijų projekto iki š. m. vasario pabaigos, nes Konvencijos priežiūros komitetas kovo pradžioje nori šias rekomendacijas galutinai apibendrinti ir aprobuoti. Aplinkos ministerijos specialistai išanalizuos šias preliminarias rekomendacijas ir pateiks nuomonę priežiūros komitetui. Komiteto rekomendacijose siūloma imtis tam tikrų priemonių siekiant įgyvendinti Aarhus konvencijos tikslus, tačiau be praktinio pobūdžio pastebėjimų Lietuvai tuo pačiu yra įvardinami ir pozityvūs visuomenės įtraukimo į planavimo bei poveikio aplinkai vertinimo aspektai Lietuvoje“, - sakė šios ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys.

Komitetui pateikus galutines rekomendacijas ir esant būtinybei, Aplinkos ministerija svarstys, kokių priemonių bus imtasi siekiant tobulinti esamą teisinę bazę.

Kaip sakė Vitalijus Auglys, vadovaujantis atliekų tvarkymo sistemos principais, nustatytais Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, numatyta, kad Lietuvos Respublikoje kuriama atliekų tvarkymo sistema apima atliekų surinkimo, rūšiavimo ir naudojimo sistemų planavimą ir sukūrimą ar modernizavimą, senų sąvartynų uždarymą ir rekultivavimą, naujų, modernių atliekų šalinimo įrenginių statybą, efektyvų atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimą bei administravimą. Siekiant didinti aukščiau minėtos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, savivaldybėms rekomenduojama kartu kurti regionines atliekų tvarkymo sistemas, kurias remia valstybė. Vietoj daugelio sąvartynų atskirose savivaldybėse numatoma įrengti stambius regioninius sąvartynus, atitinkančius visus ES reikalavimus.

Kazokiškių seniūnijoje įrengtas sąvartynas yra vienas iš Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projekto komponentų. Todėl šis klausimas negali būti svarstomas atskirai nuo viso Vilniaus regiono atliekų tvarkymo projekto, kuris, be to, apima 125 senų sąvartynų sutvarkymą, stambiagabaričių atliekų aikštelių ir konteinerių aikštelių įrengimą ir kitas atliekų tvarkymo grandis.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 02 15

 

Mokesčio už aplinkos teršimą naujovės palankios jo mokėtojams

 

Nuo šių metų vasario 12 dienos įsigaliojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai ir papildymai. Pakeitimai sudaro galimybę mokesčių mokėtojams deklaruoti mokestį tik elektroniniu būdu, kuris yra daug patogesnis ir greitesnis. Be to, nebereikės teikti popierinių deklaracijų. Pakeitimai pagerina ir šio mokesčio deklaravimo bei sumokėjimo kontrolę.

„Vienas iš svarbesnių minėto Įstatymo pakeitimų – įgyvendintas vieno langelio principas. Dabar mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių, taip pat apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis deklaracijos teikiamos tik vienai šį mokestį administruojančiai institucijai - teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Iki šiol mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos buvo teikiamos ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams (AM RAAD), - sakė Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Ekonomikos skyriaus vedėja Živilė Liberienė. - Įgyvendinus vieno langelio principą, taupomas mokesčių mokėtojų laikas. Informaciją, reikalingą šio mokesčio administravimui, AM RAAD gaus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal pasirašytą duomenų teikimo sutartį.“

Tie, kurie dar nedeklaravo mokesčio už aplinkos teršimą, nuo š. m. vasario 12 d. deklaracijas teikia tik Teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms. Į vidaus rinką išleistų pakuočių ataskaitos teikimo tvarka nepakito. Šios ataskaitos kaip ir anksčiau teikiamos Regionų aplinkos apsaugos departamentams, atnešant jas, išsiunčiant paštu arba elektroniniu paštu Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka.

Naujosios įstatymo nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą ir teršiantiems aplinką Lietuvoje, įskaitant ir Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinius asmenis ir kitų organizacijų atstovybes bei filialus.

Šiuo įstatymu taip pat yra patvirtinti neterminuoti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai, kurie bus taikomi tik nuo 2010 m. sausio 1 d. Juos žinodami iš anksto, mokesčio mokėtojai galės tinkamai pasiruošti investavimui į taršą mažinančias priemones bei suplanuoti savo išlaidas.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

 

2008 02 14

 

Lietuva dar kartą pasiūlė, kad dujotiekio Nord Stream trasa aplenktų jūrą

 

Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys, dalyvavęs Hamburge Vokietijos federalinės jūros ir hidrografijos agentūros surengtame JTO Poveikio aplinkai vertinimo kontekste (Espoo) konvencijos (poveikį sukeliančių bei patiriančių) šalių pasitarime dėl Nord Stream dujotiekio, pasiūlė dar kartą nagrinėti ne tik vienintelę jūrinę, bet ir kitas galimas Nord Stream trasos alternatyvas.

„Tik sugretinus ir įvertinus tinkamai išnagrinėtas galimas trasos alternatyvas, būtų įmanoma priimti sprendimą, kuri iš siūlomų trasos alternatyvų optimali poveikio aplinkai ir kitais aspektais“, - sakė Vitalijus Auglys. Jis taip pat kėlė cheminio ginklo, antrinio teršimo (sujudinant jūros dugno užterštas nuosėdas), Baltijos jūros gamtinio jautrumo ir kitus klausimus, į kuriuos pilnų ir tinkamų atsakymų Nord Stream dar negalėjo pateikti.

Šiame susitikime Nord Stream pateikė naujausią informaciją apie numatomos trasos pakeitimus bei planavimą, prasidėjusias ir būsimas leidimų gavimo procedūras Švedijoje ir kitose šalyse. Taip pat buvo pateiktas „skėtinis“ būsimos poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos projektas, kurio pagrindu bus parengti galutiniai poveikio aplinkai vertinimo dokumentai. Nord Stream parengus galutinius poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, kiekvienoje Baltijos jūros regiono šalyje prasidės tarpvalstybinės konsultacijos, o taip pat viešieji svarstymai.

Lietuvos atstovo pasisakymui pritarė Švedijos ir Suomijos valstybės, kurios pagal savo nacionalinę teisę turės išduoti konkrečius statybos leidimus, nes dujotiekis planuojamas tiesti Danijos, Švedijos, Suomijos ekonominių zonų akvatorijomis. Pritarė ir Estija, Latvija bei Lenkija. Šios šalys neturės išduoti konkrečių leidimų, tačiau gali patirti neigiamą poveikį tiesiant dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

Visų pasitarime dalyvavusių šalių ekspertai pažymėjo, kad Nord Stream pateikta informacija daugelyje aspektų dar neužbaigta. Todėl galima prognozuoti, kad tarpvalstybinės konsultacijos su Baltijos jūros šalimis gali užtrukti, o taip pat gali vėluoti ir poveikį sukeliančių šalių - Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, leidimų išdavimo procedūros.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 02 13

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"