Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. kovo 3-9 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. kovo 3-9 d.

 

Kovo 3 d. aplinkos ministras Artūras Paulauskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klimato kaitos skyriaus vyr. specialistas Romualdas Brazauskas, Aplinkos strategijos departamento direktorė Vilija Augutavičienė ir Aplinkos strategijos departamento ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Ligita Vaičiūnienė dalyvavo Briuselyje vykusiame ES Aplinkos tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas Aplinkos tarybos indėlis į pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadas, aptarti klimato kaitos, CO2 išmetimų iš automobilių bei pasirengimo bioįvairovės ir biosaugos konvencijų susitikimams skirti klausimai. Išsamesnė informacija: Vilija Augutavičienė, tel. 266 3523.

 

Kovo 3 d. Briuselyje vyko ES Tarybos miškų ūkio darbo grupės komiteto posėdis, kuriame dalyvavo AM Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Donatas Dudutis. Išsamesnė informacija tel. 272 8289.

 

Kovo 3-7 d. Helsinkyje (Suomija) Suomijos jūrinių tyrimų institute - Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) jūrų chemijos darbinės grupės susitikimas. Jo metu aptariamos svarbiausios jūrų problemos: eutrofikacija, tarša cheminėmis medžiagomis, peržiūrėti bei paruošti techniniai dokumentai teršalų stebėsenai vandenyje, aptariamas kokybės kontrolės užtikrinimas ir kt. Dalyvauja Jūrinių tyrimų centro Ekotoksikologijos skyriaus vedėja Galina Garnaga. Išsamesnė informacija: Galina Garnaga tel. 8~46 380 478.

 

Kovo 3-7 d. Kaire (Egiptas) - Biosaugos informacijos centro Vidurio ir Rytų Europos atsakingų ir kontaktinių asmenų susitikimas. Dalyvauja AM Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis ir vyr. specialistė Lina Kučinskaitė. Išsamesnė informacija: Danius Lygis, tel. 266 3562.

 

Kovo 4-6 d. Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis Vašingtone (JAV) dalyvauja 3-ojoje Vašingtono tarptautinėje atsinaujinančių energijos šaltinių konferencijoje. Išsamesnė informacija tel. 266 3627.

 

Kovo 4-6 d. Helsinkyje (Suomija) - Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (Helsinkio komisijos) metinis posėdis. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyr. specialistė Agnė Kniežaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3517.

 

Kovo 5 d. Aplinkos ministerijoje (A. Jakšto g.4/9, Vilnius) aplinkos ministras Artūras Paulauskas susitiko su Švedijos karalystės ambasadore J. E. Malin Karre, ją lydėjo patarėjas vidaus ir užsienio politikos reikalams, atstovybės vadovo pavaduotojas, Hansas Thomas Gyllenhammar’as. Išsamesnė informacija: tel. 266 3481.

 

Kovo 5 d. Briuselyje vyko ES Tarybos aplinkos darbo grupės posėdis dėl kuro kokybės direktyvos. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė Renata Gagienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3507.

 

Kovo 6 d. Aplinkos ministerijoje (A. Jakšto g.4/9, Vilnius) aplinkos ministras Artūras Paulauskas susitinka suVokietijos ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu Dirku Rolandu Haupt’u, kurį lydi ekonomikos atašė, atsakinga už aplinkosaugos klausimus, Franziska Sabine Loetzsch ir ambasados darbuotoja Edita Eimutavičiūtė. Susitikimo tikslas - susipažinti bei pabendrauti bendromis ES aplinkosaugos temomis. Išsamesnė informacija: tel. 266 3481.

 

Kovo 7 d. Briuselyje vyks ES komiteto dėl atliekų posėdis, kuriame bus svarstoma direktyvos dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių įgyvendinimo klausimai. Dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistas Audrius Naktinis. Išsamesnė informacija tel. 266 3512.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

Lietuva ir Švedija – už alternatyvių „Nord Stream“ dujotiekio trasų nagrinėjimą

 

Lietuva nuogąstauja, kad planuojamas Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekis, kurio pagrindiniai iniciatoriai yra Rusijos Federacija ir Vokietija, gali išjudinti cheminį ginklą, palaidotą Baltijoje po Antrojo pasaulinio karo, ir taip sukelti pavojų jautriai jūros ekologinei sistemai, o jo statybos darbai pažeistų saugomų paukščių ir jų buveinių plotus. Tokį mūsų šalies susirūpinimą išsakė aplinkos ministras Artūras Paulauskas per vakar Briuselyje įvykusį susitikimą su Švedijos aplinkos ministru Andreas’u Carlgren’u. Abu ministrai aptarė minėtojo dujotiekio, kurio projektą įgyvendina kompanija „Nord Stream AG“, ekologinės saugos problemas.
Švedijos vyriausybė, kaip informavo Andreas’as Carlgren’as, atmetė „Nord Stream AG“ parengtą ir jai pateiktą, kaip ir reikalauja tarptautiniai susitarimai, planuojamo Baltijoje dujotiekio bei jo aptarnavimo platformos galimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir jos nenagrinėjo. Šios ataskaitos trūkumai akivaizdūs – nenurodyti kai kurie esminiai dalykai, būtini vertinant statinių poveikį aplinkai, neaptarti alternatyvūs dujotiekio trasos variantai. Švedija pasiruošusi išnagrinėti ataskaitą, kai tik projekto rengėjai ją patikslins ir pateiks. Kol kas anksti prognozuoti, sakė ministras Andreas’as Carlgren’as, prie kokios išvados prieis Švedijos vyriausybė, tačiau užtikrino, kad vertinant šią ataskaitą bus reikliai atsižvelgta į visus aplinkosauginius reikalavimus. Ministro nuomone, procesas gali užtrukti apie pusantrų metų.
Nors Lietuvai kompanija „Nord Stream AG“ dar nėra pateikusi nagrinėti minėtosios ataskaitos, mūsų šalis, pasak aplinkos ministro Artūro Paulausko, jau ne kartą yra pareiškusi abejonių dėl planuojamo Baltijoje dujotiekio ekologinio saugumo ir siūliusi svarstyti alternatyvias jo trasas. Baltijos valstybės, Artūro Paulausko žodžiais, turi aktyviau reikalauti, kad projekto rengėjai išsamiau įvertintų ir kitas dujotiekio trasos alternatyvas, taip pat siekti, kad būtų atliktas nepriklausomas poveikio aplinkai vertinimas. Šį siūlymą mūsų šalis jau yra teikusi ir praėjusiais metais.
Lietuvos ir Švedijos aplinkos ministrai sutarė, kad abi valstybės nuolat keisis informacija apie planuojamąjį dujotiekį ir glaudžiau bendradarbiaus siekdamos apsaugoti Baltijos jūrą nuo galimo neigiamo jo poveikio.
Pagal kompanijos „Nord Stream AG“, kurią įkūrė Rusijos koncernas „Gazprom“, turintis 51 proc. akcijų, ir dvi Vokietijos bendrovės, projektą, 1200 km ilgio dujotiekis turėtų driektis Baltijos jūra nuo Portovaja įlankos prie Vyborgo miesto Rusijoje iki Greifsvaldo Vokietijoje. Juo Šiaurės Europos vartotojams iš Rusijos numatoma tiekti apie 55 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus. Pagal tarptautinius susitarimus leidimus tiesti šį dujotiekį turi išduoti su juo susijusios šalys – Vokietija, Danija, Švedija, Suomija ir Rusija, įvertinusios kitų suinteresuotų šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos poziciją dėl dujotiekio galimo poveikio aplinkai.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 03 04

 

 

Išduotos naujos gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos

 

Šių metų vasario 28 d. Aplinkos ministerija Gamintojų ir importuotojų asociacijai išdavė pakuočių atliekų, apmokestinamųjų gaminių atliekų, alyvų atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencijas.

Pakuočių atliekų tvarkymo licencija suteikia teisę organizuoti stiklinių, plastikinių, PET (polietileno tereftalato), kombinuotos, metalinės, popierinės ir kartoninės bei kitos pakuotės atliekų tvarkymą. Apmokestinamųjų gaminių licencija leidžia organizuoti naujų, restauruotų ir naudotų padangų, sveriančių daugiau kaip 3 kilogramus, akumuliatorių, galvaninių elementų, vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrų, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekų tvarkymą. Taip pat išduotos licencijos, leidžiančios alyvų atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimą.

Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų skyriaus vedėja Ingrida Kavaliauskienė, gamintojai ir importuotojai turi teisę individualiai tvarkyti savo gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, sutartiniais pagrindais pavesti tvarkyti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms arba steigti organizacijas ir joms pavesti organizuoti šių atliekų tvarkymą.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 03 03

 

Briuselyje svarstomi ir Lietuvos siūlymai

 

Kovo 3 d. aplinkos ministras Artūras Paulauskas išsakė Lietuvos poziciją per ES Aplinkos tarybos posėdį Briuselyje čia svarstomais Bendrijos šalims svarbiais aplinkosaugos klausimais. Iš jų vienas aktualiausių mūsų šaliai – su klimato kaita ir energetika susiję rengiami ES teisės aktai. Tai patikslinta ES prekybos šiltnamio dujomis sistemos direktyva, sprendimas dėl Bendrijos valstybių 2013-2020 m. įsipareigojimų mažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį bei naujos anglies dioksido geologinio saugojimo ir energijos naudojimo iš atsinaujinančių šaltinių skatinimo direktyvos.
Lietuva, pasak aplinkos ministro Artūro Paulausko, iš esmės pritaria šių siūlomų teisės aktų nuostatoms, kurios padės siekti ES keliamų klimato kaitos mažinimo tikslų. Nustatant šalių įsipareigojimus, siekta atsižvelgti į jų nacionalinius ypatumus, ekonomikos augimo, energetinio apsirūpinimo ir saugumo poreikius, remtasi bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodikliu, pačioms valstybėms palikta spręsti, kuriose srityse sutelkti pastangas ir kokių priemonių imtis.
Tačiau mūsų šalis sutinka ne su visomis siūlomomis nuostatomis. Daugiausia dėmesio per politinius debatus išsakant Lietuvos poziciją skirta ES prekybos šiltnamio dujomis sistemos direktyvai. Pasiūlytoji nuostata, kad elektros energiją gaminančios įmonės visus apyvartinius taršos leidimus įsigytų aukciono būdu, ministro Artūro Paulausko žodžiais, gali turėti neigiamą poveikį šalies ekonomikai. Lietuvos įmonėms gali nepakakti finansinių išteklių reikalingiems apyvartiniams taršos leidimams nusipirkti, nes jos nesugebės konkuruoti su kitais aukcione dalyvaujančiais veiklos vykdytojais.
Mūsų šalies padėtį labai apsunkins Ignalinos atominės elektrinės uždarymas 2009 metais. Uždarius šią jėgainę, elektrą gamins tik kurą deginančios elektrinės, todėl, palyginti su 2005-aisiais, Lietuvoje išmetamo anglies dioksido kiekis padidės iki 5 mln. tonų per metus. Kadangi vėluojama įgyvendinti jungčių su ES tinklais projektus ir nėra galimybių greitai užsitikrinti apsirūpinimo elektros energija alternatyvų, mūsų šalies padėtis taps ypač sudėtinga. Kita vertus, kaip pažymėjo Artūras Paulauskas, šiuo metu esame pradėję procesą dėl naujos atominės elektrinės, kuri pradėtų veikti 2015-2017 m., statybos. „Atsižvelgiant į specifinę situaciją ir pauzę iki naujosios atominės elektrinės darbo pradžios, mums reikia pereinamojo kompensacinio mechanizmo. Vienas iš jų galėtų būti laikinas apyvartinių taršos leidimų išdavimas ne aukciono būdu termofikacinėms elektrinėms, kurios padidintų elektros gamybą dėl Ignalinos AE sustabdymo. Mes pasiruošę diskutuoti su Europos Komisija ir dėl kitų galimų mechanizmų“, – per posėdį sakė ministras
Taip pat Lietuva siūlo, prieš patvirtinant konkrečius ES šalių įsipareigojimus 2013-2020 m. sumažinti šiltnamio dujų kiekį, kurį išmeta tarptautinės prekybos šiomis dujomis sistemoje nedalyvaujantys sektoriai, atsižvelgti ne tik į 2005 m. išmetimus, kaip dabar yra pateikta, bet ir į pažangą, kurios ES valstybės pasiekė mažindamos šiltnamio dujų išmetimus nuo 1990 metų.
Mūsų šalis teigiamai vertina siūlomą naują ES anglies dioksido geologinio saugojimo direktyvą. Ji sudaro galimybes valstybėms iki 2020 m. pačioms apsispręsti, kokias saugojimo technologijas jos taikys. Tačiau šios technologijos neturi kelti pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Direktyva taip pat turi užtikrinti, kad transportuojant ir saugant anglies dioksidą būtų išvengta jo nutekėjimo atvejų.
Tarp kitų per ES Aplinkos tarybos posėdį svarstomų klausimų – dar vienas naujų lengvųjų automobilių išmetamų teršalų normas nustatantis reglamentas. Lietuva iš esmės pritaria siūlymui nustatyti, kad nuo 2012 m. ES šalyse naujų lengvųjų automobilių išmetamas anglies dioksido kiekis neviršytų 130 g/km. Šis reglamentas bus taikomas tik naujų lengvųjų automobilių gamintojams ir skatins automobilių pramonės sektorių investuoti į naujas technologijas.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 03 03

 

Žiemos poplūdis Nemuno žemupyje - mažesnis už vidutinį

 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pranešė, kad šios žiemos poplūdis Nemuno žemupyje pagal dydį ir trukmę buvo mažesnis už vidutinį.

„Poplūdžio metu Pagėgių savivaldybėje buvo užlieta 10,8 tūkst ha sausumos ir 52,4 km kelių, - sakė šios tarnybos Hidrologijos skyriaus viršininkas Aleksandras Kajutis.- Nuo vasario 3 dienos užlietos sausumos plotai Pagėgių savivaldybės teritorijoje pradėjo mažėti. Vasario 12 d. visi keliai tapo išvažiuojami. Šilutės savivaldybėje buvo apsemta 13,3 tūkst. ha sausumos. Čia vanduo traukėsi lėtai, užlieti plotai sumažėjo tik 2 tūkst. ha. Apie 42 km kelių buvo neišvažiuojami.“

Nemuno žemupys ledu buvo pasidengęs sausio pradžioje, tačiau ledas laikėsi neilgai. Jau sausio 20 d. ties Panemune prasidėjo ledonešis. Kaip ir kiekvienais metais, ledas žemiau susikimšo ir pakėlė vandens lygį ties Panemune, Lazdėnais. Išsiliejo Gėgės upė ties Plaškiais. Vanduo užliejo pievas ir kelią Plaškiai–Lazdėnai. Nuo sausio 22 d. iki vasario 10 d. kelias buvo neišvažiuojamas. Sausio 26 d., pajudėjus sangrūdai, vanduo Gėgėje ties Plaškiais per kelias paras nukrito 125 cm, bet dėl gausių kritulių vėl ėmė kilti.

Sausio 25 d. prasidėjo ledonešis Nemune ties Rusne. Kaip ir visada susidarė ledų sangrūda žemiau Rusnės, todėl per parą vandens lygis ties Rusne pakilo 64 cm ir 26 d. 16 val. pasiekė 324 cm virš stoties nulio (stichinis 270 cm). Apie 15 val. vanduo atsirado ant kelio Šilutė-Rusnė. Gausūs krituliai, vandens prietaka iš aukščiau ir iš intakų, susigrūdę ledai žiotyse ir aukštas Kuršių marių lygis trukdė vandeniui slūgti. Vandens sluoksnis ant kelio vis didėjo. Didėjo ir apsemtos sausumos plotai. Sausuma buvo semiama ne tik iš Nemuno, bet ir iš jo intakų - Leitės, Gėgės, Vilkės, Šyšos, Minijos. Vanduo Nemune ties Rusne kilo iki vasario 1 d. Jo sluoksnis ant kelio pasiekė 33 cm ir pradėjo mažėti. Vasario 10 d. kelias jau buvo sausas.

Pasak Aleksandro Kajučio, apsemtos sausumos ploto dydį ir apsėmimo trukmę nulėmė ne vien tik pakilęs vanduo, bet ir nesutvarkyti polderiai. Dabar analizuojamos pasiruošimo šios žiemos poplūdžiui klaidos. Į jas bus atsižvelgta ruošiantis sumažinti būsimų poplūdžių neigiamą poveikį aplinkai ir gyventojams.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 03 03

 

Sodinantiems miškus – kompensacinė parama

 

Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniai skyriai jau priima paraiškas dėl žemės ūkio paskirties, o taip pat ne žemės ūkio paskirties ar apleistos žemės apželdinimo mišku. Paraiškos bus priimamos iki šių metų gegužės 30 dienos. Už  apželdinimą mišku teikiama kompensacinė parama.

“Paraiškos priimamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą, - sakė Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas. - Siekiama skatinti žemės apželdinimą mišku, kaip alternatyvų žemės naudojimo būdą, mažinant priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos bei plėtoti miškininkystę”.

Lietuvos miškingumo didinimo programoje numatyta iki 2020 m. padidinti šalies miškingumą 3 proc. Tam tikslui reikia kasmet valstybinėje ir privačioje žemėje įveisti ne mažiau kaip 7 tūkst. ha naujų miškų. Apželdinimas mišku yra svarbi klimato kaitos švelninimo priemonė, nes miškai absorbuoja didelį anglies dvideginio kiekį ir aprūpina biomase,  atlieka  apsaugines funkcijas – apsaugo požeminio ir paviršinio vandens kokybę, reguliuoja upių nuotėkį, saugo nuo stipraus vėjo daromos žalos.

Paramos gavėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise, ir valstybinės miško žemės valdytojai. Yra numatytos trijų rūšių išmokos – miško įveisimo, įveisto miško priežiūrai ir apsaugai, taip pat prarastoms pajamoms kompensuoti.

Miško įveisimo išmoka skiriama pirmaisiais arba antraisiais metais po pasodinimo, valstybiniam miškų pareigūnui nustačius, kad miškas pasodintas pagal Miško želdinimo ir žėlimo projektą ir jo kokybė  atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Šios išmokos dydis yra nuo 3625 iki 12430 Lt už 1 ha. Privačią žemės ūkio paskirties žemę apželdinęs pareiškėjas dėl  išmokų įveisto miško priežiūrai ir apsaugai gali kreiptis iki penkių kartų, tačiau ne dažniau kaip vieną kartą per metus (išmokos dydis nuo 1035 iki 1726 Lt už 1 ha). Prarastų pajamų kompensavimo išmoka mokama 15 metų apželdinusiems mišku geros agrarinės būklės žemės ūkio paskirties žemę. Ūkininkų kategorijai priskirti pareiškėjai gaus 383 Lt už 1 ha, o kiti – 86 Lt už 1 ha. Jeigu dalis  pasodintų sodmenų neprigijo arba pasėtos sėklos nesudygo, želdiniai turi būti atsodinti sodmenimis, kad būtų įvykdyti Miško želdinimo ir žėlimo projekto sprendiniai. Neremiamas iškirsto miško atkūrimas (miško sodinimas, ten kur jis jau augo).

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 02 29

 

Aukštadvaryje – apie nuveiktus ir būsimus darbus

 

Vasario 28 d. aplinkos ministras Artūras Paulauskas lankėsi Aukštadvario regioniniame parke, susitiko su šios zonos saugomų teritorijų direkcijų atstovais. Ministras išklausė direkcijų veiklos atskaitas, domėjosi, kokie darbai planuojami šiais metais.

„Lietuvoje įgyvendinamas Europos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas, skirtas saugomų teritorijų tvarkymui ir priežiūrai. Jo vertė – 10,43 mln. litų, - sakė susitikime dalyvavęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Bezaras. - Valstybiniai parkai skirti ne tik išsaugoti kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, bet ir sudaryti sąlygas jas pažinti. Siekiant šių tikslų pernai Aukštadvario, Nemuno kilpų regioniniuose parkuose, Žuvinto biosferos rezervate buvo atidaryti lankytojų centrai. Jie įrengti rekonstruotuose senuose pastatuose. Antai, Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centras įsikūrė sename malūne“.

Kalbėdami apie veiklos planus, Dzūkijos saugomų teritorijų darbuotojai akcentavo teritorijų tvarkymo ir priežiūros darbus, numatytus 2007-2013 metais. Ruošiamasi įgyvendinti nemažai priemonių, kurios atskleistų gamtos grožį ir savitumą. Numatoma daugiau dėmesio skirti gyventojų, parko lankytojų švietimui. Jau rengiamos įdomios gamtos pažinimo programos moksleiviams. Jaunieji gamtos mylėtojai galės naudotis visomis lankytojų centrų teikiamomis paslaugomis. Šiuose centruose bus steigiamos gamtos pažinimo mokyklos. Saugomų teritorijų darbuotojai toliau tobulins informacines sistemas, skirtas parkų, rezervatų lankytojams.

Ministras taip pat domėjosi neteisėtomis statybomis, lankytojų srautais saugomose teritorijose, apžiūrėjo naująjį Aukštadvario lankytojų centrą, XIX a. dailininko N. Ordos ,,Lietuvos dvarai“, R. Jakaičio gamtinių fotografijų parodas.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 02 28

 

Aptartas JAV ir Lietuvos bendradarbiavimas aplinkos apsaugos srityje

 

Vasario 27 d. Aplinkos ministerijoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvos Respublikoje Džonas A. Klaudas. Jo vizito tikslas – susipažinti su naujuoju aplinkos ministru Artūru Paulausku bei aptarti abiejų valstybių bendradarbiavimo galimybes aplinkos apsaugos srityje.

Draugiškame JAV Ambasadoriaus Džono A. Klaudo ir ministro Artūro Paulausko susitikime buvo aptartos klimato kaitos problemos, naujausi Jungtinių Tautų Bendrijos klimato kaitos Konvencijos sekretoriato inicijuoti pasiūlymai dėl naujų įsipareigojimų mažinti išmetamas šiltnamio dujas pasibaigus Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui, t. y. po 2012 metų. Buvo pasikeista nuomonėmis dėl Europos Sąjungos prisiimtų įsipareigojimų iki 2020 metų bent 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų išmetimus bei dėl Lietuvos pozicijos šiuo klausimu.

Susitikime dar buvo kalbėta apie genetiškai modifikuotus organizmus, biotechnologijų panaudojimo galimybes mokslo, žemės ūkio vystymo bei kitose veiklos srityse, tokiu būdu siekiant išsaugoti švaresnę ir sveikesnę aplinką.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 02 27

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"