Paieška Nyksta žemės šašai

Nyksta žemės šašai

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Dabar Širvintų rajone atliekami senų sąvartynų uždarymo bei jų teritorijų rekultivavimo darbai. Tos įvairaus dydžio daugelyje vietų atsiradusios atliekų laikinos sankaupos naikinamos išgabenant jas į kol kas legaliai veikiantį vieną didelį sąvartyną.

2008 m. sausio 16 d. rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas ekologas Romualdas Mažylis ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Romualdas Sližauskas drauge su „Žaliojo pasaulio“ korespondentu lankėsi kai kuriose iš tų vietų, siekdami išsiaiškinti, kaip vyksta šis procesas.   

 

Sėkmingai įgyvendinama gera idėja

 

Kaip informavo Romualdas Mažylis, atliekos jau išvežtos ar yra išvežamos iš nemažo skaičiaus sąvartynų. Šiuo metu naikinami, rekultivuojami (kai kur tas procesas iš esmės yra baigtas) šie: Alionių seniūnijoje esantis Juodiškių sąvartynas, taip pat toje pačioje seniūnijoje veikęs Pokiškių sąvartynas,  Staškūniškio (Zibalų seniūnija), Jusiškių (Zibalų s.), Vazgūnų (Zibalų s.), Bokšto (Zibalų s.), Šiaulių (Širvintų s.), Stakaučiznos (Musninkų s.), Užublendžių (Jauniūnų s.).

Pakeliui į uždaromus ar jau likviduotus bei rekultivuojamus sąvartynus stabtelėdavome, pamatę vietoj buvusių žvyro ar smėlio karjerų ar šiaip dykviečių, kuriose aplinkiniai gyventojai mėgdavo versti įvairias atliekas, žaliuojančias mažas eglaites, pušaites ar kitus medelius, metams bėgant suaugsiančius į gražius miškelius.

„Savivaldybė pasiūlė šią idėją, mes, aplinkosaugininkai, pritarėme, kad tokias teritorijas reikia apželdinti, - sakė Romualdas Sližauskas. –  Štai matote: priešais mus buvęs karjeras, kurio sąvartynu paverstą plotą ketiname apsodinti pušaitėmis, nes čia jokie kiti medžiai neaugs, nebent dar beržai. Juk apleisto karjero paviršiuje beveik nėra dirvožemio sluoksnio – likęs mineralizuotas gruntas ir tiek. Su miškininkais pasitarsime, kiek tų sodinukų reikės. Plotas čia nemažas – daugiau kaip hektaras. Praeis keleri metai, ir ši vieta iš esmės pasikeis – sužaliuos jaunuolynas...“

O štai buvęs Alionių karjeras – apsodintas ir atrodo netgi įspūdingai. Dabar sakytum, kad tai tiesiog gili dauba, stačiais šlaitais, nelygiu dugnu. Kada nors gal bus savotiška vietos gamtos įžymybė. Įdomu, jog apsodinus teritoriją eglaitėmis, jau niekas nedrįsta šiukšlių ten išmesti, nors anksčiau mėginta tai daryti. Be to, būdavo iškasinėta, vis duobės, duobės. Seniūną prašyta prižiūrėti, kad niekas nesinaudotų uždarytu karjeru, bet ir tai nepadėjo. Šiuo metu, kai medeliai jau šiek tiek paaugo, niekas nekasinėja, teritorijoje nematyti ir šiukšlių. Taigi medžiai ne tik aplinkos grožį kuria, orą švarina, bet ir drausmina gyventojus, skatina laikytis tvarkos, aplinkos neteršti. O medelius iškirsti – ne kiekvienam ranka gali pakilti.

 

Išgabenus atliekas

 

Užublendžių sąvartynas, iš kurio atliekos jau išgabenamos, buvo įrengtas pievose, netoli miško, sudarius iš trijų pusių pylimą. Daugiausia į jį buvo verčiamos buities atliekos (60 procentų); kita dalis – medžių šakos, žemės ūkio atliekos. Juodiškių sąvartynas buvo prie respublikinės reikšmės kelio Širvintos-Giedraičiai. Todėl jis tikrai nepuošė aplinkos: visai šalia plento, posūkyje, labai žemoje, pelkėtoje vietoje. Išvežus atliekas, ten įrengta aikštelė, kurioje stovės atliekų konteineriai. Juodiškėse, netoli sąvartyno, sovietmečiu buvo chemikalų sandėlis; dabar to pastato stovi tik karkasas. Kitas apgriuvęs pastatas šalia šio sąvartyno – buvęs trąšų sandėlis. O dabar sąvartyno teritorija, išvežus jo turinį, sutvarkyta neblogai, bet dar palikta vieta versti atliekoms, kol ši teritorija, maždaug du hektarai, bus baigta rekultivuoti, surinktos visos dar išsimėčiusios po teritoriją atliekos, atgabenti konteineriai. Neseniai ta teritorija atrodė daug prasčiau; ją ir sutvarkyti sudėtinga, nes gruntas šaltiniuotas, tad sunkūs mechanizmai tiesiog klimpsta.

O Staškūniškio sąvartynas buvo įrengtas karjero išnaudotoje dalyje. Į šį sąvartyną taip pat vežtos daugiausia buities, žemės ūkio atliekos bei šakos.

Beje, buvusiuose karjeruose atsirado ir daugiau sąvartynų, pavyzdžiui, Šiaulių sąvartynas (Širvintų seniūnija). Atliekos buvo verčiamos chaotiškai: didesnė pusė jų – medžių šakos, šiaudai; apie 40 proc. – buities atliekos.

Dabar ir kitų naikinamų sąvartynų, iš kurių jau išgabentos atliekos, teritorijos, dažnai gerokai viršijančios vieno hektaro plotą, rekultivuojamos; šalia įrengiamos aptvertos konteinerių aikštelės. Tiesa, gyventojai, nepaisydami, kad jose dar nėra konteinerių, meta atliekas arba į greta paliktas specialias vietas, ar tiesiog į aikšteles. Bet tai vis tiek daug geriau negu kad paliktų šiukšles kur nors krūmuose ar grioviuose. Mat iš aikštelių jas nesunku surinkti ir išvežti į veikiantį sąvartyną.

Kai kuriuos anksčiau buvusius nedidelius sąvartynus net nelengva rasti. Vienas iš tokių veikė Kiauklių kaime. Dabar jau atliekos iš ten išvežtos, žemė išlyginta; teritorija iš esmės neblogai sutvarkyta – nelabai pastebima, kur būta sąvartyno.

 

Savininkai gudrauja, o padangos riogso...

 

Važiuodami pro Šešuolėlius, atkreipėme dėmesį į šalia kelio esančius pastatus, kuriuose anksčiau buvo dirbtuvės. Vėliau jų teritorijoje išaugo netinkamų naudoti padangų kalnai. Dabar tas padangas susivežusi bendrovė neveikia, o padangas perėmė UAB „Metaloidas“. Pasak Romualdo Sližausko, „tvarkomos“ tos padangos jau trečius metus; aplinkosaugininkų privalomieji nurodymai skundžiami teismams, o jokie realūs darbai neatliekami. Teismai palieka galioti privalomuosius nurodymus, pagal kuriuos būtina padangas tvarkyti, bet dabartiniai savininkai to vengia, įvairiai gudraudami. Taigi dėl jų aplinkosaugininkai turi didelę problemą. Ypač neramu, kai pavasarį kas nors netoliese žolę užkuria: juk gali tos padangos užsidegti. Ir iš tiesų 2004 metais buvo kilęs gaisras; sudegė dvidešimt penkios tonos padangų.  

Tačiau, pasak Romualdo Mažylio, didžiausias rajono savivaldybės ir aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų galvos skausmas yra atliekų tvarkymas. Tad labai svarbu, kad šis procesas jau prasidėjo.

„Kadangi mūsų rajono atliekų tvarkymo sistema yra Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sudedamoji dalis, - kalbėjo Romualdas Mažylis, – tad iš visų savivaldybių teritorijų atliekos bus vežamos į naująjį regiono sąvartyną. Senieji sąvartynai uždaromi, rekultivuojami. Belieka tik įrengtos atliekų priėmimo aikštelės gyvenvietėse ar šalia jų. Bet blogai, kad nėra kam surinkti tas atliekas. Viena įmonė jas surenka tik Širvintų mieste. O kitos rajono gyvenvietės kol kas paliktos be šios paslaugos. Tai didžiausias mūsų rūpestis.“

 

Perspektyvoje: aplinkos stebėsenos programa

 

Taip pat svarbūs yra ir vandentvarkos projektai. Vienas didžiulis projektas yra skirtas iš esmės pagerinti Širvintų aglomeracijos, kuriai priklauso ir Kabaldos bei Širvintų kaimai, esantys greta Širvintų miesto, vandentvarkos tinklus. Prijungus tuos kaimus, susidaro urbanizuota teritorija su maždaug dešimt tūkstančių gyventojų.

„Taigi kaip tik pagal Europos Sąjungos miestų nuotekų valymo direktyvą reikėtų pirmoje eilėje visoje aglomeracijoje įrengti nuotekų surinkimo sistemas. Tai dabar ir daroma. Iš esmės bus renovuota nuotekų valykla, kuri seniai pastatyta, bet, deja, nepakankamai atlieka azoto ir fosforo junginių šalinimo funkciją. Taip pat bus sukurti nauji vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklai. Manau, artimiausiais metais svarbiausia bus baigti darbus, kurie jau pradėti. O vienas iš didžiausių rūpesčių aplinkosaugos srityje – sudaryti aplinkos stebėsenos programą ir realiai pradėti šią veiklą. Juk daug tiksliau galima prognozuoti aplinkos kokybės pokyčius, užkirsti kelią nepalankiems reiškiniams, prastinantiems aplinkos kokybę, jei žinome, kokia situacija yra dabar, kai stebime tuos pokyčius... Bus atliekamas želdynų inventorizavimas. Atrodo, numatyta tam skirti lėšų iš valstybės biudžeto. Taip pat savivaldybė prie šio darbo numato prisidėti savo lėšomis. Tai, manau, taip pat labai svarbu, nes nuo to priklausys, kaip mes galėsime plėtoti šią želdinių sistemą. Be to, turime parengti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą, nes pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą iki 2014 metų gruodžio 31 d. 95 procentai rajono gyventojų turi gauti šią paslaugą. Todėl vienas iš strateginių darbų yra parengti planą, kurioms gyvenvietėms bus centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo ir tvarkomos nuotekos“, - pasakojo Romualdas Mažylis.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"