Paieška Kaimo bendruomenė ir... žuvivaisa

Kaimo bendruomenė ir... žuvivaisa

Vacys PAULAUSKAS

 

Žuvų išteklių gausinimo darbai sudėtingi, reikalaujantys  išmanymo, patirties ir daug lėšų. Juos sėkmingai vykdo 1994 m. įkurtas Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras (LVŽŽTC). Jo filialai arba centro užsakymu Lietuvos žuvininkystės įmonės veisia ir išleidžia į natūralius vandenis 16 rūšių žuvų. Daug mažų upių dėl savo vertingumo įrašytos į valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašą. Tačiau į absoliučią daugumą jų niekada nebuvo įleista dirbtinai išveistų žuvų ir mažai tikėtina, jog artimiausiu metu mažesnių upių žuvų ištekliai būtų gausinami valstybės lėšomis.

 

Unikalus projektas

 

Mažosios upės labiausiai rūpi vietinių gyventojų bendrijoms. Nuo žuvų rūšių ir jų gausumo priklauso daugelio pastovių ir laikinų kaimo gyventojų galimybė džiaugtis gimtinės gamta, pameškerioti, steigiant kaimo turizmo sodybas užsiimti verslu. Aktyvi kaimo bendruomenė, pasitelkusi sumanius partnerius, turi galimybių pagausinti mažų upelių žuvų išteklius. Apie tai buvo kalbama seminare, aptariant Žuvininkų sąjungos, Nevainionių kaimo bendruomenės ir LVŽŽTC vykdomą  projektą „Nykstančios ichtiofaunos atkūrimas nedidelėse upėse naudojant mažąsias žuvivaisos priemones“. Šį Lietuvai neįprastą projektą remia Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa (JTVP PAF MPP). Vertindama šį projektą minėtosios programos koordinatorė Neda Leonavičiūtė akcentavo socialinį kaimo bendruomenės įtraukimo aspektą ir pasidžiaugė jo tęstinumu ir sėkme.

 

Kaimas girioje

 

Nevainionių kaimas yra Šalčininkų rajone, Pabarės seniūnijoje. Jis išsidėstęs Šalčios ir Maltupio upių santakoje, Rūdininkų girios pietinėje dalyje. Kažkada kaime buvo per 100 sodybų. Dabar jų kur kas mažiau... 2006 metų duomenimis, kaime gyvena 18 žmonių. Gyventojai susideda iš kelių grupių: nuo seno gyvenančių šioje vietovėje asmenų, jų vaikų ir giminaičių, gyvenančių Vilniuje bei kituose miestuose, tačiau nuolat besilankančių šiame kaime, ir vilniečių, nusipirkusių  čia sodybas ir juose gyvenančių didžiąją metų dalį. Nevainionių kaimo bendruomenė įkurta prieš ketverius metus ir jau nuveikė nemažai reikšmingų darbų. Rengtos talkos, tvarkyta aplinka, susirinkimuose išklausyti ekologinio pobūdžio pranešimai. Surengtas konsultacijų ciklas apie paramos gavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Gavusi paramą iš Bendradarbiaujančių Nyderlandų fondų Centrinei ir Rytų Europai, kaimo bendruomenė išleido leidinį „Nevainionių kaimas“. Jį seminaro metu pristatė Nevainionių bendruomenės pirmininko pavaduotoja Birutė Domarkienė. Apie ekologinę kultūrą namų ūkyje mintimis pasidalijo bendruomenės narė Virgilija Manikienė.

 

Inkubatoriai upėtakiams

 

Šalčininkų rajono Pabarės ir kitų seniūnijų teritorijoje tekančios Šalčios, Visinčios ir Maltupio upės yra paskelbtos saugomų ir globojamų žuvų rūšių migracijos keliais, skirtais saugoti marguosius upėtakius ir kai kurias kitas žuvis. Šiose upėse yra išlikusi margųjų upėtakių populiacija, kurios pakanka žuvų veisimo darbams pradėti, panaudojant gana paprastą, gana nebrangų ir efektyvų metodą – ikrų inkubavimą kasetiniuose inkubatoriuose. Pasakodamas apie atliktus darbus, projekto vadovas Leonas Kerosierius akcentavo: „Projekto, kurį pradėjome vykdyti prieš trejus metus, finansavimui buvo numatyta 150 tūkstančių litų. Tai dideli pinigai, tačiau jeigu darbus būtų atlikusi kokia nors samdyta firma, būtų kainavę tris kartus daugiau“.

Žuvivaisinių darbų monitoringo Šalčios ir Maltupio upėse rezultatus ir kasetinių inkubatorių panaudojimą 2007 metų rudenį apibendrino Žuvininkų sąjungos sekretorius Vytautas Radaitis.

Kasetinis inkubatorius (WV-boksas) – tai stambiai perforuota plastmasinė dėžutė, susidedanti iš dviejų kamerų. Apatinėje sukraunamas balastas. Jis reikalingas, kad inkubatoriaus nenuneštų srovė. Viršutinėje kameroje sudedami apvaisinti ikrai inkubavimui. Kasetinių inkubatorių įrengimas atliekamas lapkričio-gruodžio mėnesiais margųjų upėtakių neršto metu. Pradedant darbus, upės vagoje iškasamas nedidelis įdubimas kasetiniams inkubatoriams pastatyti. Pripildžius apatinę kamerą balasto, į viršutinę pripilama 300-400 apvaisintų upėtakių ikrų. Inkubatoriai statomi kampu prieš srovę, apipilami žvyru iki perinimo kameros lygio ir pritvirtinami įsmeigiant į gruntą armatūros strypą. Inkubatoriai statomi einant nuo aukštupio žemyn, kad pakeltas dumblas neužneštų žemiau esančių dėžučių. Lervutės iš ikrų turėtų pradėti ristis maždaug po 10 savaičių ir pro kameros skylutes išplaukti į upelyje tinkamas vietas. Tam reikia inkubatorius išimti ir suskaičiuoti perinimo kamerose likusius negyvus (pabalusius) ikrus. Tokių inkubatorių naudojimo patirtis užsienyje rodo, jog gauname apie 90 proc. jauniklių. Nustatyta, jog lervutės, išsiritusios kasetiniuose inkubatoriuose, yra baikštesnės už išperintas žuvivaisos įmonėse, todėl geriau saugosi nuo pavojų, greičiau prisitaiko prie upelio aplinkos, lengviau suranda gyvo maisto. Po mėnesio jos beveik dvigubai didesnės už gimusias žuvų veislynuose.

Atliekant margųjų upėtakių atkūrimo darbus Šalčios ir Maltupio upėse, pastatyta 40 kasetinių inkubatorių, kuriuose sudėta 14 tūkst. ikrų. Tikimasi, jog po trejų metų iki suaugusių upėtakių išgyvens 10-15 proc. išinkubuotų lervučių.

 

Keturkojai ,,talkininkai”

 

Margieji upėtakiai į upelius neršti plaukia iš stambesnių upių. Čia dažnai kelią jiems uždaro bebrų užtvankos. Apie šių graužikų išplitimą ir daromą žalą seminare pasakojo Nevainionių kaimo bendruomenės pirmininkas Jonas Abloževičius. Maltupio upėje 2005 metais upėtakių migracijos metu 2-3 kilometrų ruože teko išardyti 22 bebrų užtvankas, trukdžiusias šioms žuvims plaukti į nerštavietes. „Dieną mes tas užtvankas išardom, žiūrėk, per naktį jos vėl atstatytos, – guodėsi bendruomenės vadovas. - O savo darbą bebrai išmano, stato su „meile“, taigi sunkaus darbelio mums į valias. Nusiplūkėm ir pradėjom ieškoti būdo, kaip tuos „statybininkus“ pergudrauti. Padėjo nakčiai prie išardytų užtvankų įsmeigti degantys deglai.“ Sumaniai kaimo bendruomenei patarė projekto vertintojas, Vilniaus universiteto docentas dr. Egidijus Bukelskis. Jis, medžioklės ekspertas, patarė būtinai susidraugauti bendruomenei su medžiotojais. Be jų kova su tais keturkojais „pagalbininkais“ bus sunki ir mažai naudinga. Aptardamas projekto reikšmingumą ichtiologas dr. E.Bukelskis teigiamai įvertino ne tik kasetinių inkubatorių panaudojimą, bet ir dirbtinių nerštaviečių rengimo darbus. Kai kurie Maltupio upelio ruožai buvo uždumblėję ir netinkami margųjų upėtakių nerštui. Atkuriant nerštavietes, žvyras ir akmenukai su šakėmis ir grėbliais buvo perkasti. Substratas tokiu būdu apvalytas nuo dumblo ir augalų liekanų tapo tinkamas natūraliam upėtakių nerštui ir ikrų vystymuisi.

 

Vaisingo darbo reikšmė

 

Projektas apie ichtiofaunos atkūrimą mažose upėse sudomino Rusijos federacijos Kaliningrado valstybinio technikos universiteto ichtiologus. Jų atstovai dalyvavo seminare ir pasidžiaugė vaisingu Žuvininkų sąjungos, kaimo bendruomenės ir LVŽŽTC bendradarbiavimu.

Sukaupta darbo patirtis vertinga šalies žuvivaisos darbams. Ji apibendrinta Žuvininkų sąjungos viceprezidentės Eglės Radaitytės seminaro dalyviams pristatytame leidinyje ,,Mažieji žuvų išteklių atkūrimo upėse būdai”. Tai geras pagalbininkas visiems norintiems praturtinti mūsų krašto upelius vertingomis žuvų rūšimis.

Savo pasisakyme mėnraščio ,,Tėviškės gamta” redaktorius Juozas Stasinas, aptardamas žmogaus ir gamtos santykį, domėjosi, kokius pokyčius projekto vykdymas atnešė kaimo žmonėms. Atsakydamas J.Abloževičius pasidžiaugė, jog visa kaimo bendruomenė aktyviai dalyvavo projekte ir yra pasiryžusi darbus tęsti. Reguliariai organizuojant aplinkos tvarkymo talkas, pastebėta, jog atvykėlių šiukšlintojų ženkliai sumažėjo, o vietiniai gyventojai, vertindami žuvivaisos darbus, nebeleidžia į upelį bristi savo karvėms ir prasimano kitokių būdų joms pagirdyti.

Apie atliktų darbų reikšmę ir jų tęstinumo būtinumą apibendrindamas seminaro darbą kalbėjo Žuvininkų sąjungos prezidentas Algirdas Domarkas. Pagausėjus upeliuose margųjų upėtakių ir kitų vertingų žuvų ištekliams, kaimo bendruomenei reikės dar labiau sutelkti savo jėgas kovai su atvykstančiais brakonieriais, „sliekininkais“ ir kitokiais Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidėjais. Jo nuomone, bendros visų projekte dalyvaujančių partnerių pastangos nenueis veltui. Žuvų tikrai padaugės ir tai pasitarnaus ekologiniam švietimui, žmonių sąmoningumo ugdymui ir mokymui.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"