Paieška Susitelkus į „Žaliąją studiją“...

Susitelkus į „Žaliąją studiją“...

Sesijos aktualija – klimato kaita. Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“ 4 laidos žiemos sesiją prisiminus

Birutė SŪDŽIENĖ

Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro metodininkė

 

Sausio 10-11 dienomis Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras ir Aukštadvario regioninio parko direkcija suorganizavo   Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“  nariams sesiją „Vandens ekosistemų biologinės įvairovės tyrimai“. 9–12 klasių mokiniai iš Vilniaus, Palangos, Anykščių, Kaišiadorių, Utenos, Šalčininkų, Plungės Vilniaus universiteto Ekologijos institute išklausė teorinį kursą apie klimato kaitos poveikį vandens ekosistemoms, susipažino su mokslininko profesija, pasisėmė žinių ir patirties.

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vadovas dr. Povilas Ivinskis pranešime „Klimato kaita ir saugomų vandens vabzdžių bioįvairovė bei jų apsauga“ supažindino su plečiančiomis savo arealą vabzdžių rūšimis. Gėlavandenės medūzos, rainuotieji, žymėtieji vėžliai, gauruotažnypliai krabai klimato kaitos poveikyje praplėtė savo paplitimo arealą ir šiuo metu yra aptinkami Lietuvoje. Gėlavandenės medūzos pastebėtos karjere ties Jurbarku. Žymėtieji vėžliai platina vėžių marą, kuris ypač pavojingas plačiažnypliams vėžiams. Gauruotažnypliai krabai ypač pavojingi natūralioms ekosistemoms.

Šiuo metu ypač kreipiamas dėmesys į  Buveinių direktyvą įrašytų rūšių paplitimą. Daug duomenų surinkta apie pleištinę, baltakatę, šarvuotąją skėtes. Vandens vabalai plačioji dusia ir dvijuostė nendriadusė yra įrašytos į Buveinių direktyvą ir jų apsaugai turi būti steigiamos saugomos teritorijos. Lektorius pasiūlė mokiniams atlikti naujo vandens telkinio apgyvendinimo greičio nustatymo, rūšių įvairovės, jų kaitos vykstant sukcesijai įvertinimo, ES Buveinių direktyvų sąrašuose esančių rūšių paieškos,  jų veisimosi ir maitinimosi vietų nustatymo, gausumo įvertinimo tyrimus.

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Giedrė Višinskienė pranešime „Vandens bestuburių įvairovė klimato kaitos poveikyje“ išanalizavo pagrindines šiltnamio dujų emisijos pasekmes. Antropogeninio CO2 išmetimo padidėjimas sukėlė gėlo vandens stygių, ledynų tirpimą, temperatūrų ir jūrų vandens lygio kilimą. Baltijos jūroje pakilo vandens lygis, vyksta eutrofikacija, krantų erozija, mažėja biologiniai ištekliai, didėja tarša, druskingumas, kinta biologinė įvairovė. Upių ir ežerų eutrofikacija  sukelia indikatorinių rūšių, atskirų rūšių gausumo pakitimus. Vandens ekosistemų bentosiniai bestuburiai jautriai reaguoja į sausrų dažnį, intensyvumą bei trukmę. Rūšių skaičiaus dinamika įvairiose vandens ekosistemų buveinėse yra ekosistemos būklės indikatorius. Vandens telkinio ekologinę būklę galima įvertinti apsiuvų lervų kokybiniais ir kiekybiniais tyrimais. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos apsiuvų rūšys - kalninė apsiuva ir mėlynsparnė apsiuva - yra ypatingai jautrios vandens taršai.    

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Jolanta Rimšaitė pranešime „Lietuvos varliagyviai ir jų apsauga“ supažindino su uodeguotais ir beuodegiais Lietuvos varliagyviais, įrašytais į Buveinių direktyvą, pateikė jų apibūdinimo būdingiausius požymius. Lektorė supažindino su pagrindinėmis varliagyvių apsaugos priemonėmis –  užtvaromis prie kelių, nerštaviečių apsauga, duomenų kaupimu apie jų gausumą, paplitimą, retas rūšis.

Aukštadvario regioninio parko direkcijos direktorius Vaclovas Plegevičius priminė 17 tūkst. ha plotą užimančio parko kūrimosi istoriją. Parkas įkurtas 1992 metais Aukštadvario kraštovaizdžio draustinio pagrindu. Šioje teritorijoje yra Dzūkų aukštumos aukščiausioji dalis su Gedanonių kalvoje atsiveriančia Vilniaus, Alytaus, Kauno panorama. Išraiškingos parko kalvos „sukuria“ savitą peizažą. Natūralūs ar mažai žmogaus paliesti Verknės ir Strėvos aukštupių ežeringi kraštovaizdžiai – tai tarsi lietuviškoji Šveicarija. Lektorius pranešime „Aukštadvario regioninio parko vandens telkinių ypatumai išskyrė baltiškąjį saugomų teritorijų etapą.

Daug apmąstymų sukėlė Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Seniosios Lietuvos šventvietės“ pateikta Lietuvos šventviečių klasifikacija, Aukštadvario regioninio parko šventviečių analizė. Direktorius pristatė šios teritorijos kraštovaizdžio tipus – mažai sukultūrintų patvenktinių ežerų, miškingų ir agrarinių stačiašlaičių moreninių kalvynų, miškingo kanjoninio, nedidelių upelių bei protakų, plataus terasinio slėnio ir kt.

Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“ dalyviai aktyviai sprendžia savo gyvenamosios aplinkos ekologines problemas – įgyvendina projektus „Švari Ratnyčėlė“, „Mano upė Peršėkė“, „Miško tarša“, „Rokiškio rajono ir miesto oro užterštumas“, „Pažintinis-poilsinis takas „Kruonio gojus“, „Nelegalus sąvartynas – grėsmė gamtai“, „Skruzdėlynų tvėrimas“, „Aukime kartu su medžiais“, „Palangos gyventojų aplinkosauginis švietimas, „Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos ekologinis – istorinis gamtos takas“ ir kt.

Bendrovės „Vilniaus vandenys“ Geriamo vandens laboratorijos viršininkė Gražina Jurgelevičiūtė supažindino su ilgu vandens keliu nuo vandens gręžinio iki vartotojo, vandens kokybės kontrolės sistema, vandentiekio istorijos muziejumi. Per laikmečio prizmę pažvelgėme į Vilniaus senąjį vandentiekį, jo medinius vamzdžius, kuriais tekėjo Vingrių, Aušros vartų, Žiupronių šaltinių vanduo.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Moljeras“, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos muziejus, filmavimo studijos – tai neblėstančios jaunimo pažinties su Vilniumi akimirkos.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"