Paieška Pamilti pažįstant...

Pamilti pažįstant...

Arba - gamtoje įvairiais metų laikais

Jolanta BALTAKIENĖ

Vilniaus nevalstybinio SOS darželio vyresnioji auklėtoja, edukologijos magistrė

 

Gražiame Šeškinės mikrorajone įsikūrusio Vilniaus nevalstybinio SOS vaikų darželio aplinka ypač palanki vaikų ugdymui. Už tvoros driekiasi nuostabi pieva, kiek tolėliau - piliakalnis, slėnis ir kūdra. O kokia medžių įvairovė! Todėl mes dažnai organizuojame įdomią ir kūrybingą veiklą gamtoje, ekologinius žaidimus, pažintines ekskursija, išvykas, kuriose vaikai gali atrasti, tyrinėti, eksperimentuoti, stebėti gamtos reiškinius, atsipalaiduoti...

... Kiekvienas metų laikas - įdomus, turintis paslapčių ir žavesio, kartu tarsi auginantis ir vaikelius.

RUDENĮ vaikams labai įdomu stebėti per kiek dienų pagelsta klevas. Stebėjimo dienas užbraukiame sieniniame kalendoriuje. Kai klevas visiškai pagelsta, suskaičiuojame dieneles. Šiemet jų suskaičiavome net šešiolika. Šalia darželio auga ne tik klevai, čia daug ąžuolų, liepų, pušų, eglių, alksnių... Mes su vaikais matuojame tų medžių kamienų storį. Tyrinėjame medžio rieves, jų storį. Taip vaikai sužino medžio biografiją. Plačios rievės rodo, kad tais metais buvo daug saulės ir drėgmės, siauros, kad tų metų augimo sąlygos buvo prastos. Viena rievė susidaro per metus. Kiek rievių, tiek medžiui metų. Kaip tai vaikeliams įdomu! Po to prisiskiname šermukšnių, išsiverdame uogienės ir drauge vaišinamės.

... Atnešu pupelių anksčių ir pasiūlau: liečiant ankštį pirštukais suskaičiuoti, kiek joje yra pupelių, o po to išlukštenus patikrinti, ar teisingai suskaičiavo. Paprašau vaikų pasakyti, kurioje ankštyje buvo daugiau pupelių.

Su vaikais kuriame „akvariumus“. Į plastmasinį maišelį įpilame vandens, įdedame akmenukų, kriauklių, augalų, žaislinę žuvelę. Po to maišelį užrišame ir grožimės „akvariumo“ pasauliu. Tai nuostabu!

ŽIEMĄ ieškome gyvybės po sniegu. Atkasę bandome surasti kokį augalėlį. Dažniausiai aptinkame kiaulpienės lapelių, dirvinės našlaitės žiedelių, kraujažolę, rūgštynę, varpučio stiebelių, o miške po sniegu - samanų, bruknių, pataisų... Užkasame augalėlius sniegu, nes sniegas juos šildo. Paliekame ilsėtis iki pavasario.

Žiemą keliaudami miške apžiūrime savo pėdas sniege, paskui ieškome žvėrelių ir paukštelių pėdsakų ant sniego, lyginame juos su pėdsakų trafaretais. Taip mums pasiseka aptikti varnų, žvirblių ir net kiškio pėdutes. Keliaudami ant šakelės pakabiname morką kiškiui, o paukšteliams - nesūdytų lašinių gabalėlių.

Grupėje vaikai patys sodina svogūną į vandenį ir į dirvožemį - gali patikrinti, kurios sąlygos ir vieta augimui geriausios. Išauginę svogūnėlių laiškus mes gaminame sumuštinius. Ant juodos duonos užtepame sviesto ir užberiame supjaustytus svogūnų laiškus. Koks skanumėlis!

Žiemą ypač vaikai mėgsta eksperimentuoti su vandeniu ir augalais.

Paimame indelius ir į juos pridedame šermukšnio uogų, šakelių, džiovintų gėlių žiedų, spalvotų akmenukų ir būtinai nepamirštame siūlo su kilpa, kad užšalusius ledukus galėtume kabinti ant krūmų ar medžių. Pripilame vandens ir išnešame į kiemą užšaldyti. Paliekame vienai dienai, o kai labai šalta, pakanka ir kelių valandų vandeniui užšalti. Po to su vaikais ledukus išimame iš indelio. Pasidedame ant pirštinėtos rankos lauke arba grupėje, juos vartome, apžiūrinėjame, žavimės arba nešame į lauką ir aikštelėje puošiame krūmus, medelius.

Užšaldome indelius su gėlu ir sūriu vandeniu. Stebime su vaikais, kuris jų užšalo greičiau, o kuris visai neužšalo.

Sniegmačiu darželio kieme matuojame sniego, pusnies gylį. Pažymime vietas, kuriose sniego daug, o kuriose - mažai.

PAVASARĮ keliaujame pasižiūrėti kaip žydi žibutės. Kartu matome daug nugriuvusių eglių, pušų ir kitų medžių. Juos apžiūrėję pastebime, kad žievė lengvai lupasi, o kamienas išraizgytas takeliais. Po medžių žieve pamatome daug vabaliukų: ūsuočių, skaptukų, straubliukų... Vabaliukus ir jų padarytus takelius stebime pro didinamuosius stiklus. Matome, kad takelius išgraužia vos įžiūrimi juodi ir rudi vabaliukai - kinivarpos ir jų lervos.

Pasivaikščiojimo metu pasiūlau vaikams atlikti eksperimentą - nustatyti oro taršą. Išklojame kavos skardinę baltu popieriumi. Pastatome ją lauke vienai ar dviems savaitėms. Po to atsargiai išimame popierių ir kruopščiai apžiūrime su didinamuoju stiklu. Nuo dulkių ir nuosėdų popierius pakeičia spalvą. Kalbame apie tai, kodėl popierius pasidaro nešvarus, kas teršia orą.

Pievoje su vaikais surandame didelį akmenį, pasiūlau jį atversti ir pasižiūrėti, kas po juo gyvena. O ten pamatome daug įvairių vabaliukų, kirmėlyčių, sliekų ir net skruzdėlyčių. Jie visi ką nors veikia, kažkur skuba, ropoja.

Apsilankome su vaikais sode, kur auga ir žydi slyvos, vyšnios, obelys, kriaušės. Gėrimės jų spalvomis, kvapais, apžiūrime vaismedžių žiedus, stengiamės įžvelgti jų skirtumus ir panašumus. Obels ir kriaušės žiedai vaikams atrodo stambūs, tačiau skiriasi spalva. Obels žiedai pasidabinę balta, rausva ir raudona spalva. Vaikai pastebi, kad vyšnios balti žiedai po du, penkis sulipę į skėčiukus. Slyvos žiedlapiai žalsvai balti. Vaikai suskaičiuoja žiedlapius, o jų yra penki. Pajudiname žydinčios vyšnios šaką ir čia pat ant mūsų galvelių pradeda kristi žiedlapiai: „Sninga, sninga“.

Pasiimame kibirėlių, piltuvėlių, semtuvėlių, didinamųjų stiklų ir keliaujame prie kūdros. Iš jos pasisemiame kibirėlį vandens - ieškome ir surandame buožgalvių, stebime kaip jie praskelia apvalkalą ir išsirita.

VASARĄ augalai mums praneša apie gerą ir blogą orą. Prieš lietų pastebime susiskleidusius dobilo lapelius, kiaulpienės žiedelius, pušų kankorėžius. Nusiskiname kiaulpienę, stiebelį apačioje keliose vietose įplėšiame ir pamerkiame į šaltą vandenį. Netrukus pamatome: stiebelio galai susiraito - stebimės ir džiaugiamės linksmomis iš kiaulpienių stiebelių susiraičiusiomis figūromis. Pienės kotelis susiraito nuo vandens, taip ir žiedas reaguoja į drėgmę, artėjant lietui. Blogą orą pranašauja paukščiai, vabalai. Su vaikais stebime, kaip prieš lietų skruzdės keliauja vorele, musės gelia, paukščiai, ypač kregždės, žemai skraido.

Pievoje, ant medžių pamatę vabalėlį, bandome atspėti: jis ar ji? Vaikai pastebi, kad ūsuočiai vabalai skirtingo dydžio. Ūsuočių patinai mažesni už pateles, o raganosio tik patinas turi stambų, lenktą ragą, kurio patelės neturi. Elniaragių patinų būna labai stambūs viršutiniai žandai, kurie primena elnio ragus, patelės tokių „ragų“ neturi.

Vėjo stiprumą ir kryptį matuojame balionais, pūsdami burbulus, žaisdami krepinio popieriaus juostelėmis. Su balionais leidžiamės nuo kalno ir džiaugiamės, kaip vėjas juos pučia, bando išplėšti mums iš rankų.

Smėliadėžėje ant smėlio pasidedame paveikslo rėmą ir įvairaus storio pagaliukais piešiame paveikslus. Po to visi kartu jais grožimės.

Taip pat kuriame paslaptingus paveikslėlius iš augalų; išsikasame duobutę ir į ją pridedame žydinčių augalų, po to uždengiame organiniu stiklu. Užberiame smėliu ir tą vietą pažymime. Po to šepetėliu nuvalome smėlį ir apžiūrime savo sukurtą paslaptį-paveikslėlį.

... Supažindinkime vaiką su metų laikais taip, kad kiekvienas atrastų ką nors naujo, kad mažu žingsneliu žengtų į stebuklingą gamtos pasaulį, o mažoje širdelėje užtektų meilės vabaliukui, gėlytei, medžiui, balutei...

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"