Paieška Ir inspektoriui miegoti reikia...

Ir inspektoriui miegoti reikia...

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Prieš penkerius metus buvo sudaryta Valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių taryba prie Aplinkos ministerijos, kurios pirmininkas yra Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros vedėjas Romualdas SLIŽAUSKAS.

 

Šalinant priežastis, trukdančias aplinkosaugai

 

„Tai visuomeninės pareigos, kurioms reikia didelių pastangų, - sakė Romualdas Sližauskas. - Svarbiausia, kad būtų nauda aplinkosaugos sistemai. Mūsų tarybos nariai yra iš visų departamentų: po tris (rajonų agentūrų darbuotojus) valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius, iš didesnių departamentų ir po du – iš mažesnių. Šie inspektoriai – tai žmonės, kurie  tiesiogiai atlieka inspekcinį darbą, tiesiogiai susiduria su priimtų teisės aktų taikymu praktikoje. Taryba nagrinėja teisės aktus, neatitinkančius šių dienų reikalavimų, siūlo jų pakeitimų projektus, aptaria situacijas, priežastis. Juk kartais įvairūs teisės aktai priimami apsvarsčius juos kabinetuose, o į kai kurias gyvenimo realijas iš tiesų neatsižvelgiama.(Juk jokių problemų pasirašyti teisės aktą, įpareigojantį, kad, tarkime, rytoj turi būti ruduo. Tačiau jeigu nepraėjo pavasaris, vasara, rudens juk vis tiek nebus.) Kartais pastebimas tiesiog atotrūkis nuo tikrovės. O praktiniame darbe, su kuriuo susiduria inspektoriai, kaip tik tos spragos gerai matomos. Gal kai kam ir nelabai parankūs esame, bet siūlymus atvirai keliame ir sulaukiame Aplinkos ministerijos (vadovybės) pritarimo. Didelė dalis tų aktų pataisymų vis dėlto įgyvendinama...

Mūsų tarybos posėdžiai - ne rečiau kaip vieną kartą per metų ketvirtį. Inspektorių tarybos posėdžiai vyksta pagal iš anksto patvirtintą darbotvarkę, kuri yra gana intensyvi. Kiekvienu darbotvarkės klausimu surinktą medžiagą pateikia problemą nagrinėjantis kuratorius, labai aktyviai diskutuojama, reiškiamos nuomonės, sprendimas priimamas atviru balsavimu. Sprendimuose vadovaujamasi aiškiais motyvais. Posėdžiuose rašomi protokolai. Juos įteikiame ministrui, kuris savo darbotvarkėje skiria mums pakankamai laiko, kad galėtume siūlymus papildomai pagrįsti, paaiškinti. Ministras turi įsitikinti, jog ne veltui teikiame vieną ar kitą siūlymą, kad tie siūlymai bus naudingi.

Organizuojame ir išvažiuojamuosius posėdžius skirtinguose regionuose, kad tarybos nariai susipažintų su situacija visuose regionuose. Paskutinis posėdis vyko Kėdainiuose. Pasidalijome patirtimi sprendžiant vienas ar kitas problemas, su tam tikra rajono specifika susipažinome, domėjomės kaip kitų agentūrų inspektoriai tvarkosi, kaip įmonės užtikrina aplinkosaugos reikalavimus, kaip su jomis bendradarbiaujama. Taigi kartu tai buvo ir pažintinis inspektorių susitikimas. Artimiausio posėdžio rinksimės Alytuje.

 

 

Atsirado būtinybė specializuotis

 

Tai didelė problema, nes aplinkos apsaugos inspektorius – tai ne koks nors sunkvežimio vairuotojas, kuris gali dirbti vienokia ar kitokia mašina. Inspektoriui reikia susiformuoti tam tikrus specifinius darbo įgūdžius, nes jam tenka bendrauti su įvairiausiais žmonėmis, kurie gali nusižengti aplinkosaugos reikalavimams, pažeisti įstatymus. Juk net solidžių įmonių vadovai neretai linkę nusižengti.

„Tad dauguma inspektorių todėl ir neišlaiko įtampos, net ir mūsų Valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių taryboje kasmet pasikeičia maždaug kas dešimtas narys, - aiškino Romualdas Sližauskas. – Vadinasi, kaita iš tiesų gana nemaža. Todėl mes, Valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių tarybos nariai, pateikėme siūlymą, kad bent būtų specializuojamasi dirbti gyvosios gamtos srityje. Dabar jau tam tikra dalis inspektorių specializuojasi. Ne visos funkcijos, sakykim, perduotos iš rajonų agentūrų gyvosios gamtos inspekcijai, bet tokios svarbiausios, kaip reidų organizavimas, planiniai patikrinimai, jau pavesti atlikti gyvosios gamtos inspekcijoms... Mūsų inspektorių taryba bendradarbiauja ir su latvių, estų aplinkosaugininkais. Užpernai buvome pasikvietę kolegas latvius bei estus pas mus, o praėjusiais, 2007 metais, su estais buvome nuvykę į Latviją. Šiemet lyg žada estai mus ir latvius kviestis. Baltijos šalys yra viena į kitą panašios valstybės, bet aplinkosaugos struktūra Estijoje ir Latvijoje visai kitokia, negu Lietuvoje. Ne kartą atkreipėme ir aplinkos ministro dėmesį į tai, kad jau minėtų artimų šalių aplinkos apsaugos inspektoriai su gyvąja gamta, su žvejyba, medžiokle jau nesusiduria; tuo rūpinasi specializuotos institucijos. Bet dabar jau ir mes panašia kryptimi sukame. Tačiau nereikia pamiršti, kad inspektorių darbo sąlygos specifinės; jie anaiptol ne visada dirba tik įprastinėmis darbo valandomis. Jei, sakykim, inspektorius dalyvauja reide, kurio tikslas demaskuoti aplinkosaugos taisyklių pažeidėjus, dažnai jam tenka dirbti ir po darbo valandų. Taigi, jei tokį darbuotoją po naktinio reido, nemiegojusį versime jau aštuntą valandą sėdėti darbo kabinete, žinoma, tai ir inspektoriaus darbo kokybei nepalankiai atsilieps. Tad jam tas nakties reido valandas reikia į bendrą darbo laiką įskaičiuoti, o dieną leisti pailsėti. Atrodo, jog, kai šiuos argumentus pateikėme ministerijai, lyg ir buvome išgirsti. Tai taip pat vienas iš mūsų, inspektorių tarybos siūlymų, kuriuo siekėme tobulinti gyvosios gamtos apsaugos darbą.“

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"