Paieška Dviratininkų maršai per gėlynų kolekcijas?..

Dviratininkų maršai per gėlynų kolekcijas?..

Antanas MATAITIS

 

Neseniai bendrai posėdžiavo dvi visuomeninės organizacijos: „Žaliuojanti Vilnija“ ir Lietuvai pagražinti Vilniaus draugija. Teisingiau, pastaroji draugija (pirmininkas Rapolas Liužinas) pasikvietė į svečius ataskaitiniam posėdžiui draugiją „Žaliuojanti Vilnija“.

Jos pirmininkas dr. doc. Evaldas Vylius Navys posėdžio dalyviams pateikė išsamią informaciją apie veiklą praėjusiais metais, kalbėta ir apie siekius, darbus, numatytus 2008-aisiais. Evaldas Navys, o ir kiti sambūrio dalyviai, aptarė 2007 metais išleistas „Žaliuojančios Vilnijos“ narių knygas, susietas su želdynais, jų tvarkymu (iš jų – ir Evaldo Navio knyga „Lazdynai“). Džiugu, jog Aplinkos ministerija E.Navio, B.Grigaliūnaitės, M.Navalinskienės, L.Januškevičiaus leidinį „Želdynų tvarkymas“ aprobavo kaipo metodinę priemonę.

Pasidžiaugta ir turiningomis išvykomis, aplankant kai kurias mūsų šalies dendrologines kolekcijas. Ypač visiems išvykos dalyviams patiko lankytis Skinderiškio dendroparke, kurį prižiūri ir puoselėja Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos laureatas Kęstutis Kaltenis.

„Žaliuojanti Vilnija“ 2008 metais numačiusi dar labiau suburti savo narius, surengiant seminarą-vakaronę, atskirą išvyką, imtis sutartinių darbų (susietų su eteriniais aliejais bei aplinkos užterštumu). Numatytas ir atskiras seminaras apie liepas, jų augavietes miestuose.

Sambūryje atskirai aptarta esama būklė Klaipėdos botanikos sode. Mat per jo teritoriją numatyti, pasak Evaldo Navio, takai pėstiesiems ir dviratininkams. Tai, be abejo, ir gražu, tačiau ar botanikos sodai sukuriami tik tam, kad būtų kieno nors šalikele (o gyvenimas šalikelėje – ne kokiems botaniniams moksliniams tyrimams...).

Draugija „Žaliuojanti Vilnija“ kreipėsi į tokių takų sumanytojus Klaipėdos botanikos sode tokiu raštu (jis adresuotas Klaipėdos merui Rimantui Taraškevičiui ir Klaipėdos universiteto rektoriui prof. Vladui Žulkui):

„Susirinkę į posėdį įvairių mokslo, studijų, valdymo ir gamybinių institucijų, botanikos, dendrologijos, geografijos, želdynų ir kitų sričių specialistai reiškiame susirūpinimą dėl Klaipėdos universiteto Botanikos sodo ateities. Šį, pavyzdingai tvarkomą ir plečiamą, sodą nepaprastai svarbu išsaugoti kaip nepakeičiamą mokslo ir universitetinių studijų objektą ir dar svarbiau – kaip kitų kraštų augalų introdukcijos „vartus“ į Lietuvą (dėl švelnesnio klimato 6a augalų ištvermingumo žiemą zonos Pajūrio žemumoje).

Planuojamo dviračių tako įrengimas reikštų precedento pasaulinėje botanikos sodų praktikoje neturintį, nereguliuojamą unikalios augalijos kolekcijų atvėrimą masiniam lankymui ir galimą sunaikinimą dėl neleistinų antropogeninių apkrovų ir nepatikimos apsaugos.

Manome, kad geriausias sprendimas – dviračių taku apjuosti Botanikos sodą ir atsisakyti prieplaukų ir laivų bei valčių sustojimų vietų įrengimo jo teritorijoje. Botanikos sodui, visų pirma, reikia kitko – sutvirtinti ardomą upės šlaitą ir pastatyti lieptą, įgalinantį arboretumo plėtrą antrapus upės. Prašome Jūsų paramos ir pagalbos šiais klausimais.

Atkreipiame Jūsų, gerb. Mere ir Rektoriau, dėmesį, kad tiesioginė atsakomybė už Botanikos sodo likimą tenka Jums, nežiūrint kokią žalą kraštui bando daryti nepakankamo pasiruošimo ir intelekto specialistai.“  (Kreipimosi kalba, stilius - autentiški, - red. pastaba.)

Šį raštą pasirašė per 20 žinomų šalies dendrologų, aplinkosaugininkų, ekologų, mokslininkų.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"