Paieška Geltonosios (auksinės) žiurkės metai

Geltonosios (auksinės) žiurkės metai

Jonas NEKRAŠIUS

Šiauliai

 

Rytų tautų kalendoriuose metai siejami su įvairiais gyvūnais. Žmogaus ir gyvūno lyginimas turi ne tik kultūrinį, bet ir psichologinį pagrindą. Seniau tautos tikėdavo, jog yra kilusios iš vieno ar kito gyvūno – toteminio protėvio. To gyvūno bruožų atrasdavo savo tautiniame būde ar charakteryje. Tokia ir yra magiškoji tradicija lyginti žmogų su žiurke ir jam priskirti šio gyvūnėlio išskirtinių savybių.

2008-ieji yra Geltonosios (Auksinės) žiurkės (pelės) metai. Jie prasidėjo 2008 m. vasario 7 dieną 5 valandą 46 minutės. Žiurkės metai būna taikūs, nedrebinami karų, katastrofų ar stichinių nelaimių. Geltonoji žiurkė susijusi su Žemės stichija, o Žemė simbolizuoja viską, kas pastovu, praktiška.

Žiurkė yra pirmasis kinų gyvūnų rato ženklas, atitinkantis europietiškojo zodiako Aviną. Šio ženklo prigimties elementas – vanduo. Žiurkės paros laikas - tarp 23.00 ir 1.00 valandos. Sakoma, kad gimę vidurnaktį į pasaulį įžengė Žiurkės valandą. Žiurkės kompaso kryptis yra 337,5 ir 7,5 laipsnių ruože. Ši atkarpa tenka šiaurės krypčiai.

Žiurkės metais gimusieji 1900, 1912, 1924, 1948, 1960, 1972, 1996, 2008.

Astrologai prognozuoja, jog 2008-aisiais reikalai pagerės, kadangi Žiurkė yra turtingumo simbolis, ji pati yra taupi, išmintinga ir sumani. Žiurkės metai bus sėkmingi verslininkams, finansininkams, brokeriams, advokatams, ekspertams, gydytojams, literatūros kritikams, taip pat profesijų, susijusių su žemės darbais (šachtininkas, ūkininkas ir pan.) atstovams.  

Žiurkė – punktualus ir nuoseklus gyvūnas. Ji yra ambicinga, darbšti, linkusi taupyti pinigus. Neretai santūri ir drovi. Žiurkė taip pat kritiška, kūrybinga, žavi, jos galvoje visuomet knibžda gausybė idėjų. Žiurkei būdingas išradingumas ir agresyvumas. Ji niekuo netiki ir nepasitiki. Žiurkė linkusi ne tiek pati dirbti, kiek įvairiomis gudrybėmis priversti už save dirbti kitus. Didindama savo turtą ir juo naudodamasi žiurkė panaudoja visą savo talentą. Ji gali tapti genialia pagalbininke, duodančia skolon su procentais, kanceliarine žiurke, knygų žiurke, politike ar populiaria aktore.

Žiurkiškų savybių turi dauguma žmonių. Juk jiems, kaip ir žiurkėms, būdinga negailestinga kova už būvį, nepaisant net giminystės ryšių, nepasotinamas noras patenkinti savo fizinius poreikius.

Žiurkė mieliau imasi protinio nei fizinio darbo. Sukauptus pinigus nieko nelaukdama išleidžia. Jei ji išmoktų kontroliuoti savo polinkį ieškoti malonumų, jos gyvenimas galėtų būti labai sėkmingas. Mylimam žmogui žiurkė gali būti labai jausminga bei aistringa ir tiesiog jį išlepinti. Tai veikli, karinga, nedvejojanti ir ryžtinga asmenybė. Jai būdinga gera uoslė ir išmintis.

Žiurkė – gurmanas, lėbautojas, lošėjas. Jausminga, bet kartu ir sentimentali asmenybė. Ji simbolizuoja: sėkmę, jausmus, aistrą, reiklumą ir gerą “uoslę”. Ji vadinama turtingumo simboliu, yra taupi, išmintinga ir išradinga. Balta žiurkė simbolizuoja dieną, juoda – naktį. Graužiančios žiurkės primena, kad praeinantis laikas sunaikina žmogaus gyvenimo metus.

Žiurkė, panašiai kaip ir pelė, dažniausiai neigiamas gyvūnas, tačiau gali būti ir sielos guodėjas, atnešantis dvasinę pusiausvyrą ir viltį.

Papuošaluose gali būti naudojamas Žiurkės simbolis: aukse išgraviruotas ženklas, papuoštas citrina ar gintaru. Pirmenybė teikiama juodų arba geltonų spalvų su auksiniais atspalviais akmenims.  

Rytų mitologijoje žiurkė daugiausia simbolizuoja laimę atnešantį gyvūną. Pietų ir Rytų Azijos kultūrose į žiurkę žiūrima palankiai. Ji laikoma užtarėja ir turto skelbėja. Indijoje kartais žiurkės globojamos joms skirtose šventyklose, tuo pabrėžiama, jog reikia nuraminti ligų demoną. Indų mitologijoje ant žiurkės joja išminties dievas Ganešas, vyras su dramblio galva.

Japonijoje žiurkė yra Dievo ir turto palydovė.

Kinijoje, kaip ir Rusijoje, žiurkių išnykimas namuose – nerimą keliantis ženklas. Kai žiurkė kramsnoja, vadinasi, ji “skaičiuoja pinigus”, o šykštuolius Kinijoje vadina “pinigų žiurke”. Pietų Kinijoje žiurkei priskiriamas kultūrinio herojaus, atnešusio žmonėms ryžius, vaidmuo. Kinijoje žiurkės dar laikomos demonais, tai vyriški antipodai moteriškosioms lapių dvasioms.

Žiurkė – pirmasis Rytų horoskopo ženklas, kuris turi daugiausia išskirtinių ambicijų ir pasižymi gudrumu: juk ne veltui žiurkė pirmoji kažkada atbėgo į Budos gimimo dienos garbei surengtus kviestinius pietus. Iš tiesų, pirmasis turėjo ateiti Jautis, pats stipriausias ženklas, tačiau Žiurkė jį pergudravo, paprašiusi pernešti ją per šaltą upę. Ir kol Jautis muistėsi, norėdamas padoriai atrodyti prieš Budą, Žiurkė suspėjo atkakti pirmoji. “Gudrumu nugalėti stipriuosius ir užimti lyderio poziciją” – toks Žiurkės metų šūkis.

“Žiurkių gaudytojas iš Hamleto” dažnai laikomas sielų gaudytojo ir apgaulingo gundytojo simboliu. Dėl savybių naikinti atsargas ir platinti epidemijas žiurkė įgijo reputaciją kaip velnio bei jo demoniškų padėjėjų pagalbininkė ir raganų tarnaitė, atnešanti nuostolius nekaltiems žmonėms. Biurokratus vadina raštinės žiurkė (pranc. Plumitif). Senas posakis “žiurkių karalius” (nelaimingų atsitikimų ir skandalų susikaupimas), kilo iš pastebėjimo, kad sergantys žiurkių jaunikliai lizde gali būti susiklijavusiomis uodegomis ir atrodo susirietę į kamuolį: naujesniais laikais dažniau kalbama apie “visą žiurkės uodegą”.

Europoje sakoma, kad žiurkė įkūnija ligas, raganas, demonus ir aitvarus. Jei žiurkės bėga iš laivo, atsitiks nelaimė. Jei žiurkės bėga į naują laivą - geras ženklas. Jei žiurkės palieka namus be jokios priežasties, namas sugrius. Jei namie staiga pasirodo žiurkė, mirs vienas iš šeimos narių. Jei žiurkės graužia baldus (ypač miegamajame) – mirties ženklas. Nepaprasta daugybė žiurkių – pranašauja karą. Džiovinta žiurkės uodega gydo peršalimus. 

Žmonija nemėgsta žiurkių todėl, kad nemoka jų tinkamai pritaikyti – tokią išvadą padarė JAV Ilinojaus universiteto mokslininkai. Iš tikrųjų paprasta naminė žiurkė gali būti labai naudinga. Tyrinėdami šio gyvūno kaulų smegenų suaugusias kamienines ląsteles, jie išmoko išauginti iš jų beveik “žmogiškus” kaulus ir kremzles, formuoti specialias iškyšas, prie kurių tvirtinami raumenys. Pasak mokslininkų, jau netolimoje ateityje pagal šią technologiją medicininėse laboratorijose bus įmanoma auginti tikrų tikriausius žmogaus žandikaulius, kelius ir klubus.

Būrimas, susijęs su žiurkių bei pelių elgesio stebėjimu bei jų išreiškiamo garso klausymusi, vadinamas miomantija. Kai kurie magai interpretuoja jų keliamus garsus, bet dažniausiai buriama iš paleistos žiurkės ar pelės bėgimo būdo ir krypties. 

Lietuvių patarlės ir priežodžiai byloja: ”Aš tave myliu, kaip katė žiurkę”, “Nedvės žiurkė ant aruodo”, “Katinas į namus – žiurkės į kertes”, “Plikas kaip bažnyčios žiurkė”. 

Lietuvių frazeologizmai susiję su žiurkės įvaizdžiu: “Kaip žiurkė” (labai sušalti, sušlapti), “Kaip žiurkė bažnyčioje”  (apie alkaną), “Kaip žiurkės po išrūgas” (apie labai vargstantį), “Kaip bažnyčios žiurkė” (apie neturtingą), “Knygų žiurkė” (mokslo žmogus).

Pagal “Senąjį lietuvių sapnininką” žiurkes sapnuoti – netikėtų priešų ženklas. Jeigu sapne jas pagavai – su priešais susitvarkysi. Būti žiurkės užpultam sapne – saugokis nepadorių moterų.

Senovėje Lietuvoje buvę burtininkų, mokėjusių išvesti iš namų žiurkes. Mažojoje Lietuvoje, Vesloviškiuose gyveno senukas, kuris galėjo visas žiurkes ir peles sukviesti ir iš kiemo išvesti. Bartkių Erbluvaitienė iš Gumbinės pasakojo, kad jos tėvui tarnaujant dvare, pono paprašytas, vieną kartą atėjo senukas ir suvadino visas peles ir žiurkes ir išvedė jas iš dvaro laukan. Jis žiurkes ir peles sukvietė švilpdamas švilpuku. Senukui švilpiant bematant prisirinko žiurkių ir pelių pilnas dvaro kiemas. O senukas vis švilpė. Pagaliau atbėgo viena akla pelė ir viena raiša žiurkė ir tada senukas liovėsi švilpęs, sakydamas: ”Dabar jau visos”. Ir jis išvedė jas iš dvaro, ir žiurkės bei pelės paklusniai sekė paskui senuką. Jas pervedęs per upę, senukas tarė joms: “Dabar eikite”. Taip visos žiurkės ir pelės buvo išvestos iš dvaro. 

Jei nori, kad žiurkės iš namų išeitų, reikia paimti iš krosnies šiltos duonos pagranduką, perlaužti jį, iš minkštimo padaryti kryžių, vėl suvožti ir bėgti po visus namus sakant: “Eikit, bėkit paskui mane!” ir išbėgti laukan – žiurkės išeis.

Jeigu namuose yra daug žiurkių, reikia geru pagaliu išbadyti urvus ir nunešus pagalį padėti ant kryžkelės. Kuris keleivis paims tą pagalį, tai pas tą žiurkės ateis.

Jei nori, kad pelės ar žiurkės nekapotų šiaudų arba neėstų mėsos, sūrių ir kt., reikia dedant juos naujon vieton savo pasturgalį atsukti į tą šoną, kuriame tuomet yra mėnuo.

G.Petkevičaitė-Bitė savo raštuose pateikia 1904 m. vasario 8 d. Gasparavičienės papasakotus prietarus, susietus su žiurke. Pasakotoja rašytojai nurodžiusi: “Girdėjau, kad niekuomet nieko nereikia skolinti toms moterims, kurios pavalgiusios važiuoja prie šliūbo, nes kas tik joms ką nors paskolins, tam visus daiktus namie žiurkės kapos. Dabar sužinojau, kad niekuomet nereikia atsisakyti duoti nėščiai moteriai, kai ji ko nors prašo. Kai tik neduosi, tuomet namie tau viską žiurkės kapos. Tik jeigu jau visiškai neturi jos prašomo daikto, tai jai išeinant, reikia užpakalyje jos berti ar grūdų, ar duonos, ar žemių. Žinoma, žemę berti - didelė nuodėmė. Kai bersi, tai, nors nedavei jai nieko, žiurkės tavo daiktų nekapos, bet užtat tos moters pagimdytas kūdikis griebs tą, ką bėrei: ar duoną, ar grūdus, ar žemes”. 

*  *  *

Jei kas iš kito kiemo ateina valgydamas, tai į tą gryčią atveda žiurkes (Smilgiai). Jei nori žiurkes iš namų išvesti, paimk vyžą, aplipink ją duonine tešla ir, paėmęs už apyvaro, tempk ją pas kaimyną ar kitur – žiurkės išeis (Baisogala). Jei valgydamas eini tvartan, tai jame žiurkės atsiras – jos užuodžia valgio kvapą ir tuoj susirenka. 

Jei nori, kad dantų neskaudėtų, valgyk žiurkės apgraužtą duoną ir kitus valgius.

Jei pelių ir žiurkių daug, kiti metai bus blogi. Jei žiurkės ir pelės javus kapoja laukuose, tai tada bus brangūs javai. Jei nori, kad žiurkės javų neėstų, tai, kai mėšlą veži, paimk kelis akmenis, įdėk į pirmą vežimą ir išversk į pirmutines mėšlo krūveles. O kai mėšlą kratys, sudėk tuos akmenis į krūvelę ir parvežk namo, parvežęs sudėk į galą, kuriame dėsi javus. Tada žiurkės javų neės. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"