Paieška Neatimsite iš vaiko meškerėlės?..

Neatimsite iš vaiko meškerėlės?..

Mėgėjų žvejyba – visuomeniniai santykiai ir tvarka

Vacys PAULAUSKAS

Žvejų būrelio vadovas, papildomo ugdymo pedagogas ekspertas

 

Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą iš dalies aptarėme š.m. „Žaliajame pasaulyje“ Nr.3(637) ir Nr.4(638). Galime pasidžiaugti Lietuvos Respublikos Seimo operatyvumu, nes įstatymas, reglamentuojantis visuomeninius santykius, atsirandančius organizuojant mėgėjų žvejybą ir vandens telkinių naudojimo žvejybai tvarką, jau priimtas ir turėtų įsigalioti nuo 2008 m. liepos 1 d. Tiesa, šiame įstatyme mėgėjiška žūklė tapo mėgėjų žvejyba. Apie tai jau rašėme. Šiandien aptarkime dar vieną kitą žvejams mėgėjams rūpimą mėgėjų žvejybos problematiką.

 

Įvairūs dokumentai

 

Vyresniosios kartos meškeriotojai neblogai mena laikus, kai svarbiausias, suteikiantis meškeriojimo teisę, dokumentas buvo Medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) išduotas Žvejo mėgėjo bilietas. Norint žvejoti ne savo žvejų būrelio vandens telkiniuose, reikėdavo įsigyti leidimą. Kultūrinės žuvininkystės telkiniuose jis kainavo brangiau, mėgėjiškos bei sportinės žūklės – pigiau. Vėliau atsirado apmokami leidimai mėgėjiškai žūklei neišnuomotinuose (valstybinės reikšmės) vandens telkiniuose. Įsigydamas jį, meškeriotojas gaudavo šių telkinių sąrašą. Palaipsniui keitėsi įvairių vandens telkinių statusas, leidimų radosi daugiau, o jų netobula išdavimo tvarka pridarė meškeriotojams papildomų rūpesčių ir nesusipratimų.

Kartą meškeriojau karosus Babruko ežere (Trakuose). Šį vandens telkinį dažnai tikrindavo aplinkos apsaugos inspektorius. Atvažiavo jis ir tą kartą. Šalia manęs meškeriojęs jaunas vaikinukas irgi parodė savo leidimą. Paaiškėjo, jog jaunojo žvejo leidimas Babruko ežere negaliojo, ir principingas inspektorius paprašė susimokėti baudą. Jaunuolis nuoširdžiai pradėjo pasakoti, jog Šiaurės miestelyje esančioje inspekcijoje, įsigydamas leidimą, sakė, jog nori meškerioti Babruke. Vyrai, išdavę leidimą, patikino, jog tai toks leidimas, kokio jam kaip tik reikia. Pagailo man šito berniokėlio, nes puikiai supratau, jog jis, tyčia ar netyčia, neatsakingų pareigūnų apgautas, ir paprašiau pareigūno vos pilnametystės sulaukusio vaiko nebausti. Inspektorius sutiko ir paaiškino, kur ir kaip galima įsiimti Trakų istorinio nacionalinio parko vandenyse galiojantį mėgėjiškos žūklės leidimą.

Mėgėjiškos žūklės leidimų ir licencijų išdavimo tvarka nėra  tobula ir šiandien. Apie iškilusias problemas, įsigyjant licencijas Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, rašoma praeitame „Žaliojo pasaulio“ numeryje. Žvejai mėgėjai daug tikisi iš elektroninių mėgėjiškos žvejybos leidimų sistemos sukūrimo,  įvairių kitų palengvinimų ir žūklės įstatymo naujos redakcijos. Joje pagrindinėse sąvokose rašoma: „Teisė žvejoti – dokumentu ar kitais būdais gautas patvirtinimas, kad šio įstatymo nustatyta tvarka yra sumokėtos lėšos žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui arba suteikta nemokama žvejybos teisė“.

 

Buvusios ir numatomos lengvatos

 

Nemokama žvejybos teisė ir mėgėjiškos žūklės lengvatos – dažnai aptarinėjamos. Nuomonės įvairios, tačiau dauguma pasisako už lengvatų naikinimą arba jų „apkarpymą“. Iki šiol: „Žvejoti be žūklės leidimų, turėdami šią teisę patvirtinančius dokumentus, gali visuose vandens telkiniuose vaikai iki 16 metų ir pensininkai“; „Valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose neišduotas leidimas naudoti žūklės plotus, žvejoti be žūklės leidimų gali invalidai (neįgalieji). Asmenys ir jų šeimos nariai, kurių žemė arba miško sklypas, priklausantys nuosavybės teise, ribojasi su valstybiniu vandens telkiniu, kuriame neišduotas leidimas naudoti žūklės plotą, arba šio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“; „Žūklės leidimai išduodami taikant ne mažesnę kaip 50 proc. nuolaidą visuose vandens telkiniuose invalidams (neįgaliesiems); vietiniams gyventojams, gyvenantiems kaimuose, esančiuose ne toliau kaip už 1 kilometro nuo vandens telkinio“; „Žūklės leidimai išduodami valstybės rinkliavą mažinant 50 proc. valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduotas leidimas naudoti žūklės plotą – vietiniams gyventojams, gyvenantiems kaimuose, esančiuose ne toliau kaip už 1 kilometro nuo vandens telkinio.“

Naujoje įstatymo redakcijoje, nusakant mėgėjų žvejybą ir žuvų išteklių apsaugą, be kita ko randame: „Žvejoti neskyrus lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, turėdami šią teisę patvirtinančius dokumentus, gali:

* vandens telkinių savininkai jiems privačios nuosavybės teise priklausančiuose vandens telkiniuose;

* žvejybos plotų naudotojai – fiziniai asmenys vandens telkiniuose, kuriuose jiems išduoti leidimai naudoti žvejybos plotus, laikydamiesi leidimo sąlygų;

* asmenys, kuriems vandens telkinių savininkai ir žvejybos plotų naudotojai suteikė nemokamą žvejybos teisę;

* fiziniai asmenys iki 16 metų ir vyresni nei 62 metai – valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotus;

* neįgalieji – valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotus;

* vietos gyventojai, gyvenantys saugomoje teritorijoje – toje saugomoje teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose, kuriuose neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotus ir organizuota limituota žvejyba.

Žvejoti skyrus 50 procentų nustatyto lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui dydžio mokestį gali:

* fiziniai asmenys iki 16 metų ir vyresni nei 62 metai bei neįgalieji – privačiuose vandens telkiniuose, valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose išduoti leidimai naudoti žvejybos plotus.

Lėšos žuvų ištekliui atkūrimui ir saugojimui skiriamos vadovaujantis Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintomis lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui skyrimo taisyklėmis, suteikiant galimybę įsigyti teisę žvejoti į visus valstybinius vandens telkinius, kuriuose leidžiama mėgėjų žvejyba, o privačių vandens telkinių savininkų sutikimu – ir į privačius vandens telkinius. Asmenys, suteikiantys lėšų žuvų išteklių skyrimo patvirtinimus, šių paslaugų suteikimo išlaidoms padengti gali imti ne daugiau kaip 50 procentų Vyriausybės nustatyto lėšų skiriamų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui dydžio mokestį.”

Tad įstatymas, reglamentuojantis visuomeninius santykius, atsirandančius organizuojant mėgėjų žvejybą bei jos metu, nustatant vandens telkinių naudojimo mėgėjų žvejybai tvarką, keičia vaikų ir pensininkų teisę be žūklės leidimų žvejoti visuose vandens telkiniuose. Ji išlieka tik senatvės pensininkams ir vaikams vandens telkiniuose, kuriuose neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotus. Kituose vandens telkiniuose už teisę žvejoti teks mokėti 50 procentų sumažintą žuvų atkūrimui ir saugojimui skirtą mokestį. Kokia bus šio tvarkos pakeitimo nauda, parodys ateitis. Mane, daug metų dirbantį su vaikais pedagogą, neramina didėjantis vaikų, o kartais ir tėvų atotrūkis nuo gamtos.

 

Netikėtas protestas

 

2004 metų rudenį Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Nijolės Kazlauskienės, pakvietė Vilniaus moksleivius į Neries įžuvinimo akciją. Labai apsidžiaugiau, kad kartu su mano jaunaisiais žvejais šiame renginyje panoro su visa klase dalyvauti viena pradinukų mokytoja. Tačiau... apie ketinimus sužinojusi vieno mokinio mama mokytoją telefonu labai išbarė. Sakė, jos vaikas lanko mokyklą, kad išmoktų gyvenimui reikalingų dalykų, o ne bastytųsi pamokų metu paupiais ir stebėtų kažkokių žuvų paleidimo ceremoniją. Ji tiesiog pareikalavo, kad tą dieną jos vaikui vyktų normalios, tvarkaraštyje numatytos pamokos ir mokytoja, išleidusi su manimi kelis, žvejų būrelį lankančius, savo vaikelius, dėl šventos ramybės, tas pamokas atliko. Manau, jog tie vaikai, kurie dalyvavo Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinio direktoriaus tuometinio pavaduotojo Jono Pašukonio pamokoje ir savo rankomis į Neries upę paleido po kelias lašišaites, šį įvykį prisimins visą gyvenimą ir tikrai turėjo daugiau naudos, nei tie vaikai, kurie tą dieną mokėsi aritmetikos, skaitymo ar kitų, tikrai gyvenimui prireiksiančių mokslų.

 

Neatimkime meškerės

 

Vaiko draugystė su meškere padeda jam geriau pažinti vandenų paslaptingą pasaulį, skatina siekti papildomų žinių, moko gerbti nustatytą tvarką ir tausoti gamtos turtus. Be to, pagrindinėse įstatymo sąvokose paminėta žvejyba „sugavai-paleisk“. Tai: „Mėgėjų žvejyba, naudojant Mėgėjų žvejybos taisyklėse nurodytus specialius žvejybos įrankius ir būdus, užtikrinančius sugautų ir paleistų žuvų gyvybingumą, laimikį nedelsiant paleidžiant atgal į tą patį vandens telkinį“. Vaikai šį principą gerai supranta ir tada, kai jis būtinas, noriai jį taiko.

Manau, kada nuo gamtos vaikus vilioja visokiausios pagundos, plinta smurtas, auga jaunų žmonių nusikalstamumas, koją kiša alkoholis ir narkotikai, turėtume tik džiaugtis, kad dar atsiranda vaikų, kurie nori paimti meškerę į rankas, ir šį norą visokeriopai skatinti. Žuvaujančio vaiko žala žuvų ištekliams niekad nebus didelė ir visiškai nesvarbu, ar mes jam leisime meškerioti vandens telkiniuose, kuriuose išduoti ar neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotus. Tikiuosi, dauguma vandens telkinių valdytojų tai supras ir nesiims drastiškų priemonių prieš pameškerioti atvykusius vaikus.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"