Paieška Riešutėliai – ir Pelenei, ir...

Riešutėliai – ir Pelenei, ir...

 

Apie tai, kad kiekvienas produktas vienodai veikia tiek žmogaus fiziologiją, tiek psichiką, mokslininkai žino seniai. Neveltui juk šachtininkams, kosmonautams ir povandenininkams sudarinėjami specialūs valgiaraščiai.

Povandeniniuose laivuose dirbantiems jūreiviams, pavyzdžiui, reikalingas toks maistas, kuris slopina nerimo ir agresyvumo jausmą. Jiems specialiai mažinamas mėsos kiekis, mat mėsa stimuliuoja fizinį aktyvumą, kurį būtinai reikia išnaudoti. O kaip tą padaryti nedidelėje uždaroje erdvėje, kur ir taip didelė neramios dvasinės būsenos ir konfliktų tikimybė – artimieji toli, svetimi kas minutę greta, ir ši situacija nesikeičia ištisas savaites, o kartais ir mėnesius. Todėl ne tik mėsos mažiau – dar bromo įdedama į maistą. Nors žinoma, visa tai nekelia povandenininkų susižavėjimo.

Kyla natūralus klausimas: tai gal vegetarai šiuo požiūriu yra patys ramiausi žmonės pasaulyje?

Pasirodo, ne. Mat esama gausybės agresyvumo „paleidimo“ į aplinką mechanizmų. Mėsa drauge su neramumu teikia žmogui seksualinės energijos, nors kur kas efektyvesniais šiuo požiūriu laikomi jūros produktai. Jie lengviau įsisavinami negu mėsa ir turi gausybę maistingųjų medžiagų: baltymų, proteinų, cinko, fosforo, geležies. Neveltui pietiečiai tokie temperamentingi!

Šių dienų psichoterapeutai savo pacientams rekomenduoja ir atitinkamas dietas, o ne vien medikamentus skiria. Pavyzdžiui, kai žmogui depresija, visi procesai jo organizme sulėtėja. Pacientas tampa vangus, tad dažnai, sergant depresija, priaugama viršsvorio, kuris ne itin padeda pasveikti. Neveltui medikai rekomenduoja depresyviems asmenims kuo lengvesnį maistą, tačiau tokį, kuris teiktų pakankamai energijos: tų pačių jūros produktų, riešutų, šparagų, morkų. Organizmui šioje būsenoje reikalingi vitaminai E, C ir selenas.

Nuo seno manoma, kad pats svarbiausias maistinis antidepresantas yra šokoladas. Tačiau jis, pasirodo, greičiau padeda įveikti nuovargį negu kovoti su depresija. Kur kas naudingesnis ir efektyvesnis šiuo požiūriu produktas yra bulgariškieji pipirai. Visiems kontorų darbuotojams, dirbantiems nenormuotą darbo laiką, derėtų ant savo darbastalio laikyti riekelėmis supjaustytą pipirą.

Maistas veikia žmogaus emocinę būseną ne vien dėl savo biocheminių savybių. Esama gausybės asociacijų, susietų su vienu ar kitu produktu, taip pat asmeninių žmogaus pomėgių. Visi žinome, jog mandarinuose esama vertingo vitamino C, bet, be viso to, jų kvapas mums visiems primena Kalėdas, Naujuosius metus ir vaikystę. Ir atvirkščiai, jeigu žmogus negali pakęsti sūrio skonio, kiek jam bepasakotum, kad tai “laimės produktas”, sūris “neims veikti”. 

 

Garstyčios apkartina gyvenimą?

 

Beje, teisingumo dėlei reikia pasakyti, jog mokslininkai dabar tik patvirtina tai, kas žmogui buvo žinoma nuo neatmenamų laikų. Pavyzdžiui, budistų vienuolynuose nuo senų senovės vienuoliai mokomi gilintis į paslaptis virtuvės, kuri “gerina mąstymą”. Pagrindinė šio mokymo idėja yra ta, kad kiekvienas produktas turi arba rūgštinę terpę (ir pasižymi jin energija) arba šarminę terpę (ir pasižymi jan energija). Nuo balanso tarp šių dviejų energijų ir priklauso žmogaus psichofiziologinė sveikata. Jeigu žmogus laikosi atitinkamų produktų derinimo taisyklių, jis pasiekia septyneriopos naudos: dingsta nuovargis, atsiranda geras apetitas maistui ir seksui, puikiai miegama, nuolat būnama geros nuotaikos, išsaugoma tvirta atmintis, mintys tampa aiškios, o taip pat išsaugomas teisingumo jausmas (gamtos įstatymų supratimo požiūriu).

Šios taisyklės paprastos, o jų pasekėjai vienuoliai pirmenybę teikia maistui iš grūdinių kultūrų ir daržovių. Jie taip pat vartoja daug žuvies, jūros produktus, natūralias prieskonines žoleles, riešutus bei vaisius. Užtat iš raciono išbraukia saldumynus, visokiausius “egzotinius prieskonius” ir absoliučiai visus dirbtinius papildus. Dar vienas svarbus dalykas: daržovės ir vaisiai turi būti tik vietiniai. Tai yra bananus, mandarinus ir kivius mums derėtų pakeisti obuoliais ir kriaušėmis – juk kiekvienam žmogui geriausiai tinka tas maistas, kuris auga jo regione.              

Šiandien budistų vienuolynuose veikiančių mitybos taisyklių pagrindu sukurta mokslinė mitybos mokykla – makrobiotika. JAV ir Europoje jau dirba per tūkstantis makrobiotikos centrų, kurie rengia įvairiausias sveikos mitybos metodikas.

Rimti mokslininkai, beje, yra pastebėję ir atvirkštinį dėsningumą. Didžiosios Britanijos Bristolio universiteto dietologai, pavyzdžiui, yra išsiaiškinę, jog ne tik produktai veikia žmogaus nuotaiką, bet ir žmogaus psichinė būsena turi įtakos jo skonio pojūčiams. O tai, savo ruožtu, leis kur kas efektyviai diagnozuoti ir gydyti daugelį susirgimų, pavyzdžiui, depresiją, kurią gydytojai šiandien vadina XXI amžiaus rykšte.

Visi depresija sergantys pacientai kenčia nuo smegenyse sumažėjusio serotonino ir noradrenalino kiekio. Šio pobūdžio cheminių reakcijų pasikeitimas atbukina ir skonio pojūčius. Buvo atliktas  įdomus eksperimentas, pasitelkus dvi savanorių grupes. Vienai grupei buvo pasiūlyta naudoti antidepresantą, pakeliantį serotonino kiekį, o antrajai - padidinantį noradrenalino kiekį. Paaiškėjo, jog serotoninas sustiprina saldaus ir kartoko maisto norą, o noradrenalinas – rūgštaus ir kartoko.  Be to, pastebėta, jog sveikų, tačiau linkusių į nerimą, asmenų jautrumas karstelėjusiam ir sūriam maistui yra mažesnis.

Kokia gi yra praktinė šio atradimo nauda?

Sugebėjimo atskirti kartų, rūgštų ir sūrų maisto skonį patikrinimas padės nustatyti, kokios būtent medžiagos stinga žmogui, ir tiksliau parinkti gydymui skirtus medikamentus.

 

Iš persigėrimo – į persivalgymą

 

Daugelį žmonių depresuoti verčia būtinumas kažką daryti su savo figūra po švenčių. Pasak dietologų vien per vieną šventinę savaitę mes vidutiniškai pasunkėjame 2 kilogramais. Suprantama, tai apibendrinti duomenys: kitas gali ir visai nepasitaisyti, o kai kas gali prisiauginti ir visus 5 atliekamus kilogramus. Skaičiais šis “kalorijų smūgis” atrodo taip: jeigu normaliai vienas žmogus suvartoja 2-2,4 tūkst. kilokalorijų per parą, tai per šventes šis skaičius vidutiniškai padidėja 1,5 tūkst. kilokalorijų. Vien per šventinę savaitę mes suvartojame 14 tūkst. kilokalorijų daugiau. Beje, būtent tuo periodu tradiciškai krenta ir fizinis aktyvumas. Tokia padėtis neabejotinai paveikia ir žmonių sveikatą, ir jų psichinę būklę. Neveltui gydytojai taip baiminasi švenčių: jų metu žmonėms pašoka kraujospūdis, dažniau ištinka hipertoninės krizės, paaštrėja pankreatitai, dvylikapirštės žarnos opos, skrandžio sutrikimai. 

Ar galima kokiu nors būdu parengti organizmą užstalei?

Skrandis turi savybę susitraukti, o vėliau jam tenka labai sparčiai išsitempti – taigi alkanas žmogus greičiau persivalgys. Todėl šventinės vakarienės išvakarėse derėtų valgyti įprastiniu režimu. Nes persivalgymas niekada nebus lydimas geros nuotaikos.

 

Parengė Kostas JANKUS

 

Stiklinė ramybės ir 200 gramų agresijos

 

* Mėsa – suteikia energijos, jėgos, kuri reikalauja “išsiveržimo”. Gali išprovokuoti agresiją. Tai, beje, sakytina, tik apie raudoną mėsą – balta vadinama dietine.

* Žuvis – itin reikalinga studentams prieš sesiją, buhalteriams prieš ataskaitas ir visiems intelektualaus  darbo atstovams, patiriantiems psichines perkrovas. Riebiosios rūgštys, kurių turtinga žuvis, teigiamai veikia širdį, o fosforas – smegenų veiklą. 

Riebi žuvis – skumbrė, lašiša, upėtakis – be protinės veiklos stimuliacijos taip pat padeda nugalėti nykumos ir ilgesio jausmą (šitai įvyksta dėl didžiulio “Omega – 3” ir “Omega – 6” rūgščių kiekio).

* Jūros gėrybės – ne mažesnės energijos šaltinis negu mėsa. Mat jose gausu baltymų, fosforo, jodo, cinko. Didina seksualinį aktyvumą.

* Rupaus malimo duona padeda išlaikyti psichinę pusiausvyrą. Joje esantys B grupės vitaminai būtini normaliai nervų sistemos veiklai.

* Pieno produktai  - ramina, kartais netgi veikdami kaip migdomieji. Juose daug kalcio ir magnio. Esant nemigai, gydytojai rekomenduoja vakarienei išgerti šilto pieno su medumi arba suvalgyti kukurūzų dribsnių su pienu.

* Medus „nuima“ nerimą ir jaudulį.

* Sūris priklauso “laimės produktų” grupei. Jis greit pakelia nuotaiką, mat jame esama tiramino, triptamino ir feniletilamino rūgščių.

* Bulvės sudėtyje esančio krakmolo dėka sumažinamas adrenalino kiekis organizme. Ypač tos, kurios yra iškeptos su lupenomis ir valgomos su sviestu.  

* Avietės ir braškės (ypač su plakta grietinėle) padeda nusiraminti ne prasčiau nei keptos bulvės.

* Aštrieji pipirai gali sukelti į euforiją panašią būseną. Juose esantis piperinas burnoje sukelia “gaisrą”, sukeldamas pseudo skausmą. Atsakydamas į tai, smegenys išskiria opiatus, tad kiek vėliau žmogus pajunta staigų nuotaikos pagerėjimą.

* Pomidorai taip pat priklauso “seksualaus” maisto rūšiai. Matyt juose esama medžiagos, savo poveikiu primenančios serotoniną.

* Bananai – pripažinti “laimės produktai”, iš kitų šios serijos produktų išsiskiriantys greitu poveikiu. Bananuose esama daug kalio, o jo trūkumas sukelia mieguistumą ir vangumą. Neveltui bananai yra laikomi ir tonizuojančiu produktu.

* Avižos, bulgariškieji pipirai, kartusis šokoladas – juos galima naudoti kaip vaistą esant stipriam nuovargiui ir prastai nuotaikai. Mat šie produktai turi gausybę fitohormonų, artimų savo sudėtimi žmogiškiesiems endorfinams.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"