Paieška Ką pasakytų Neringa?

Ką pasakytų Neringa?

Žurnalisto Augusto UKTVERIO pokalbis su Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos direktore Aurelija STANCIKIENE.

 

Sakoma, jog pokalbius su damomis visai gražu pradėti šį bei tą užsimenant apie gėles. Tačiau Jums neseniai „įteiktos“ gėlės (2007 m. spalio 17 d. sukako du metai, kai vadovaujate KNNP direkcijai, tad proga ganėtinai pradelsta...) ir uždegtoji žvakutė reiškia visai ne šviesulius šiame gyvenime, o palinkėjimą, palydėjimą...

 

Na, ir gerai, vadinasi, gyvensiu ilgai ir laimingai.

 

Naivokas klausimais: kada buvote didesnė entuziastė: 2007 10 17 ar šiandien – 2008 03 13, kai kalbamės?

 

Sudėtingas klausimas... Atėjusi dirbti tikėjausi daugiau kūrybos, daugiau teigiamų emocijų, tačiau... Pervertinau savo jėgas. Kita vertus, imdamasi KNNP direkcijos vadovės pareigų maniau: išsilaikysiu gal pusę metų...

 

...įsicukrijote, kaip žemaičiuose sakoma, ir Jums niekas nebaisu?

 

Tikrai nėra baisu... Kuo labiau esu puolama, tuo labiau Dievas siunčia daugiau spėkų... Kai susiduriu su sunkumais, atsiranda dar papildomas kvėpavimas. Tačiau su savo postu tikrai nesu suaugusi, buvau kūrybiniame darbe, esu architektė, uždirbau anksčiau kur kas daugiau... Šiuo metu neturiu jokio kūrybinio džiaugsmo.

 

Žmogysta, įteikdamas išeinančiam į Anapilį puokštę žydinčiai asmenybei, įrodo esąs beviltiškai brutalus, pačios nykiausios kultūros... O nykybė juk negalėtų džiaugtis UNESCO subtilybėmis, nes negalėtų pasakyti, kuo tai užsigeriama... Gaila, jog prie tokių prišampa net ir koks Seimo narys Juokeronis, kuriam nuo to argi taip ir gerai?...

 

Pamirškime dabartį, geriau žvilgtelkime praeitin. Juk Kuršių nerijos teritorijoje po karo vietinių nebeliko, tad siūlė gyvenimas „viltį“ tiems (ne pačios geriausios prabos žmonėms), kurie norėjo lengvai pasiekiamų aukso kalnų. Jų kai kas iš dabartinių Neringos miesto gyventojų ir tebesiekia... Lengvai nepasiekus, sunkiai iš pykčio vaduojasi.

 

Kur ten jiems kokį UNESCO tvarinį garbinti, kur ten tame tvarinyje inkliuzuotis... Ir jei jau taip pamanau, atrodytų, ir aiškiau, ko joks Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovas neįtiks Neringos miesto galvoms. Kai viena galva lenkiasi gamtos ir kultūros vertybėms, kita lankstosi pagal rinkimų taifūnus (girdi, klausomės gyventojų), pagal skambiai (skambiai - nuo skambančiųjų svorio) į Neringą važiuojančiųjų ir išvažiuojančiųjų svečių-šeimininkų. O Lietuva juk visai didesnė teritorija, negu Neringos miestas, Lietuvai reikia Kuršių nerijos, kaipo UNESCO pripažintosios...

 

Turiu kiek ir paprieštarauti: labai daug esama Neringoje ir tokių vietinių žmonių, kuriems taipogi šiandienos kultūra yra savastis, vadinasi ir UNESCO suteiktas įvardijimas juos maloniai nuteikia. Nes juk ne taip sunku suvokti, jog tarptautinį pripažinimą kultūros ir gamtos paveldo srityje pelnius, pelnomas ir dėmesys, ir kai kurios investicijos, plėtojančios būtent vertybes. Daugelis tiesiog dėl to man ir ranką paspaudžia... Tad galiu sakyti, jog vietiniai taipogi mus, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją, palaiko. Štai prieš ankstesnį KNNP direktorių Vladą Portapą buvo surinkti 865 parašai, o šiuo metu, prieš rengiant piketą prie to nelemtojo vagonėlio, vargu ar 100 parašų, nukreiptų prieš mane, pavyko surinkti. Nors tam buvo mestos didžiulės pajėgos. Klaipėdos miesto savivaldybė (nuo atstovo spaudai) išsiuntinėjo oficialius pranešimus, kuriuose buvo kviečiama į piketą prieš genocidą.

 

Susietu su neužtikrinančiai prie Kuršių marių vandenėlio stovinčiu verslininko vagonėliu?

 

Ne, ne... Prieš Rūtos Baškytės ir Aurelijos Stancikienės vykdomą genocidą...

Neringos savivaldybės tarybos nariai (žinia, ne savo nuosavas pinigines pasitelkę) užsakinėjo autobusus piketuotojams į „darbo“ vietą suvežti... Tačiau „surėmus pečius“ pikete tedalyvavo ne daugiau kaip 100 žmonių.

To negana. Neseniai Neringos miesto seniūnijose buvo organizuotas parašų rinkimas, nukreiptas prieš UNESCO statuso peržiūrėjimą, šmeižiant Rūtą Baškytę, Aureliją Stancikienę ir Gražiną Lygnugarienę (gal jau prieš naująją Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkę?). To vajaus metu parašus padėjo gal tik apie 50 žmonių.

Sakau: esama manipuliavimo Neringos gyventojais.

Neatsitiktinai pasirinkti ir žvejai. Patikliausi lengviausiai nukreipiami. Žinau, jog jiems Neringoje gyvenimas iš tikro yra su druska. Neįsivaizduoju Kuršių nerijos be žvejų, žvejybos, žuvies. Kur tada reikėtų gardžiuotis žuvimi, jei ne Kuršių nerijoje?..

Mūsų tikslas – išaiškinti žmonėms, kuo jiems gali pasitarnauti Kuršių nerija, kaipo nacionalinis parkas. Išsaugant žvejybą, kaipo istorinį verslą, taipogi mūsų, KNNP direkcijos rūpestis. Dabar esama siūlymų imtis ir pramoginės-turistinės žvejybos.

 

Ar tarp Kuršių nerijos žvejų suvis esama suvokiančių „su kuo valgoma“ toji pramoginė-turistinė žvejyba?

 

Manau, jog yra ir tų, ir anų. Juk esama žvejų, kurie palaiko ir mūsų direkcijos siekius – išsaugoti verslą, užimtumą... Reikia, sakyčiau, valstybinio projekto, kad žvejai suvoktų ir permainų naudą. Mes siektume, kad žvejai, vietoj botų, naudotų kurėnus. Tada jau yra galimybė rodyti turistams, kaip ir su kurėnu išplaukiama vidury nakties iš marių traukti bačkos su unguriu (kuriam galima taikyti ir principą „sugavai – paleisk“, nes jau ir dabar Neringoje pardavinėjami iš Kinijos atsivežti unguriai, su „žiburiu“ vargiai surasi juos mariose...).

 

Čia, kaip sykis, prisimenu Lietuvos valstybinio žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimo centro vykdomą tarptautinį (su Kaliningrado sritimi) projektą „Pasienio žuvys“. Šiame projekte taipogi viskas koncentruojama rekreacinės žūklės link...

 

Gaila, jog čia kiek stokoju informacijos. Nes nebuvau kviečiama, daugiau informacijos gal turi Neringos miesto savivaldybė, kuriai, manau, labiau rūpi, kad Neringa kiek supanašėtų su triukšminga ir urbanizuota Palanga, ar kokiu Monte Karlo (įsivaizduojant, jog pataps pasauliui savitu kurortu su Mėlynąja vėliava). O mūsų žvejai turėtų suvokti, jog istorinio-kultūrinio draustinio atsiradimas jiems išsaugotų galimybę užsiimti turėtuoju verslu.

 

Tatai rodytų, jog yra užprogramuotas Neringos miesto ir Kuršių nerijos nacionalinio parko (galima sakyti, jog tai yra ta pati teritorija, jei neminėtume Smiltynės regiono) apsibadymo ir apsispardymo scenarijus. Tas badymasis, manau, yra naudingas tik Neringos miesto valdžiai, tačiau suvis pragaištingas Kuršių nerijai, susaistytai net su UNESCO...

 

Neringos miestas tikrai nėra įdomus pasauliui, patraukli yra tik Kuršių nerija, kaipo saugoma teritorija, kurioje dar vis išsaugomos vertybės. Nebus čia kokio Miami, vien dėl klimato... Beje, Neringos mieste niekada nėra buvusios opozicijos, kai kalbama apie KNNP. Net mūsų parko girininkas Romas Jasaitis, miesto tarybon patekęs, jau prieš parko direkciją kalba. Fenomenas, kurio paaiškinti netrunki: KNNP yra priešas, dėl jo užmačių štai vargas ir dėl tualetų, ir dėl smėlio atakos, ir dėl audros Baltijoje...

 

Pabandykime atsakyti į tokį mano klausimą: kur keliauja ponas Jakavonis, išvadindamas Jus stribe? Gal čia esama ir teigiamų dalykų, kuriuos tik iškraipo Jakavonio pykčio protuberantas?.. 

 

Rudeninės rinkimės kampanijos pradžia? Tik ar čia jau ir susirinks dividentų, juk tik nusiplėšė nuo savęs kaukę, parodė tikrąjį veidą: tokiu etiketu štai kuriami įstatymai... Teisingiau – kitaip: skatinama ne vadovautis įstatymu, o... Jei dar vis Lietuvoje yra žmonių, kuriems nesvetima sveikoji nuovoka, turi pažinti veidus ir kaukes.

Jei kas įžvelgtų kokius asmeniškumus, turiu pasakyti, jog Jakavonio tikrai nepažinojau... Jokių kontaktų (nei tiesioginio, nei netiesioginio) nebuvo... Gal kokia kitokios demokratijos ar paveldima liga tą Jakavonį kamuoja?..

 

Demokratija, šiuo atveju, gal yra ne kas kita, kaip įsiteikimas rinkėjams... O gal tik reikia žmogui vietos saulutėje ties Nida?..

 

Kuo greičiau vieni kitus identifikuosime, tuo Lietuvai bus geriau. Jei nebūtume Europos Sąjungoje, jei Lietuva nebūtų prisijungusi prie pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijų, jei nebūtume susaistyti parašais su daugeliu tarptautinių įsipareigojimų ir susitarimų, tada... Šiuo metu teisiškai mindyti Kuršių nerijos kultūros ir gamtos paveldą nėra jokių galimybių. Savo teisinę bazę privalome suderinti su tarptautine teise.

 

Beje, neseniai išgirdome apie Naujojo Dviračio išradimą – taikos sutartis su mūrų Kuršių nerijoje statytojais. Kas tai?

 

Neįsivaizduoju... Kaip galima sudaryti taikos sutartis, kai esama grubių teisės aktų pažeidimų.

 

Gal yra taip: kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama Aurelijai?

 

Tačiau ir visiems kitiems neleidžiama? Juk Lietuvoje gyvena ne vien Jupiteris ir Aurelija... Gal mes suvis nebegerbiame Lietuvos Respublikos Prezidento: kas neteisėta – nugriauti... Ar mes tokia turtinga valstybė, kad joje galima tik teistis, teistis, teistis, kol ateis kokia senatis, statyboms vis plėtojantis ir laimint...

 

Gal esame ne teisinė valstybė, o teisininkų valstybė. Jiems – galingi pinigėliai, jų ir tiesa... Tačiau nuo tokios feodalinės valstybės karkaso bandykime vėl gręžtis Kuršių nerijos link...

Bandysiu gręžiotis vėl  motulės Demokratijos link: ar yra prie parko direkcijos kokia visuomeninė KNNP gerbėjų taryba, kuri brandintų ne vien pelus, o ir grūdus?

 

Manyčiau, jog tokios tarybos pačioje Kuršių nerijoje vargu ar reikia. Tiesa, turime konsultacinę tarybą, kurioje yra ir Neringos, ir Klaipėdos savivaldybių, Kultūros ministerijos, UNESCO nacionalinės atstovybės, daugelio kitų institucijų bei visuomeninių organizacijų atstovai. Konsultacinė taryba (18 atstovų), manyčiau, tikrai mums yra naudinga.

Beje, ir Neringos miesto savivaldybėje yra Nacionalinio parko komitetas. Tačiau šio komiteto veiklos nežinau, neteko sužinoti ko nors konkretaus, jokio ryšio, kontakto su mumis nepalaiko.

 

Gal tai Šešėlinė KNNP direkcija?

 

Kažkas tokio. Tačiau to komiteto kompetencija abejotina – KNNP nė šešėlio nematau.

 

Neringos miesto savivaldybė už įriedėjimą į KNNP teritoriją pinigėlį ima. Tai jau visai ne kokia šešėlių, o realiosios veiklos politika. Kiek iš tokios politikos naudos turi pati KNNP direkcija?

 

Jokios naudos. Vadinamasis ekologinis mokestis (kasmet surenkama 2-4 mln. Lt) nukeliauja į specialiąją sąskaitą (Finansų ministerija), o grįžta pinigėliai jau ir komunalinėms Neringos miesto reikmėms, ir kurui, ir... Tad ekologinis mokestis su ekologija ir Kuršių nerijos nacionaliniu parku neturi nieko bendro. Pačioje pradžioje kažkas „supainiojo“ Neringos miestą su toje teritorijoje esančiu Kuršių nerijos nacionaliniu parku. (Beje, pagal KNNP steigimo dokumentus, parkas valdomas ir prižiūrimas iš valstybės asignavimų bei ekologinio mokesčio. Kažkuriame etape buvo sukeisti žodžiai „Nerija“ ir „Neringa“ ir... Mokesčio rinkimas įvažiuojant į savivaldybę yra nesusipratimas.)

Mums tos lėšos labai praverstų tvarkant kopagūbrį, tiriant galimo smėlio kasimo (Palangos paplūdimiams) jūroje ties Juodkrante galimas pasekmes ir t.t. Neturint ilgalaikės strategijos, Kuršių nerijos suvis galime netekti, juk tai tik smėlio juostelė, skirianti Baltiją ir Kuršių marias.

 

Esate neramioje ir audringoje vietoje... Vairininkai, žiū, besėdį kokiame Vilniuje, ir smagiai stebi, kaip viena į kitą daužosi KNNP ir Neringos miesto valtys. Jei būtų viena valtis, plūduriuotų sau – ir tiek... Gal Kuršių nerijoje būta nesąmonės įkūrus miestą Neringą, o po to panorus įsteigti toje vietoje dar ir KNNP. Jei jau UNESCO pripažino Kuršių neriją, jei reikia išsaugoti ir puoselėti, aišku, jog turi likti Kuršių nerijos nacionalinis parkas su Klaipėdos rajono seniūnijomis, tarkime, Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantėje, Smiltynėje (juk taip yra, tarkime, kituose šalies nacionaliniuose parkuose)?

 

Tada ir konflikto nebeliktų, ar liktų kur kas mažiau (kas užkoduota, sąmoningai ar ne, šalies įstatymų; štai ištisai eiti pačiu pajūriu nuo Smiltynės iki Nidos neleidžia rezervatų zonos). Žinoma, kai kurie vietos žmonės tuoj išsigąstų: pasaulio galas – savivaldybę naikina... Matydama, jog Neringos miesto savivaldybė tiesiog švaisto lėšas, suvokiu, jog jas galima panaudoti ir racionaliai. Štai tariamam Preilos krantinės remontui (o tai yra suvis naujas darinys) be jokio suderinto projekto, be sąmatos, be leidimo statybos darbams išleista jau per 3,5 mln. Lt valstybės dotacijų. Juodkrantėje pastatyta buvusioje futbolo aikštėje medinė kelių lentelių tvorelė, kuri kainavo... 41 tūkst. Lt. Tokių atvejų, kai išleidžiamos kosminės lėšų sumos, galėčiau vardinti ir vardinti... Tai leidžia konstatuoti, jog Neringos miesto savivaldybė (vienam gyventojui tenka per 70 tūkst. Lt) yra turtingiausia iš visų Lietuvos savivaldybių. (O kiek registruotų Neringoje joje pasirodo tik kelias dieneles vasarą?.. Pasidairykite ne sezono metu: daug kur – vien tamsūs langai.)

 

O varge, kaip nusišnekėjau, sakydamas apie seniūnijų steigimą vietoj Neringos miesto – kas norės nutolti nuo medžio, iš kurio litai krenta...

 

Sutikčiau, seniūnijoms atsidūrus Klaipėdos rajone, lėšos „aptirptų“... Tačiau užprogramuotų konfliktų Kuršių nerijoje, kaipo saugomoje teritorijoje, sumažėtų. Ir tvorelės iš 4 lentelių už 41 tūkst. litukų niekas nebetvertų (mūsų girininkai tai atliktų už 500 Lt)... Jei tos valstybės lėšos, skirtos Neringos miestui, pasiektų konkrečius žmones, tada...

 

Išeitų, kad Neringos miestas yra šiokia tokia bazė, kurioje galima pasimokyti litukų skalbimo meno?

 

Aš taip nesakiau...

 

Tada apsakykite, jei jau lėšų turėtumėte, KNNP direkcijos veiklos minimumo ir maksimumo programas?

 

Programa minimum: prevencinis darbas, švietimas, kad vietos žmonės, gyvenantys KNNP teritorijoje, žinoti, kur jie gyvena, kad suvoktų, jog nėra draudimo vardan draudimo.

Programa maksimum: norėtume pokyčių įstatyminėje bazėje, kuri suteiktų realias galimybes KNNP darbuotojams; norėtume normalių kūrybinių projektų; gal pavyktų sudaryti sąlygas žvejams respektuoti savo istorinį verslą (mariose žuvies vis mažėja), o ir žvejų uosteliai privatizuoti, žvejai vejami, kažką vis žadant; norėtume užsiimti rimtesniais moksliniams tyrimams (ir žemės gelmės, ir krantotyra, ir augalija, ir istorinis-kultūrinis paveldas, ir...); rūpėtų atstatyti ir senąjį pašto kelią (būtų puiki atrakcija ne vien Lietuvoje, o ir Rusijai priklausančioje Kaliningrado srityje, gal ir Latvijos pajūryje); norėtume išleisti ir solidžius leidinius apie Kuršių neriją...

 

Paminėjote krantotyrą, krantotvarką. Prisiminiau ketinimą kasti smėlį Palangos urbanistinėms ir rekreacinėms reikmėms ties Juodkrante. Ar Jūs esate tikra, jog Baltijoje negali persiformuoti srovės, smogsiančios Kuršių nerijai, kuriai nebereikės laukti klimato atšilimo pasekmių?..

 

Kas galėtų paneigti, kad ėmus kasti smėlį ties Juodkrante, taip ir neatsitiks. Prašiau mokslininkų tiesiog savo parašais tvirtinti: taip nebus. Parašų nebuvo. Nė vieno.

 

Tada ir sakau: genialiai mąstė šišionykštis ar atvykėlis, uždegdamas Jums žvakelę, padėdamas gėles, skirtas palydint į Anapilį. Ko gero, galvota buvo apie kitą moterį, kad ir legendinę, Neringą... Kuri, tikrovėje nubudusi, gal ir pasakytų: kokis biesas paskatino į tą galerą...

 

... ir aš taip ne kartą sakiau!

 

Tačiau dabartinės veiklos beprasmiškumo nepajaučiate?

 

Ne. Juk iš 1500 realiai balsuojančių Neringos miesto žmonių už mane balsavo 125 (vicemerė surinko kur kas mažiau balsų). Daug. Ypač, kai buvo ir yra vykdoma ypatingo melo, šmeižto, drabstymo purvu kampanijos. Optimizmo teikia tai, kad vietos žmonės pradeda jausti, jog gyvena vertybių apsuptyje, jog tas vertybes taipogi ima ginti.

 

Dėkoju už pokalbį.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"