Paieška Kapstato ežeras laukia pagalbos

Rašinių konkursui "Gamtos pasaka - 2008"

Kapstato ežeras laukia pagalbos

Kamilė VENCKUTĖ

Klaipėdos r. Endriejavo vidurinės mokyklos 11 klasės mokinė

 

Klaipėdos rajone yra tik vienas natūraliai susiformavęs vandens telkinys – Kapstato ežeras. Tai yra ledyninės kilmės netrofinio tipo ežeras, kurio plotas – 44 ha, ilgis – 1800 m. Būtent mums, endriejaviškiams, tenka laimė gyventi šio ežero pašonėje.

Jau ir plika akis gali užfiksuoti pačią didžiausią problemą – ežeras sparčiai pelkėja. Atrodo, lyg niekam ir nerūpi, kad galbūt po kelių dešimčių metų jo visai nebeliks. Apaugdamas žole, jis palaidos ir 3 m. storio dugne gulintį dumblą – sapropelį. Tyrimai parodė, kad ši medžiaga naudinga ir kaip trąša, ir kaip gydomoji medžiaga, tačiau niekaip nepasiseka to įrodyti mūsų valdžios atstovams.

Kartais pasižvalgiusi pagalvoju, kad gal valdžios vyrai negirdi mūsų šauksmo dėl to, jog mes patys nemokame tinkamai elgtis su šia gamtos dovana. Papoilsiavę ar Jonines atšventę, paliekame krūvas šiukšlių, primėtome jų į vandenį. Kai patys negerbiame to, ką turime, tai gal nenorėkime, kad ir kiti mums padėtų?

Na, o jeigu rimtai, tai kyla klausimas, kaip būtų galima padaryti ežero valymo pradžią. Nelabai susivokiu biudžeto formavimo srityje, tačiau manau, kad realiausia darbų pradžios galimybė – projektų teikimas ne tik rajono tarybai, bet ir Europos Sąjungai. Aktyvūs endriejaviškiai turėtų reikšti mūsų nuomonę įvairiuose forumuose, pasitarimuose, bandyti rašyti projektus. Juk visų pirma reikia kažkam labai įkyrėti, kad būtum išgirstas. Atrodo, kad pirminiam paežerės sutvarkymui ne kažin kiek tų lėšų ir reikia. Štai kitoje ežero pusėje gyvenanti Rimučio Striauko šeima iškirto krūmynus, savom rankom iki pat ežero nutiesė medinį pasivaikščiojimo takelį, iškasė tvenkinukus. Šiandien ne vienas endriejaviškis ar svečias pasidžiaugia šių žmonių pastangomis. Nemanau, kad šie jų darbai kainavo milijonus – kaina grindžiama geranoriškumu, atkaklumu ir kantrybe. Vadinasi, padaryti galima, tik ne visiems vienodai rūpi gimtųjų apylinkių grožis.          Dažnam norisi, kad viską padarytų kažkas kitas – paskui naudotumėmės visi.

Manau, kad nėra neišsprendžiamų problemų. Visų pirma, darbščių mūsų rankų laukia paplūdimys. Po to gal reikėtų į ežerą įleisti žuvelių (amūrų), kurios minta žolėmis. Tikiuosi, kad poilsio vietos įkūrimas, neduodantis ramybės kai kuriems Endriejavo miestelio gyventojams, taps visiems svarbia ir verta dėmesio problema. Ežeras ir paežerė turi džiuginti ne tik mus, bet ir svečius.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"