Paieška Ipritas Baltijoje jau nekenksmingas?

Kas naujo ginklų kapinynuose?

Ipritas Baltijoje jau nekenksmingas?

 

Rusijos mokslinio instituto laivo “Professor Štokman” įgula jau 10 metų dirba tose Baltijos jūros vietose, kur Antrojo Pasaulinio karo metais buvo palaidotas cheminis ginklas.

                  

Nuodingus ginklus pasidalino

 

Žinoma, jog 1945 metais iš nacistinės Vokietijos paimtus cheminius ginklus pasidalino antihitlerinės koalicijos šalys. Rusijai jų teko beveik 35 tūkstančiai tonų. Jie atsidūrė Baltijos dugne: apie 30 tūkstančių tonų atgulė prie Danijos Bornholmo salos, likusieji – Gotlando baseine.

Šiandien navigaciniuose Baltijos jūros žemėlapiuose rajonas 55 laipsnių 38 min. Šiaurės platumos ir 15 laipsnių 30 min. Rytų ilgumos (į rytus nuo Bornholmo) žymimas kaip cheminių ginklų laidojimo vieta. Čia 95 metrų gylyje jau daugiau nei 60 metų guli apie 30 tonų ipritu užpildytų bombų ir sviedinių. Iškelti į paviršių 17 tonų – tai tik lašas jūroje!

Praėjusiais metais „Professor Štokman“ specialistai dirbo svarbiausiame šių medžiagų laidojimo rajone – prie Bornholmo salos. Ekspedicija, kaip pranešė jos vadovas, Rusijos Mokslų akademijos P.P. Širšovo instituto direktorius Vadimas Pako, finansuojama pagal Europos projektą „Ekologinių rizikų, susijusių su cheminiais ginklais, modeliavimas“.

 

Išbandytas  naujas prietaisas

 

Šios ekspedicijos metu rusų specialistai išbandė naują metalinių objektų jūros dugne ieškojimo prietaisą – eksperimentinį magnetometrą, kuris jaučia tokius objektus per gana didelį nuotolį ir 10 metrų dugno grunto gylyje. Tai labai svarbu, nes sviediniai ir bombos, gulėdami klampiame dugno paviršiuje, leidžiai gilyn ir gilyn.

Magnitometrą specialistai išsinuomavo, tačiau institutas, siekdamas ir ateityje sistemingai tyrinėti jūros dugną, nusprendė tokį prietaisą įsigyti pats.

„Žinoma, su sąlyga, jei mūsų tyrinėjimams bus skirtos lėšos, - sako ekspedicijos vadovas, - nes tai brangi įranga. Bet aš tikiuosi, kad europiečiai supras mūsų darbų būtinumą“.

 

Bombos – kaip rėčiai

 

„Remiantis ekspedicijos išvadomis, galima teigti, jog šiandien šimtu procentų įrodyta, jog jūros dugne jau yra ne ginklai su iprito užtaisu, o ištekėjusio iprito tirščiai. Kai žvejai iškelia į paviršių bombas ar sviedinius, tai ten jau – tik tušti, skylėti rėčiai!“ – sako Vadimas Pako.

Tai gal per ilgą gulėjimo vandenyje laiką cheminiai ginklai jau prarado savo pirmykštę mirtiną jėgą?

Mokslininkai teigia, jog neišvengiama katastrofa jau negresia: „Aš, kaip fizikas okeanologas, pirmiausia tyrinėjau natūralius tų medžiagų degradacijos procesus – kas ten vyksta su jomis jūros dugne“.

Pasak V.Pako, išsilaisvinęs ipritas pasilieka gulėti jūros dugne laidojimo vietoje, tačiau jau ne gryname pavidale. Neužregistruota žmonių, kurie būtų mirę nuo jūros produktų, sužvejotų Bornholmo baseine. Tiesa, dabar tokio produktų parduodama vis mažiau. Tačiau dėl to esanti kalta geltonoji spauda.

Gresia išnykimo pavojus Baltijos lašišoms? Jūros vandenyse jau išnyko ruoniai ir, ko gero, netrukus bus draudžiama žvejoti strimeles?.. Dėl to, esą, kaltas industrinis jūros užterštumas, - visa tai, kas atplukdoma į jūrą įtekančiomis upėmis; teršią ir laivai, išpildami jūron įvairias nuotekas, kitas atliekas...

 

Ipritą gali suėsti... bakterijos

 

Kiek laiko jau susilpnėjusios nuodingos medžiagos dar terš jūros ekosistemą?

Į tokį klausimą vienareikšmiško atsakymo kol kas nėra.

„Kiek mokslininkų, tiek ir nuomonių, - sako V. Pako. – Mano idėja – padėti gamtai natūralaus nuodingų medžiagų irimo procese. Tam reikia sudaryti atitinkamas sąlygas“.

Utilizacijos būdai gali būti įvairūs. Pavyzdžiui, esama bakterijų, kurios sau maistą sugeba paimti iš iprito. Jų populiacija buvo išvesta Peterburgo mokslinio tyrimo instituto Ekologinės saugos centre.

Kadangi šiandien tyrinėtojai dirba arti pastebėtų “karštųjų taškų”, tai ir mėginama atestuoti jų nuodingumą. Jei pavyks prognozuoti iprito irimą, manoma, jog tada bus galima šiai situacijai daryti vienokią ar kitokią įtaką.

Parengė Vetusta PRIŠMANTIENĖ

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"