Paieška Visus gyvius įvardijant...

Visus gyvius įvardijant...

Žurnalisto Augusto UKTVERIO pasikalbėjimas su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Gyvosios gamtos skyriaus vedėja Edita LYDIENE.

 

Gyvosios gamtos skyrius buvo įkurtas 2005 m. rugpjūčio 11 d. Naujo skyriaus atsiradimo būtinybė atsirado vien dėl to, jog reikėjo įgyvendinti ES direktyvas, jas perkeliant į nacionalinius teisės aktus. Visa tai reikėjo ir koncentruoti, ir koordinuoti.

Gyvosios gamtos skyrius užsiima ne viena sritimi. Pagrindinės veiklos sritys yra tokios: 1) stebėsenos organizavimas (pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005-2010 m. programą); 2) strateginio planavimo, t.y. gamtotvarkos planų rengimo organizavimas; 3) duomenų kaupimas; 4) naujų „Natura 2000“ teritorijų atrinkimas (Europos ekologinio tinklo plėtra), jų įteisinimas; 5) strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos vertinimo dokumentų nagrinėjimas. Be abejo, dalyvaujama ir rengiant teisės aktus, įvairiose darbo grupėse, ir t.t.

 

Stebėsena, kurią monitoringu vadinome...

 

Dėl tos stebėsenos (anksčiau tai vadinome monitoringu, tačiau kalbininkai pateikė lietuvišką atitikmenį...) ne viename regioniniame parke teko išgirsti nusiskundimų, jog tinkamai tai atlikti vienam ar dviem specialistams yra tiesiog neįmanoma. T.y. neįmanoma viską padaryti kokybiškai. Ar tuose nusiskundimuose esama tiesos?

 

Gyvosios gamtos stebėsena vykdoma dar tik treti metai (turiu omenyje Europos Bendrijai svarbias gyvūnų rūšis). Iš tikro, sulaukiame iš direkcijų specialistų komentarų – ir dėl netikslios metodikos, ir dėl nekokybiškų prietaisų, ir... Tai suprantama. Parengus metodikas nusiskundimų, pastabų visada esama.

 

Gal mokslininkus rūgosime, gal blogai parengė? Gal jie net nežino, jog stebėseną atliks tik vienas žmogus, o metodika skirta bent dešimčiai?

 

Viskas žinoma iš anksto. VU Ekologijos institutas parengė metodikas kiekvienai paukščių rūšiai, o po to – individualias stebėsenos programas atskirose teritorijose. Svarbu tinkamai išdėstyti maršrutus – tiek vietos, tiek laiko atžvilgiu. Tiesa, ne visas rūšis tenka stebėti tais pačiais metais. Tik globaliai nykstančias rūšis reikia stebėti kasmet.

 

Gal reikėtų, kad mokslininkas ir metodiką sudarytų, ir stebėsenos imtųsi...

 

Iš metodikos mokslinio tyrimo „daryti“ nereikia. Pakanka ir saugomos teritorijos direkcijos ekologo darbo. Žinoma, problemos kyla, kai reikia stebėti dideles paukščių (tarkime, gervių) sankaupas. Tada vienam žmogui stebėti paukščių migravimą ir neįmanoma. Tačiau tai trunka neilgai, tad direkcijos trumpam periodui tiesiog gali kooperuotis su kitų saugomų teritorijų (ar mokslinės sferos) specialistais.

Žinoma, Gyvosios gamtos skyriaus rūpestis, kad krūviai tarp atskirų direkcijų pasiskirstytų tolygiai.

Tris metus buvo stebėti atskirų rūšių paukščiai, praeitais metais kartu pradėtos stebėti ir kai kurios kitos gyvūnų rūšys (žinduoliai, varliagyviai). Augalų ir buveinių stebėsena kol kas dar nevykdoma. Manoma, jog 2010 metais (ar vėliau) bus galima to imtis. Kol kas Lietuvos mastu tos buveinės nėra inventorizuotos, nėra nustatyta palanki apsaugos būklė kiekvienam buveinių tipui. Žodžiu, nėra nei stebėsenos metodikų. Tad pradžioje reikia žinoti, ką mes turime, žinoti, ką reikėtų stebėti, o po to imtis stebėsenos.

 

Planai – ne dėl tuščio buvimo

 

Strateginio planavimo, t.y. gamtotvarkos planų rengimo organizavimo srityje neitin suvokiančiai personai paaiškinkite: kas yra tie gamtotvarkos planai, kam jie reikalingi, kas juos rengia? Žmonės, gyvenantys saugomose teritorijose, regis, tai susietų ir su vienokiomis ar kitokiomis socialinės plotmės problemomis, nors minėtieji planai juk skirti esamoms vertybėms išsaugoti?..

 

Gamtotvarkos planus rengia saugomų teritorijų direkcijos, mokslinės institucijos, vykdydamos įvairius projektus. Pati Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) taipogi užsako minėtų planų rengimą. Savivaldybės ar atskiri asmenys, kiek žinau, tuo neužsiima. O štai dėl Margupio kadagyno Jurbarko r. (šiuo metu steigiamas Margupio valstybinis botaninis draustinis) iniciatyvus savininkas teikia siūlymą Aplinkos ministerijai, kad VSTT organizuotų gamtotvarkos plano rengimą. Be abejo, gamtotvarkos planų rengėjas iš kokio tuščio buvimo neatsiranda, tai reglamentuoja Strateginio planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka.
Gamtotvarkos planas nėra teritorijų planavimo dokumentas, kuris nustatytų ar keistų teritorijos teisinį režimą. Tai labiau yra teritorijos gamtinės aplinkos (rūšių, buveinių, poreikių) būklės analizė. T.y. ko reikia, kad viena ar kita rūšis išliktų tam tikroje teritorijoje, kad būklė dabar ir ateityje būtų palanki.

O socialiniai aspektai? Tarkime, su savininkais viskas susaistyta susitarimais dėl veiksmų plano vykdymo...

 

Tačiau teritorijos savininkui rūpi kompensacija?..

 

Tai šiuo atveju nėra numatoma. Tik įsipareigojimai, nes ir savininkas juk dažnai nori išsaugoti savo gyvenamojoje vietovėje esančias gamtos vertybes. Žinoma, finansinių lėšų planui įgyvendinti niekas nedraudžia ieškoti, netgi skatinama.

 

Sudarant gamtotvarkos planus, be abejo, esama ir problemų. Ką labiausiai akcentuotumėte?

 

Gal prieš kokius porą metų (tų planų rengimo buvo imtasi 2004 metais) esminė problema buvo pačių planų parengimo kokybė. Dabar jau kyla problema ne dėl kokybės, o įgyvendinimo. Atokesnėse vietovėse vis mažiau vadinamojo tradicinio ūkininkavimo. (Nors kai kur problema tampa ir intensyvus žemės ar miškų ūkis.) Teritorijos dirvonuoja, apauga krūmais... Tarkime, kad išliktų kokia augalų rūšis pievose, jas reikia pastoviai šienauti. Kas tai galėtų atlikti? Tam galima panaudoti ir ES lėšas kaimo plėtrai.

 

Duomenų „portfelio“ beieškant...

 

Kiek pasikalbėkime apie duomenų, susietų su gamtinėmis vertybėmis, kaupimą. Kokios galimybės?

 

Deja, duomenų bazės, kurioje būtų visa informacija apie „Natura 2000“ esančias buveines, rūšis, dar ir neturime. Žinoma, tai nereiškia, jog neturime panašių duomenų, tačiau popierinės versijos neprilygsta duomenims, suvestiems į kompiuterio atmintį (skaitmeninėse laikmenose, pagal tam tikras programas). Dabar kuriama stebėsenos duomenų kaupimo sistema, kad kiekviena direkcija po stebėsenos atlikimo galėtų (kitąmet, pasinaudojant internetiniu ryšiu, manau, bus galima naudotis šia sistema) suvesti ir pateikti savo duomenis. Čia reikia ir nemenko programuotojų darbo. Tiesa, yra sukurta gamtotvarkos planų duomenų bazė. Kai tokie planai atskirose teritorijose patvirtinami, duomenys apie tuos planus ir atsiduria minėtoje bazėje. Joje ir esama duomenų apie atliktus darbus atskirų saugomų teritorijų direkcijų pagal patvirtintus gamtotvarkos planus.

Manoma, jog reikia ir duomenų, susietų su biologine įvairove, kaupimo sistemos. Tačiau tai – ateities dalykas, kurį sprendžia Aplinkos ministerijos specialistai. Tai yra dar daugiau išteklių reikalaujantis projektas, nors praverstų jis ne vien saugomų teritorijų, o ir kai kurių kitų sferų specialistams ar tiesiog eiliniams šalies gyventojams.

Beje, dėl Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“. Esama atskiros duomenų kaupimo kompiuterinės programos (tiesa, ji veikia senesnės versijos vadinamojoje Windows aplinkoje), kurią vadiname „Natura 2000“ duomenų baze. Joje duomenys yra anglų kalba ir skirti Europos Komisijai. Toji duomenų bazė visuomenei neitin pasiekiama...

 

„Natura 2000“ teritorijos: mada ar būtinybė?

 

Apie „Natura 2000“ teritorijas (Europos ekologinio tinklo plėtra) tiesiog ir visą mūsų pokalbį buvo galima pradėti... Nes tos teritorijos ar ne labiausiai yra dominančios įvairiuose specialistų ar šalies gyventojų sluoksniuose. Ypač tokį teiginį būtų galima susieti su miškininkais, siekiančiais iš ploto vieneto gauti kiek įmanoma daugiau medienos. Štai miškininkai neseniai „Žaliajame pasaulyje“ teigė, jog „Natura 2000“ teritorijos kai kur suvis netikusioje vietoje atsirado, tiesiog mados vaikantis...

 

Suprantama, net pačioje Europos Komisijoje pripažįstama, jog „Natura 2000“ teritorijų ribos gali kiek ir kisti. Dėl to ir atnaujinami buveinių teritorijų (atskiruose regionuose) sąrašai. Tikslinama. Neretai vienai ar kitai rūšiai gyvenimo sąlygos pasikeičia, tad... Nors būna atvejų, kai stokojama ir mokslinių tyrimų. Štai manoma, jog teritorija bus svarbi vienai kokiai vabzdžių rūšiai, tačiau skelbiant tą „Natura 2000“ teritoriją aiškėja, jog toje vietoje anų vabzdžių nėra... Tačiau tokių atvejų pasitaikė tik pora.

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos išskiriamos pakankamai didelės, be to teritorijose pažymimos veisimosi vietos (ir potencialios lizdavietės). Tikimybė, kad saugomas paukštis gyvens „Natura 2000“ teritorijos viename ar kitame miške ir neemigruos, yra pakankamai didelė.

 

Jūsų skyriaus veiklos akiratyje – ir vadinamieji genetiniai sklypai, biosferos poligonai... Ar tai kartais nesusiejama taipogi su „Natura 2000“ teritorijomis?

 

Beje, genetiniai sklypai – ne mūsų skyriaus koordinavimo sfera, nors ateityje... Gal ir teks... Kol kas dirbame su atkuriamaisiais sklypais, biosferos poligonais ir draustiniais.

 

Į tolį žvelgiant...

 

Glaustai apibūdinkite: kas yra planuojamos ūkinės veiklos dokumentai, kas yra strateginis pasekmių aplinkai vertinimas?

 

Kai siekiame konkrečiai vertinti vienokią ar kitokią ūkinę veiklą - rengiami planuojamos ūkinės veiklos (PAV) dokumentai. O strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) atliekamas planams, programoms, įvairioms strategijoms, teritorijų planavimo dokumentams (bendriesiems, specialiesiems, detaliesiems (kai numatoma daugiau nei viena ūkinė veikla). SPAV dalyvauja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai (reikšmingumo nustatymo, atrankos dokumentų, apimties nustatymo dokumentų, ataskaitų nagrinėjimas). SPAV darbų apimtys kasmet vis didėja...

 

Tai, ko gero, gerai ir blogai. Blogai, nes specialistai „paskęsta“ popieriuose, o ar lieka laiko realiai susipažinti su teritorijomis, su kuriomis susieti tie darbai? Kita vertus, ar „apačios suvirškina“ tai, ką sumano „viršūnės“? Tada visi stengiasi, visi dirba, visi juda, tačiau juda kaip lydeka, vėžys ir gulbė. Kaip jaučiatės tokioje realybėje, jei taip ir yra?..

 

Yra ir tokia realybė, tačiau dirbti visada reikia. SPAV dokumentų daugėja, nes rengiami apskričių, savivaldybių teritorijų bendrieji planai. Pažymėtina, kad SPAV darbuose turi dalyvauti tarnyba, o ne direkcijų specialistai (teikia pagalbą tarnybos specialistams). Ateityje sieksime mažinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistų darbą ten, kas nesusieta su konkrečiomis saugomomis teritorijomis. Kol kas dalyvaujame visuose SPAV lygmenyse ir visuose etapuose. Tačiau aišku, jog einame vadinamojo „perteklinio“ darbo link.

VSTT ir saugomų teritorijų direkcijų dalyvavimas PAV procese yra tiesiogiai susijęs su saugomomis nacionalinėmis ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis.

 

Na, tarkime, atsiranda greta Dubysos regioninio parko verslininkas, kuris savo gamybine veikla tiesiog teršia atmosferos orą, tad kokiems paukščiams kokioje „Natura 2000“ teritorijoje suvis ne gyvenimas...

 

Tada taipogi atliekamas SPAV, kuriame dalyvauja ir mūsų tarnybos specialistai. PAV atveju, įvertinant atstumą iki saugomos teritorijos, tarnybos ir saugomų teritorijų specialistai dalyvauja tada, kai pakviečiami RAAD-ų specialistų.

Planų, programų ir ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatyme dalyvauja tiek VSTT, tiek saugomų teritorijų specialistai.

 

Dėkojame už pokalbį.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"