Paieška Kvapnusis ozonas: Žemės ir Žmogaus sveikatai

Sveikas, Ozone! (2)

Kvapnusis ozonas: Žemės ir Žmogaus sveikatai

Danguolė DROBLYTĖ

 

Kai žmogus nukirs paskutinį medį, apnuodys paskutinės upės vandenį, pagaus paskutinę žuvį, tada jis supras, kad pinigų valgyti negalima.

Indėnų išmintis.

 

Ką žinome apie ozoną?

 

Daug kas iš mūsų žino tik tiek, kad po griaustinio, kai rūstusis Dievas Perkūnas trinkteli žaibais į Žemę, ore pasklinda labai malonus kvapas ir tada sakome: “Taip kvepia ozonas”. Iš tiesų oras po griaustinio tampa lengvas, tyras, malonus. O ką dar žinome apie ozoną? Praktiškai – išskyrus specialistus – daugiau nežinome nieko. Būtų puiku, jei kur kas daugiau žmonių suvoktų, kokią nuostabią dovaną iš atmosferos gauna mūsų Žemė ir mes patys.     

 

Kuo brangus ozonas kiekvienam žmogui

 

Kai 2001 m. rugpjūčio 1 d. žurnalas „Geophysical Research Letters“ rimtai įspėjo žmoniją: Saulės „vėjas“ (elektronų ir  fotonų srautas), dar vadinamas „Saulės audromis“, mažina ozono sluoksnį. Nuo tada palydovai ėmė rinkti duomenis apie atmosferos sudėtį įvairiuose Žemės aukščiuose. Paaiškėjo, kad protonai viršutiniuose atmosferos sluoksniuose suskaldo azoto ir vandens molekules, kurių skeveldros jungiasi su ozonu ir taip jį naikina. Suskaldytos azoto molekulės virsta azoto oksidais, kurios išsilaiko kelias savaites ar net mėnesius (priklausomai nuo aukščio). Kai Saulės „vėjas“ įsiskverbia į gilius stratosferos sluoksnius, azoto oksidų poveikis tampa ilgalaikis ir sunaikina apie 1% ozono. Tai nėra daug, bet… pavojus kyla iš chloridų ir bromidų. Jie jungiasi su azotu, kurį išskiria žmogaus sukurti cheminiai junginiai. Ir tada jie tampa pagrindine ozono naikinimo priežastimi.

Jau 70-ųjų pabaigoje mokslininkai nustatė, jog virš Arktikos nepaliaujamai plonėja ozonosfera - atmosferos ozono sluoksnis. Palydovai surado net ozono „skylę“, kurioje belikę tik 30-50% ozono, o tai - mažiau už normą. Ta „skylė“ dažnai pastebima Arktikoje pavasarį (rugsėjo-lapkričio). Beje, ta „skylė“ susiformuoja 15-25 km aukštyje - ozonosferos (2-3 mm) sluoksnyje, kuriame yra maksimalus ozono kiekis (109 tonos).

Vėliau ėmėm aiškėti, kad ozono atmosferoje pradeda mažėti Šiaurės pusrutulio platumose pavasariop (sausio-kovo mėn.), o ypač virš Europos, JAV, Didžiojo vandenyno, Rytų Sibiro, Japonijos.

Be ozono gyvybė Žemėje neįmanoma. Ozonas saugo visa, kas gyva, nuo kenksmingų ultravioletinių Saulės spindulių, nuo patologinių mikroorganizmų. Ozono sluoksnio išnykimas sukeltų sunkiai įsivaizduojamas pasekmes: masines odos vėžio ligas, planktono išnykimą vandenynuose, augalų ir gyvūnų mutacijas... Tačiau ozonas nyksta dėl daugelio faktorių: svarbiausieji – aerozolinės dujos, junginiai, turintys chloro (freonai ir galonai), kurie naudojami įvairiose pramonės šakose.

 

Kaip gimsta kvapnusis ozonas – O3?

 

Deguonies molekulės susideda iš dviejų O2 atomų. Elektros srovė, tekanti per katodą (arba Saulė  ultravioletinių spindulių įtakoje), deguonį paverčia ozonu – O3. Skildamas ozonas (O3) atpalaiduoja trečią deguonies atomą ir tas laisvas atomas tampa aktyviu. Pastarasis oksiduoja tai, ką mes vadiname vienu žodžiu - tarša (įvairius pavojingus sveikatai junginius, patologinius mikroorganizmus). Būtent juos ozonas nukenksmina ir sunaikina.

Ozono “gimimo” schema tokia:

 

 

Ozonas – labai aktyvus cheminis elementas. Jis susidaro atmosferoje iš deguonies (veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams). Aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose esantis ozonas ne tik sulaiko kenksmingus Saulės spindulius, bet ir „sugeria“ infraraudonuosius iš Žemės, neleisdamas jai atvėsti. Ozonas – tai alotropinė deguonies forma su specifiniu visiems gerai žinomu kvapu. Net kai jo kiekis ore būna labai mažas (tik 0,001-0,01 mg/m3), jo kvapas stipriai jaučiamas. Ir tas nedidelis ozono kiekis suteikia gaivos, sveikatos ir puikų aromatą visai planetai. Tik didelės ozono dozės gali pakenkti: sukelti kvėpavimo takų sutrikimus, kosulį, galvos svaigimą, galvos skausmą. Leistina ozono koncentracija ore -  0,1-0,15 mg/m3.

 

Ozonas  - ekologinės pusiausvyros Žemėje garantas

 

Ozonas  - tai biologinės pusiausvyros Žemėje garantas, saugantis gyvybę ne tik nuo pavojingų Saulės spindulių. Ozonas žymiai stipresnis oksidatorius nei deguonis. Ozonas greitai reaguoja su organiniais junginiais, turinčiais dvigubą ryšį ir sudaro „ozonidus“. 

Apie ozono biologinį ir antibakterinį poveikį pasakoja klinikos “Neozon” ozonoterapeutė medicinos gydytoja Tamara  Pečiuro:

„Biologinis ozono poveikis susijęs su tuo, kad būdamas labai aktyvus jis jungiasi su įvairiais biologiniais objektais, tame tarpe ir įvairiomis ląstelės struktūromis. Kai kas bijo ozono, nes neturi žinių apie medicininį ozoną ir nežino, kad tos dozės yra nekenksmingos. Kai mes suleidžiame pacientui ozono-deguonies mišinio, jis nejaučia jokio diskomforto ir tik retkarčiais kai kas jaučia dilgčiojimą injekcijos vietoje. Leidžiant ozono mišinius po oda, pavyzdžiui, grožio procedūrų metu, gydant nuo celiulito, spuogų  ar raukšlių išlyginimui, pacientas nejaučia jokio skausmo. Pastebėjome, kad net grožio procedūros su ozonu teigiamai veikia visą organizmą, gerina savijautą. Kodėl ozonas duoda sveikatos? Nesočiosios rūgštys pasižymi vadinamaisiais dvigubais ryšiais. Jungiantis su ozonu jos sudaro organinius junginius - ozonidus, kurie turi antivirusinį, antibakterinį, antigrybelinį poveikį.“ Specialistai žino, kad lipidai ir baltymai sudaro ląstelės membraną, o štai tie ozonidai pagerina, aktyvina medžiagų apykaitos procesus pačioje membranoje ir ląstelės viduje. Koks ozono antibakterinis  poveikis?

Paties mikrobo membrana, skirtingai nuo mūsų ląstelių membranos, po sąveikos su ozonu suyra, nes mikrobų ir virusų membranos neatsparios deguoniui. Tuo tarpu deguonis mūsų ląstelėms – gyvybiškai svarbus. Infekuotos virusais ląstelės ozonidų poveikyje smarkiai sumažina tam tikrų fermentų, kurie dalyvauja viruso baltymų sintezėje, aktyvumą. O tai reiškia, kad virusas nusilpsta ir žūsta.

Medicinos tikslais ozonas pradėtas naudoti nuo 1915 m. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo atrasta, kad ozonas yra puiki dezinfekavimo priemonė. Vėliau paaiškėjo, kad ozonas pažeidžia virusų, bakterijų ir nesveikų ląstelių membranas ir taip šalina toksinus. 

*   *   *

 

Apie ozono poveikį vandeniui skaitykite kitame “Žaliojo pasaulio” numeryje.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"