Paieška Aplankykite Paveisninkų piliakalnį

Aplankykite Paveisninkų piliakalnį          

Vytautas STACEVIČIUS

 

Gerai neatsimenu kada (šeštame ar septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje) buvo rodomas lietuviškas filmas „Sadūto–tūto“. Daugelis žiūrovų galvojo, kad filmuota kažkur Šveicarijoje, nes buvo rodomi labai gražūs gamtovaizdžiai. Kaip pasakydavai, jog filmuota Veisiejų krašte, nuo Paveisninkuose esančio piliakalnio, nenorėdavo tikėti, bet atvažiuodavo, pamatydavo, patikėdavo...

Enciklopedijose, Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejaus fonduose esančioje medžiagoje apie šį piliakalnį rašoma: Paveisninkų piliakalnis yra Kapčiamiesčio apylinkėje, į šiaurę nuo Paveisninkų kaimo, pietiniame Veisiejų ežero krante.

Piliakalnis priskiriamas I amžiui pr. m. e. – V m. e. amžiui. Paveisninkų piliakalnis yra Veisiejų ežero pusiasalyje, į kurį iš sausumos patekti apsunkina užpelkėjusi vietovė. Manoma, kad piliakalnis turėjo gynybinę paskirtį. Pritaikant šią kalvą gynybai buvo padidinta kalno aikštelė, supilti sunkiai prieinami statūs šlaitai, piliakalnio aikštelės pakraščiuose supiltas pylimas. Ant pylimo buvo suręstos medinės gynybinės sienos ir bokštai. Piliakalnio papėdė dar buvo apjuosta dviem gynybiniais grioviais ir užtvaromis. Sodybų liekanos, esančios į šiaurę nuo piliakalnio, rodo, kad čia buvo susitelkę žmonės. Kilus pavojui apylinkių gyventojai slėpdavosi piliakalnyje ir gindavosi nuo priešų.Paveisninkų piliakalnio aikštelė ovali, 30 metrų ilgio ir 5 metrų pločio. Ją juosia maždaug 3 metrų aukščio pylimas, supiltas per du kartus (iš pradžių buvo 1,4-1,6 m aukščio). Jis sutvirtintas rąstais ir akmenimis. Pylimo pašlaitėje buvo maždaug 5 metrų pločio griovys.

1962  m. Vilniaus universiteto ir Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos instituto archeologai (vadovas P. Kulikauskas) ištyrė 240 kv. m aikštelės (jos šiaurės rytinę dalį) ir 360 kv. m gyvenvietės (padarė du pylimo pjūvius). Aptikta 0,2-0,6 m storio kultūrinis sluoksnis, lipdytos keramikos. Šiaurinėje piliakalnio papėdėje buvusioje senovinėje gyvenvietėje aptikta židinių, stulpų vietų, ūkinių duobių, III–IV amžiaus lankinė segė lenkta kojele.

Tačiau svarbiausias Paveisninkų piliakalnio radinys buvo 27 ankstyvesni degintiniai kapai, įrengti 0,9-1,3 m ilgio ir 0,5-1,0 m pločio ovaliose duobutėse ir apdengti akmenimis. Šešiolikoje kapų sudegę kaulai supilti į molines urnas brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi. Urnos papuoštos duobučių ornamentu. Kai kurie puodai apstatyti plokščiais akmenimis ir uždengti didesniu akmeniu. Kituose šešiuose kapuose sudegę kaulai supilti tarp akmenų. Kasinėjant buvo nustatyta, kad dar prieš įrengiant šioje vietoje piliakalnį, netoliese gyvenę žmonės čia laidojo savo artimuosius. Tai buvo prieš pora tūkstančių metų.

Urnos, į kurias buvo supilami sudegintųjų kaulai, buvo lipdomos rankomis. Urnų paviršius išmargintas įstrižais beformiais brūkšneliais, kai kurių – įvairiais geometriniais raštais, duobutėmis ar kitaip. Tokios urnos aptiktos Lietuvoje pirmą kartą.

Tyrinėdami piliakalnius archeologai nustatė, kad jotvingiams būdingi krūsniniai kapai, t.y. akmenų grindiniai, kurie sukraunami virš kapo.

Apie V amžių piliakalnio įtvirtinimus kažkas sudegino, gyvenvietę sunaikino. Po to ji nebuvo atstatyta.

Iki praėjusių metų prieiti prie piliakalnio buvo sunku Apie jį buvo užpelkėję plotai .

2007 m. rajono savivaldybė laimėjo projektą „Lazdijų rajono ir Punsko valsčiaus savivaldybių kultūros paveldo pritaikymas turizmo plėtrai“. Tad buvo pradėta tvarkyti piliakalnį. Pašalinti nereikalingi medžiai bei krūmai, įrengtas lieptas–tiltelis (priėjimui ir įkopimui į piliakalnį). Įrengta aikštelė automobiliams, nutiesti takai, įrengtas informacinis skydas. (Darbus atliko UAB „Leimesta“.)

... Pasigrožėję gražia dzūkiška gamta būtinai aplankykite Paveisninkų bažnytėlę. Ji pastatyta 1935 m. įkūrus Paveisninkų parapiją. Sovietmečiu buvo uždrausta  joje laikyti pamaldas, bažnyčia buvo paversta sandėliu. Šiuo metu veikia.

Džiaugiamės, kad gausūs mūsų rajono lankytojai galės pasigrožėti vaizdingomis Veisiejų ežero apylinkėmis, kad pilnai sutvarkytas dar vienas kultūros paveldo objektas.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"