Paieška Pavasario nereikia laukti: jis jau čia!

Pavasario nereikia laukti: jis jau čia!

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

Pavasariui skiriame ypatingą dėmesį. Galbūt, mes net nežinome, išskirtinis jo vaidmuo yra ir gamtoje – čia taip pat labai vertinamas gimimas, atsinaujinimas. Tiesa, žmogui ne visada pavyksta pamatyti ir suprasti gamtoje vykstančius procesus, kurių tempas gali tik stebinti ir žavėti.

Gal todėl daugeliui mūsų tenka susidurti su įdomiu paradoksu: kol mes laukiame pavasario ir ruošiamės jį sutikti, pamatome, kad beviltiškai pavėlavome: pavasaris jau pačiame įkarštyje, o kai kas netgi baiga savo pavasariškus ciklus.

Ar kovo pradžia – jau pavasaris? Jeigu tai būtų įprasti „lietuviški“ metai, turėtume ieškoti jo ženklų. Tačiau dabar tenka tik apsižvalgyt ir pritarti: pavasaris jau pačiame įkarštyje, nežiūrint to, kad dar ištirpsta beregint tirpstantis sniegelis, kad dar neplūstelėjo šiluma.

Pavasario laukimas yra paveldėtas mūsų pojūčiuose, mes be vargo atpažįstame žiemos ir pavasario ribą, ženklinančią veržlius gamtos pokyčius. Tokiu metu paprastai tirpsta  sniegas, vis garsiau gieda zylės, o mes laukiame sugrįžtančių vieversių, pempių. Tiesa, ne visada būna taip, kaip mes norime: 1980 metais Žuvinte pirmasis atlydys prasidėjo tik kovo 27 dieną. Po to viskas keitėsi greitai, storas sniego sluoksnis per porą dienų susmego, o po trejeto dienų pasirodė pirmieji gandrai. Jiems iš paskos skrido kiti paukščiai, kai kada per dieną buvo stebima iki 10 naujų parskridusių rūšių.

Tiesa, tokių pavasarių buvo nedaug – paskutinis sunkiai aušo 1996 metais. Tada po sunkios žiemos Rytų Lietuvoje žuvo daugiau kaip pusė visų stirnų: jau matėsi pavasario ženklai, tižo sniegas, o jėgas praradę stirnelės gulėsi savo guoliuose ir nesikėlė. Padėti joms negalėjo niekas...

Tokių pavasarių buvo nedaug. Dažniau jie atitiko daugiamečius mūsų supratimus, todėl visada žinojome, kada pražys žibuoklės, plautės, blindės, kada lizdus suks krankliai, antys, gervės ir pempės. 

Šių metų pavasaris aušta neįprastai: jau baigiame pamiršti žiemos sniegą, o šių dienų sniegelis gamtai nepadarys jokios įtakos – nebent kliustelės dar vieną naują vandens porciją. Atrodo, kad gamtoje iš anksto buvo žinoma apie tokią gamtos įvykių eigą, nes prieš trejetą savaičių sugrįžo gervės, karveliai uldukai, prieš porą – vieversiai, o dabar parlėkusių iš žiemaviečių paukščių jau gausu.

Per žiemą gamtoje neišnyko žalia spalva: šalčiai nepakando netgi žolinių augalų lapų. Tetrūksta šilumos bei saulutės, ir jie visi pakils naujam gyvenimui. Šiuo metu gausu ne tik žalių augalų - miškuose pradeda žydėti pirmosios žibuoklės, žalčialunkiai, jau galima ieškoti plaučių, blužnučių ir kitų ankstyvo pavasario augalų.   

Koks bus šis pavasaris? Dabar galima pasakyti, kad žiema tikrai nesugrįš ilgesniam laikui. Todėl reikia ruoštis pavasario darbams. Jeigu dabar stotų sausi ir saulėti orai, tektų skubėti sėti javus, nes dirva labai greitai prarastų drėgmę. Tokie pokyčiai sukeltų nemažai problemų ir  daugeliui pavasario gyvūnų, ypač varliagyviams: išdžiūvus varlių neršto vietoms, jos prarastų šio pavasario palikuonis. Pamaryje, kitose užliejamose žemumose visą kovą ir balandį paprastai telkšo vanduo, todėl čia ilgesniam laikui apsistoja į šiaurę keliaujančios žąsys, gulbės, antys, tilvikai. Šiemet tokių sąlygų paukščiams gali nelikti – jau dabar potvynis senka, vanduo slūgsta, naujo antplūdžio tiesiog nėra iš kur laukti. Gamtininkai prognozuoja, kad šiemet paukščių sankaupų pamaryje vargu ar pavyks sulaukti.

Besižvalgant pirmųjų pavasario ženklų, sulaukiam ir šiek tiek neįprastų pranešimų. Nekasdiene pavasario pradžios sensacija tapo nelauktas pranešimas – Vilniuje, viename parke gamtininkai vasario 29 dieną aptiko lizdą palikusius naminės pelėdos jauniklius. Kovo 1 dieną čia suradau vieną tokį pūkuotuką, kuris jau skraidė ir nuo lizdo nuplasnojęs keliasdešimt metrų, dieną leido alyvos viršūnėje. Paskaičiavus išeina, kad pelėdos turėjo sudėti kiaušinius apie Kalėdas, perėjo visą sausį, o per vasarį jaunikliai užaugo. Tokių dalykų Lietuvoje man neteko stebėti ir apie tai girdėti.

Dabar gamtoje jau peri krankliai, lizdais greitai turėtų pradėti rūpintis gervės, didžiosios antys, kovai, kuosos, pilkosios varnos, šarkos. Į savo kolonijas sugrįžo pilkieji garniai ir didieji kormoranai. Perėti pradeda jūriniai ereliai.

Pavasaris jau čia, skubėkime juo džiaugtis, jį pamatyti ir suprasti!            

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"