Paieška Sistemą papusčius…

Sistemą papusčius…

Aplinkosaugos inspektorius: baudikas, patarėjas, stebėtojas ar?..

Žurnalisto Augusto UKTVERIO pasikalbėjimas su Aplinkos ministerijos Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos (VAAI) viršininku Raimondu SAKALAUSKU.

 

Nuo šių metų kovo 4-osios įsigalioja nauja Jūsų vadovaujamos Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos (VAAI) struktūra. Ar iš tikro laukia kokios esminės permainos?

 

Permainos ne kokios nors esminės. Dar ankstesnis aplinkos ministras Arūnas Kundrotas praėjusių metų rudenį pasirašė atitinkamą įsakymą. Pagrindinis reorganizacijos tikslas - ne pakeisti VAAI funkcijas, o atvirkščiai - priartinti jos struktūrą prie per pastaruosius keletą metų  gerokai išsiplėtusių veiklos sričių. Pvz. VAAI-ai buvo deleguotos pavojingų atliekų tvarkymo veiklos licencijavimo, leidimų išdavimo atliekų pervežimui tarp valstybių ir kitos naujos funkcijos. Konkretinant sakyčiau, jog struktūra tampa labiau orientuota į tam tikras veiklos sritis. Štai buvęs Kontrolės organizavimo skyrius „dalijamas“ į tris atskirus skyrius. Atsiras Atliekų kontrolės, Gamtos apsaugos  ir taršos kontrolės, Kontrolės organizavimo ir strateginio planavimo skyriai. Esama pakeitimų ir Gyvūnijos apsaugos skyriaus struktūroje. Čia atsiras du poskyriai, atskiriant medžioklės ir žūklės kontrolės sritis .

Tokie pakitimai, be struktūros aiškumo, manau, suteiks galimybes ir specialistams siekti karjeros, kartu imantis ir atsakomybės.

 

Ar tie pokyčiai atsirado dairantis į ES, ar tai tiesiog Raimondo Sakalausko, kaipo naujojo VAAI viršininko, žingsniai?..

 

Vadinkime tai tam tikru mišriuoju sumanymu. Tai – ir mano, ir buvusio ministro Arūno Kundroto sumanymų įgyvendinimo etapas. Be abejo, atsižvelgiama ir į ES rekomendacijas, kartu įvertinant ir nacionalinę problematiką.

 

Ar atsiradę pokyčiai Jūsų vadovaujamos VAAI struktūroje neturėtų iššaukti pokyčių ir, tarkime, regioniniuose aplinkos apsaugos departamentuose (RAAD)?

 

RAA departamentai tiesiogiai pavaldūs aplinkos ministerijai, todėl VAAI reorganizacija tiesioginio poveikio RAAD-ų veiklai neturės. Tačiau panašūs veiksniai, kurie paskatino reorganizuoti VAAI, veikia ir RAAD-us. Todėl AM, dar praėjusiais metais pakeitė kai kurių RAAD-ų struktūras. Kaip tai pasiteisins ir ar bus reikalingi visų RAAD-ų unifikuoti struktūrų pokyčiai? Tai bus aišku artimiausioje ateityje. Kas mėnesį diskutuojame su RAAD-ų direktoriais įvairias klausimais. Aptariame ir kai kuriuos galimus struktūrinius pokyčius. Kiekviename regione yra ir tam tikros specifinės sąlygos, tad visiškai unifikuotų šablonų taikymas, mano nuomone, nebūtų racionalus. RAAD-uose svarbu ir savo nuožiūra kai ką stiprinti, kai ko atsisakyti.

Visuose RAAD-uose yra Poveikio aplinkai vertinimo bei projektų derinimo skyriai. Juose – labai daug funkcijų (ir pažymų išdavimas ūkininkams, ir poveikio aplinkai vertinimas, ir pakuočių apskaita, ir...). Tad tas funkcijas reikėtų detalizuoti ir skaidyti. Vien poveikio aplinkai vertinimo dalykai verčia itin specializuotis, gilintis į konkrečią problematiką.

 

Senojoje Europoje, kaip jau įprasta sakyti, kai kur brakonierių gaudymu rūpinasi ne aplinkosaugos inspektoriai, o atitinkama policijos grandis. Tai daroma suvokiant, jog brakonieriavimas yra nusikalstama veikla (koks skirtumas, jei pavagiama iš kokio piliečio maišas grūdų, ar iš gamtos – maišas žuvų), tad prieš nusikaltėlius ir turi atsigręžti policija...

 

Ateičiai mintis manau teisinga, tačiau tokiems pokyčiams reikėtų daug laiko ir didelių reorganizacijų tiek aplinkosaugos, tiek policijos struktūrose. Pradžiai būtų labai naudinga sukurti efektyvesnio bendradarbiavimo su policija ir prokuratūra sistemą. Tai nėra lengva, nes, kaip ir visos institucijos, policijos komisariatai, prokuratūros turi savuosius darbo prioritetus (juk žinome: kriminogeninė situacija Lietuvoje nėra džiuginanti), tačiau svarbu, kad būtų vadovaujamasi ir geranoriškumo principu. Plačiau visuomenei žinomas sėkmingo tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys – ne vienerius metus  sėkmingai vykdoma akcija “Lašiša”.

Kol kas, bent artimiausioje ateityje, nemanau, jog aplinkosaugos inspektoriai galėtų atsisakyti brakonierių ir medienos iš miško vagiliautojų gaudymo... Reikia galvoti apie inspektorių turimo techninio arsenalo atnaujinimą, tobulinimą, gal netgi suteikti teisę aplinkosaugos inspektoriams vykdyti operatyvinę veiklą išaiškinant pažeidėjus.

 

Lietuvos kaime, pasiteiravus apie „išlikimą“, kai kas burbteli: varau naminę, žuvelę gaudau... Tad yra lyg ir du keliai: brakonierystės ir „bravorininkystės“ verslo produktų tiekimas „į rinką“... Tokis gyvenimas, kai aplinkosaugos inspektorius irgi patampa socialinės įtampos įkaitu... O dar sakoma: aplinkosaugos inspektorius apie prevenciją privalo išmanyti ir mąstyti...

 

Deja, manau, kad brakonieriavimas dėl “išlikimo” visiškai išnyks tik pasikeitus socialinei situacijai. Kita vertus, tenka pripažinti, jog brakonieriavimas yra ne veikla, siekiant vien išgyventi. Brakonieriavimas vis dar išlieka ir sočiųjų pomėgiu. Antruoju atveju, be abejonės, pagrindiniai vaistai, tai visuomenės nepakantumo tokiai veiklai formavimas ir efektyvesnė inspekcinė veikla.

Neigiamas visuomenės požiūris į gamtosaugą yra nepaprastai ženklus barjeras siekiant pagrindinių aplinkosauginių tikslų. Niekur nesidėsi, visuomenės nuomonės formavimas visur yra svarbus. Gamtosaugoje tai tikrai reikia nepamiršti. Priešingu atveju, susilauksime tik visiškos priešpriešos... Čia itin svarbu ir ekologinis jaunosios kartos ugdymas. Jei nėra elementaraus suvokimo, jog gamtos vertybės yra esminės kiekvienam žmogui, toliau lieka tik gaudyti nusikaltėlius. Jei pamokose kalbama apie atliekų tvarkymą - labai svarbu. Juk vaikas, iš mokyklos grįžęs, tėvus moko. Kai to tėvus mokys aplinkosaugos inspektorius – kitas efektas.

Turtingųjų laisvalaikio praleidimas adrenalino ir atrakcijos labui, deja, perteikiamas ir vaikams. Šioje srityje labai reikia prevencijos, įtikinėjimo... Esame priversti tai daryti... Jei teigiama, jog kokioje Anglijoje policininkas yra piliečio draugas, mūsų aplinkosaugos inspektoriai dažnai vietoj baudą įrėminančio dokumento turi rodyti ir protingojo susikalbėjimo (gamtos labui) ženklus.

Kita vertus, aplinkosaugos inspektorių, jei juos sugretinsime su jiems skirtaisiais darbai (vien prieš kokį 10 metų tos veiklos būta kur kas mažiau), yra ženkli stoka. Kiek naujų dalykų atsirado vien tvarkant atliekas, pakuotes. Tad prevenciniam darbui laiko tik trupinėliai lieka... Beje, prevenciniam darbui taipogi reikia pasirengimo, gebėjimų. Pervargęs ir piktas inspektorius prevencijos darbui taipogi netinkamas... Tad ir reikia konstatuoti, jog aplinkosaugos inspektoriai aplinkosauginiu švietimu užsiimti nebeturi galimybių.

 

Tačiau esama nuomonių, jog Viktoro Bergo laikais inspektorius vis dėlto gebėjo ir mokyklose lankytis, paskaitas skaityti... Kita vertus, totalitarioji sovietinė sistema iškiša savo keistąjį snukutį: jo visi bijojo, tad ir brakonierius žinojo, jog adrenalinas ir atrakcija gali danginti baltųjų meškučių link... Moralų skleidėjai sakytų, jog gąsdinimas baltosiomis meškomis yra nyku, tačiau ką galėtų vartotojiškoji moralė, „kai apie viską maximaliai yra pagalvota“, kai višta lesinama laisvai tol, kol lesdama ateina prie peilio ašmenų... Ach, puikiai žinau, jog kalbu apie tokius dalykus ne su tuo pašnekovu, tačiau viliuosi, jog nesate šalia gyvenimo...

 

Dar kartą pasikartosiu: darbų apimtys tada ir dabar yra negretintinos. Sąlygos tada ir dabar negali būti sugretintinos.

Kaip žmogus, kaip pilietis taipogi pajaučiu, jog laisvės pojūtis kai kam ir nuodu tampa... Laisvės pojūtis ir skundus inspektoriams (ir dėl jų darbo) gimdo. Ko gero, apie pusę laiko tenka pareigūnams prie tų skundų sėdėti. Deja, neretai skundžiamas ir kaimynas, kuriam tik geriau sekasi... Žinome ir etatinius skundėjus, nors tiems, kurie tiksliai informuoja, iš tikro esame ir dėkingi.

Liūdna, jog visuomenės požiūris į valstybės tarnautojus yra gana negatyvus. Štai skelbiamas konkursas laisvoms vietoms užimti, tačiau ateina į konkursą tik 1-2 žmonės. Neturime iš ko rinktis... Retos išimtys, kai ateina idėjiniai aplinkosaugininkai, tačiau po metų jie irgi skundžiasi, jog pažįstamas sandėlininkas uždirba daugiau... Kiek žmogus gali vadovautis gyvenime idėja?.. Gi kitoje barikadų pusėje, kurioje kyšo kad ir neteisėtųjų statybininkų ar medžioklių-nuotykių ieškotojų galvos, yra ir storiausių piniginių „išugdyti“ teisininkai. Su jais vaikščioti po teismus tampa labai problematišku užsiėmimu.

 

Dėkoju už nuoširdų ir atvirą pasikalbėjimą.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"