Paieška Pavasariška žiema pajūryje

Pavasariška žiema pajūryje

Lidija UMBRASIENĖ

 

Senieji Palangos gyventojai neprisimena tokios šiltos, besniegės žiemos kaip šiųmetė. Per tris mėnesius tik kelias dienas sniegas papudravo žemę, žnaibėsi šaltis. Nebraidėme pusnimis, nebuvo slidžių kelio, nematėme nėriniuoto šerkšno ir nuo stogų lašančių varveklių. Gruodis atrodė kaip besitęsiantis ruduo. Dažnai lijo. Trumpos, apniukusios dienos keitė viena kitą. Miesto želdiniuose buvo stebimos neišskridusios į žiemavietes liepsnelės, karietaitės, dūminė raudonuodegė.

Sausio mėnesį beveik kasdien buvo pliusinė temperatūra. Parke žaliavo vejos. Blindės, kopų karklai lingavo minkštučius “kačiukus”, darželiuose pražydo snieguolės. Sausio viduryje mieste pragydo didžioji zylė. Kiemuose pradėjo “morčiavoti” valkataujančios katės. Dažnai stiprūs vėjai iki pat horizonto šiaušdavo jūros bangas. Jose suposi būreliai sibirinių gagų, ledinių ančių. Prie tilto nardė nuodėgulės, klykuolės. Rąžės upėje žiemojančios didžiosios antys nebekrypuodavo į Vytauto gatvę elgetauti maisto iš praeivių, o ramiai skabydavo žolę upės šlaituose.

Vasaryje ženkliai pailgėjo dienos. Pro debesų properšas dažniau šyptelėdavo saulė. Botanikos parke pražydo lazdynai, juodalksniai. Vėjyje plaikstėsi jų pageltę žirginių auskarėliai. Skleidėsi gležni šeivamedžių lapeliai. Brinko alyvų, kaulenių, serbentų pumpurai.

Pirmosiomis paskutinio žiemos mėnesio dienomis krankliai pradėjo remontuoti savo senąjį lizdą metaliniame aukštos elektros įtampos atraminiame stulpe. Apie tris savaites patelė perės kiaušinius, o išsiritę jaunikliai tik po 40-ties dienų paliks lizdą. Tekančią saulę kas rytą savo melodingu švilpavimu sveikina miesto paukščiai - juodieji strazdai. Dūduoja pietiniai purpleliai. Garsinasi mėlynosios zylės. Gyvatvorėse linksmai čirškauja naminiai žvirbliai ir karklažvirbliai. Naminukai didžiuodamiesi plyšauja: “aš vyrs, aš vyrs… vyrs prie vyro, vyrs prie vyro.” Sutūpę pilkieji ant žemės renka pernykščias žolių sėklas. Maudosi balutėse ar smėlyje.

Savo lizdinę teritoriją saugo varnos. Jei sausyje dalindavosi stogu su kirais, tai dabar jūros paukščius veja lauk. Kartą dviese garsiai karkdamos nuvijo užklydusį paukštvanagį. Pernykštis jų lizdas susuktas beržo viršūnėje tarp daugiabučių namų.

Visą mėnesį prie šalia jūros tilto sukrautų bunos akmenų galima matyti dvi sibirinių gagų antytes. Spalva jos beveik nesiskiria nuo bangų nuskalautų, patamsėjusių riedulių. Užskridusios ant akmens ilsisi, tepasi plunksnas, snaudžia paslėpusios galvą sparno plunksnose.

Kai arčiau tilto nutūpia ledinių ančių šimtinis būrys, jūra suskamba jų tuoktuviniais balsais. Šių viešnių iš šiaurės gaigalai labai gražūs – baltagalviai, baltašoniai su juodomis skraistėmis ant pečių ir ilgomis uodegos plunksnomis. Balandžio mėnesį jūroje žiemojantys paukščiai išskris į savo perimvietes tolimoje tundroje. Deja, ne visi grįžta, nes dalis žūva žvejų tinkluose.

... Vasario vidury dviračiais važiavome į Pajūrio regioninį parką. Parko rezervatinėje zonoje tyvuliuoja arčiausiai jūros esantis Plazio ežeras. Keistas jo pavadinimas kuršiškai reiškia pažliugusią, pelkėtą daubą. Radom ežeran sugrįžusią nebylių gulbių porą su pernykščiu jaunikliu. Šalia vandens, juodalksnyno pakrašty, lyg beržo stuobrelis, rymojo į pečius įtraukęs kaklą ir galvą, pilkasis garnys.

Elnyno aptvare, ant kalnelio prieš saulę šildėsi 12 kranklių. Prisiminė vaikystės pasaka apie 12 brolių, juodvarniais laksčiusių.

Saulėtą vasario 21 dieną virš pajūrio pušyno praskrido pirmasis dirvinis vieversys – žvalgas. Nuo seno buvo manoma, kad jei vieversys pasirodė prieš Vieversio dieną, šv. Motiejų (vasario 24 d.), bus dar šalta, o jei po – sulauksime šiltų dienų.

Visą kovo ir balandžio mėnesį skris vieversiai į šiaurę ir jų sidabrinės giesmės varpeliai skambės virš Palangos miesto ir pajūrio pušynų.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"